Leidinio numeris:

2009.07.08 (127/2009)

Rodyti

Laisvalaikis. Miestų šventes verslininkai norėtų organizuoti patys

Renginių yra, o pelno galėtų būti daugiau


Birželį ir liepos pradžioje užderėjus masinių renginių verslininkai džiaugiasi didesnėmis pajamomis ir svajoja, kad renginių organizatoriai ateityje aktyviau bendradarbiaus su verslu.
Vilnius ir Klaipėda praėjusiąją savaitę svečių trūkumu nesiskundė – sostinėje vyko Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacijos parlamentinės asamblėjos (ESBO) plenarinė sesija, Dainų šventė, Lietuvos vardo
tūkstantmečio minėjimo renginiai, o uostamiestis iškilmingai pasitiko „Ambersail“ jachtą, apkeliavusią visą
pasaulį.


Gaivus oras
Kiek uždirbo Dainų šventėje prekiavę ir paslaugas teikę verslininkai, duomenų nėra – organizatoriai mėgins
atlikti apklausą, kad būtų aiškūs bent preliminarūs skaičiai. Neabejojama, tik kad pajamos galėjo būti
didesnės.
„Vingio parkas nepritaikytas milžiniškiems renginiams, nes neparengta infrastruktūra. Jei būtume norėję, kad
dirbtų daugiau verslininkų, vietas jiems būtų tekę suteikti mažinant žiūrovų skaičių“, – konstatuoja Saulius
Liausa, Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius. Jo teigimu, latviai ir estai pastatė amfiteatrus,
kuriuose telpa daugiau žiūrovų nei aikštėje. Kompleksuose nuolat veikia muziejai, kavinės. Lietuvoje,
direktoriaus nuomone, miesto erdvės išnaudojamos tik keletą kartų per metus.
Verslininkai patenkinti renginiais, tačiau jiems pasibaigus tenka grįžti į nelinksmą kasdienybę.
„Pagrindiniai renginiai Vilniuje šiemet jau įvyko ir į ateitį dabar žiūrime be optimizmo“, – kalba Artūras
Vainora, viešbučių tinklo UAB „Centrum Hotels“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Pasak jo, pastarąsias porą savaičių viešbučių užimtumas siekė 70–80%, tai neblogas rezultatas, tačiau p.
Vainora dėsto, kad anksčiau metinis užimtumas būdavo 65–70%, o dabar toks rezultatas pasiekimas tik per
šventinius renginius. Pasibaigus ESBO plenarinei sesijai, Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiams,
Dainų šventei, p. Vainora didesnio užimtumo šiemet viešbučiuose nebelaukia.

Autobusai vietoj taksi
Ponas Vainora svarsto, kad įvairios šventės mieste visuomet naudingos viešbučiams, nes suguža daugiau
užsieniečių, o tai labai svarbu šiemet, kai svečių viešbučiuose skaičius smarkiai sumažėjo.
Ričardas Kriukovas, taksi paslaugas teikiančios UAB „Martonas“ vadovas, skaičiuoja, kad taip pat pajautė
padidėjusius keliaujančiųjų srautus, tačiau antplūdžio nebuvo – klientų, palyginti su įprastomis dienomis,
padaugėjo 15–20%. Kas kita autobusų nuomos ir sostinės keleivių vežimo įmonės, kurioms Dainų šventės
organizatoriai skyrė 1,4 mln. Lt, kad visi dalyviai pasiektų sostinę ir po Vilnių važinėtų nemokamai. Šalyje
kelioms dienoms net pritrūko autobusų. Vis dėlto ir taksistai nesijaučia nuskriausti.
„Ačiū Dievui, kad nors tiek padaugėjo, – kalba p. Kriukovas. – Taksistams pelningesni verslo renginiai, Dainų
šventė – daugiau grupinis turizmas, dalyviai vežiojami autobusais, tad jie nėra taksi klientai. Tačiau vis
tiek džiaugiamės, nes miestas gyvesnis, didesnis šurmulys ir viešbučiai labiau apgyvendinti, ir mes tą šiek
tiek pajutome.“

Bendras darbas
Uostamiesčio verslininkai mėgina žengti naują žingsnį – dalį renginių iš tradiciškai Jūros šventę rengiančios
VšĮ „Jūros šventė“ (JŠ) perimti į savo rankas. 8 uostamiesčio įmonės išsinuomojo dalį kruizinių laivų
terminalo ir ten mėgins teikti savo paslaugas, nes šiais metais šventė bus keliose miesto vietose.
„Senamiesčio verslininkai tikisi, kad šis modelis, kai jie patys administruos tam tikrą šventės teritoriją,
jiems duos pelno. Mano nuomone, nevertėjo laužyti per dešimtmečius susiklosčiusios sistemos, tačiau tik
patirtis parodys, kas teisus“, – teigia Remigijus Mockus, JŠ direktorius. Jo skaičiavimais, į šventę per
kelias dienas suvažiuodavo iki 0,5 mln. žmonių, o šiais metais, kai buvo prijungta ir burlaivių regata,
lankytojų laukiama dar daugiau. 2008 m. vien tautodailininkų prekiavo apie 400, buvo 70 laikinų kavinių ir
maitinimo vietų. Šiemet daugiau privažiuos ir verslininkų iš kaimyninių šalių, norinčių dirbti šventėje.
Eugenija Odebrecht, Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos vadovė, kovojanti už tai, kad dalis Jūros
šventės organizavimo būtų perduota į verslo rankas, nemano, kad viską reikia perduoti tik privačioms
bendrovėms. Jos nuomone, daugiausia naudos būtų bendradarbiaujant verslui ir valdžiai.
„Manome, kad nesąžininga iš didžiausios miesto šventės gautomis pajamomis leisti metus gyventi vienai ją
organizuojančiai įmonei“, – aiškina p. Odebrecht. Anot jos, per keletą metų susiklostė tradicija, kad apie
70% prekybininkų ir paslaugas teikiančių įmonių buvo ne iš uostamiesčio. Vietos verslininkams kainos – po
6.000 Lt ir daugiau už vieną prekybos vietą – buvo neįkandamos.
„Masiniai renginiai specifiški. Jei verslininkas įsikūręs pačiame renginio centre, tai pelninga.
Įsikūrusiesiems atokiau pajamos ne tokios didelės. Be to, pastebiu, kad šiuo metu šventėse mažėja žmonių ir
jie būna trumpiau. Mažiau vaikšto po miestą“, – dėlioja p. Odebrecht. Ji teigia, kad, tarkim, pernai per
Jūros šventę senamiestyje įsikūrusiose jos kavinėse apyvarta išauga 5 kartus. Dar viena viltis po šio
renginio – Europos tautų kultūrų šventė „Europiada“, kurioje dalyvaus 4.000–5.000 žmonių. Nors renginiai
vyks už miesto, tačiau dalyviai bus parvežami į miestą ir tai duos papildomą stimulą verslui.

Trūksta konkretumo
Ekspertai teigia, kad nors į šventes suplūsta minios žmonių, tačiau tai daugiausia lietuviai, kurie pinigų
išleidžia mažiau nei vakariečiai, o pritraukti užsieniečių trukdo ne tai, kad trūksta patrauklių renginių,
bet pati festivalių organizavimo ir finansavimo sistema.
„Lietuvoje vyksta rimtų ir patrauklių renginių, tačiau tam, kad užsienietis pirktų bilietus ir atvažiuotų,
reikia renginių programą turėti bent prieš pusę metų. Deja, mes daugumos festivalių programas gauname prieš
mėnesį iki prasidedant renginiams ir į juos atvežti lankytojų neįmanoma“, – aiškina Kęstutis Ambrozaitis, UAB
„Lithuanian Tours“ (LT), kurios specializacija – įvažiuojamasis turizmas, generalinis direktorius, Lietuvos
turizmo asociacijos prezidentas. Kaip pavyzdį verslininkas pateikia tą faktą, kad kiekvienais metais bendrovė
po kelis šimtus žmonių iš ES atveža į Rygos operos festivalį, kuris savo renginių programą paskelbia prieš
metus. Ekspertas pažymi, kad įtaką daro ir ekonominė padėtis pasaulyje.
Žiemą LT planavo iš JAV į Dainų šventę atvežti apie 500 žmonių, tačiau atvažiavo tik 100. Kitiems sukliudė
sunkmetis.

Rimtoji muzika
„Tokie masiniai renginiai kaip Jūros ar Dainų šventės skirti daugiau vietos žmonėms, ne turistams iš
užsienio, tačiau lankytojų užtektų ir rimtosios muzikos renginiams, nes į juos važiuoja pasiturinti publika,
tik reikėtų juos organizuoti kiek kitaip“, – aiškina LT direktorius. Ponas Ambrozaitis vardina, kokie nuolat
vykstantys renginiai galėtų pritraukti daugiau turistų: tai Pažaislio, Vilniaus muzikos festivaliai.
„Pas mus finansavimo modelis toks, kad lėšos renginiams skiriamos prieš metus ir niekas negali užtikrinti,
kad nors ir parašysi projektą, tikrai gausi paramą festivaliui“, – apie biurokratinis subtilumus aiškina ir
p. Liausa. Jis draugia viliasi, kad galbūt padėtis pasikeis, nes Kultūros ministerija atsirinko keletą
renginių, kuriems pažadėjo reguliarią paramą keleriems metams į priekį.

Nepagalvoja
Kad koordinacijos trūksta, ne tik tarp švenčių organizatorių, vakar skundėsi iš „Žinių radijo“ klausytoja,
liepos 6-ąją norėjusi aplankyti Nacionalinė dailės galeriją, tačiau radusi ją uždarytą, nes dauguma sostinės
muziejų pirmadieniais neveikia.