Leidinio numeris:

2014.10.23 (145/2014)

Rodyti

Politika. Renkasi mokėti mokesčius, o ne tvarkytis

Lietuvą gali užgriūti nemalonumai dėl nesutvarkytų pakuočių atliekų

Spėjama, kad Lietuva 2013 m. neįvykdė pakuočių atliekų tvarkymo užduoties. Jei tokios prielaidos pasitvirtins, šaliai gali grėsti Europos Komisijos baudos. Aplinkos ministerija ramina: kol nėra galutinių duomenų, skambinti pavojaus varpais anksti.
Įgyvendindama Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą 94/62/EB, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, yra
įsipareigojusi užtikrinti, kad kasmet ne mažiau kaip 60% visų į vidaus rinką patenkančių pakuočių atliekų bus
surenkama ir panaudojama, t. y. perdirbama arba sudeginama energijai gauti.
Apie tai, kad 2013 m. pakuočių atliekų tvarkymo užduotis galėjo būti neįvykdyta, praėjusią savaitę viešai
prabilo gamintojus ir importuotojus vienijančios pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ Pakuočių tvarkymo
organizacijos (PTO) vadovai.
„Mūsų skaičiavimais, 2013 m. Lietuvoje galėjo būti sutvarkyta mažiau nei 60% pakuočių atliekų“, – teigia Bena
Razbadauskienė, PTO plėtros vadovė. Tokią prielaidą ji daro įvertinusi PTO sutvarkytus pakuočių kiekius.
„PTO pernai įvykdė visus įsipareigojimus savo nariams, sutvarkėme 47% jų pernai į rinką išleistų pakuočių.
Jei darytume prielaidą, kad panašus procentas sutvarkytas ir visoje Lietuvoje, valstybinė užduotis sutvarkyti
60% visų į rinką patenkančių pakuočių pernai galėjo būti neįvykdyta“, – kalba PTO atstovė.
Anot jos, prielaidas, kad Lietuvos mastu užduotis nebuvo įvykdyta, sustiprina ir tas faktas, jog pernai į
biudžetą surinkta gana daug vadinamojo pakuotės mokesčio – daugiau kaip 9 mln. Lt.
Pagal įstatymus pakuotės mokestį gamintojai ir importuotojai moka, jei neįvykdo Vyriausybės nustatytų
pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Paslydo ant stiklo
Kad užduotis galėjo būti neįvykdyta, neatmeta ir Vilma Karosienė, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento
vadovė. Esą koją pakišti galėjo Lietuvoje šlubuojantis stiklo atliekų surinkimas.
„Tačiau tiksliai to dar nežinome, nes Aplinkos apsaugos agentūra dar neturi galutinių 2013 m. atliekų
tvarkymo duomenų, taigi išvadų daryti nereikėtų skubėti“, – pataria ji.
Pasak Neringos Paškauskaitės, Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistės, nors 2013 m.
duomenų dar nėra, tačiau, palyginus į valstybės biudžetą sumokėtas pakuotės mokesčio sumas, akivaizdu, kad
daug didiau įmonių pernai rinkosi mokėti pakuotės mokestį, o ne tvarkyti atliekas ir šitaip mokesčio išvengti.
Štai 2013 m. už stiklines pakuotes sumokėta 3,4 mln. Lt mokesčio, 2012 m. ši suma siekė tik 0,270 mln. Lt. Už
kitą pakuotę 2013 m. sumokėta 1,8 mln. Lt., o 2012 m. – vos 0,68 mln. Lt.
„Tik patys gamintojai ir importuotojai gali pasakyti, dėl kokių priežasčių pasirinko mokėti mokestį, užuot
dėję pastangas organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir įvykdyti užduotis, nors tai būtų leidę išvengti
mokesčio“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė.

Gresia Briuselio rūstybė
Jei paaiškės, kad užduotis 2013 m. išties nebuvo vykdoma, įmonėms padarinių nebūtų, tačiau Lietuvai grėstų
nemalonumai. Valstybėms narėms, neįvykdžiusioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nustatytų pakuočių
tvarkymo užduočių, gali būti taikomos atitinkamos finansinės sankcijos.
Ema Būtėnienė, advokatų kontoros LAWIN advokatė, pasakoja, jog siekdama įgyvendinti Pakuočių ir pakuočių
atliekų direktyvą Lietuva yra įsipareigojusi ne tik užtikrinti, kad kasmet 60% visų pakuočių atliekų bus
surenkama ir panaudojama, bet ir įvykdyti atskiras pagal pakuočių rūšis nustatytas užduotis: kasmet surinkti
ir perdirbti ne mažiau kaip 60% stiklinių, popierinių ir kartoninių, ne mažiau kaip 50% metalinių, ne mažiau
kaip 15% medinių ir ne mažiau kaip 22,5% plastikinių pakuočių atliekų.
„Įsipareigojimų ES nevykdymas, tarp jų ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, gali lemti, kad prieš Lietuvą
bus pradėta pažeidimo procedūra. Pradėjus procedūrą pirmiausia būtų reikalaujama ištaisyti padarytą
pažeidimą. Tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų taisomas ir Lietuva nepriimtų reikiamų nacionalinių sprendimų,
grėstų Europos Komisijos ieškinys ES Teisme ir galėtų būti pradėta baudos skyrimo procedūra“, – pasakoja p.
Būtėnienė. Anot jos, baudos dydis priklauso nuo pažeidimo sunkumo, pažeidimo trukmės ir valstybės BVP.
„Lietuvos atveju bauda galėtų būti nuo 700 iki 44.000 Eur per dieną“, – mano ji.

Iki šiol sankcijų išvengdavome
Nesklandumų tvarkant atliekas yra buvę ir anksčiau. Tačiau Briuselio sankcijų Lietuvai pavykdavo išvengti.
Štai 2009 m. Lietuvai grėsė Europos Komisijos sankcijos už 2006 m. neįvykdytą visų pakuočių atliekų
panaudojimo užduotį. Šios užduoties neįvykdymą lėmė nepakankamas surinktų ir panaudotų stiklinių pakuočių
atliekų kiekis.
„Tačiau sankcijos Lietuvai nebuvo taikytos, nes Aplinkos ministerija pateikė išsamią informaciją apie tai,
kokių veiksmų imtasi siekiant pagerinti stiklinių pakuočių surinkimo bei perdirbimo rodiklius ir vėlesniais
metais įvykdyti direktyvoje nustatytas pakuočių atliekų panaudojimo ir perdirbimo užduotis, taip pat
papasakojo, kokia pažanga pasiekta 2007–2009 m., pabrėždama, kad, įgyvendinus atitinkamas priemones 2008 m.,
direktyvoje nustatytos užduotys buvo įvykdytos“, – pasakoja p. Paškauskaitė.
Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad 2013 m. duomenis skelbs ne anksčiau kaip šių metų pabaigoje.
Europos Komisijai jie turi būti pateikti iki kitų metų birželio 30 d.


Ema Būtėnienė, advokatų kontoros LAWIN advokatė: „Bauda už neįvykdytas atliekų tvarkymo užduotis Lietuvos
atveju galėtų siekti nuo 700 iki 44.000 Eur per dieną.“ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.