Leidinio numeris:

2014.09.10 (120/2014)

Rodyti

Prekyba. Mugėse klientų daug, konkurencija dar didesnė

Svarbiausia ne parduoti, o pasirodyti

Smulkieji verslininkai pastaraisiais metais įvertino dalyvavimo įvairiose mugėse naudą: čia galima ir parduoti, ir pasirodyti, ir į konkurentus pasižiūrėti. Gal dėl šios priežasties norinčių dalyvauti mugėse kasmet daugėja.
Vis dėlto daugėjant mugėse dalyvaujančių verslininkų greitai išryškėja ir kai kurios jų klaidos. Nors žmonių
viename paviljone per vieną mugės dieną apsilanko daugiau nei paprastoje parduotuvėje per savaitę, dėmesio
sulaukia tik kai kurie verslininkai. Skirtumai greitai išryškėja, kai greta viena kitos įsikuria kelios tuos
pačius produktus parduodančios įmonės – prie vienų driekiasi eilės, kitos klientų turi vos vieną kitą.

Reikia pasiruošti
Savaitgalį Vilniuje vykusioje mugėje medumi prekiavęs „Šerkšno medaus“ savininkas Dainius Šerkšnas sako, kad
tokiems renginiams būtina pasiruošti. Jo teigimu, svarbu ne tik tai, kuo prekiaujama, dar svarbiau, kaip tai
atrodo, ar traukia akį.
Akivaizdu, kad prie „Šerkšno medaus“ paviljono pirkėjų eilės buvo ilgiausios, nors greta medų pardavinėjo dar
bent keli prekeiviai.
„Žinoma, mugėse labai svarbu, kaip atrodai, kaip atrodo tavo produkcija, ar ji patraukli pirkėjams. Niekas
neperka vien dėl to, kad pirktų, žmonės nori išskirtinumo. Dėl to į išvaizdą mes investuojame“, – sako p.
Šerkšnas.
Verslininkas tvirtina, kad mugėse dalyvauja ir dėl galimybės uždirbti, ir norėdamas didinti įmonės žinomumą.
„Dalyvavimas mugėse atveria naujų galimybių. Jose lankosi ir verslininkai, jie pastebi, siūlo
bendradarbiauti. Tai naudinga“, – teigia pašnekovas.
Verslininkas taip pat sako manantis, kad vieta mugėje nėra svarbi, svarbiausia, kad žmonių srautas būtų
didelis.

Esminės klaidos
Kai kurie prekybininkai dėmesio mažiau sulaukia ne dėl to, kad jų produktai nieko nedomina, o dėl elementarių
klaidų.
Pirmiausia klysta manantieji, kad įsikurti pačioje mugės pradžioje yra geriausias sprendimas, mat klientai
juos pamato anksčiau už konkurentus. Mugių lankytojai neskuba vos atėję atverti piniginių, stengiasi pamatyti
kuo daugiau, išsirinkti. Daugelis mano, kad panašių prekių pasivaikščioję ras ir daugiau, tad neperka pirmame
pasitaikiusiame paviljone.
„Kartais vieta brangiausioje zonoje nebūtinai reiškia, kad daugiausia suprekiausite. Jei atsitiks taip, kad
meno dirbinius parduodantis amatininkas pateks tarp maisto produktais prekiaujančių dalyvių, šie gali jį
užgožti, ir sumokėjęs didelę kainą jis nebūtinai gerai uždirbs. Ir atvirkščiai, kartais net kraštinė vieta
gali duoti puikaus pelno. Juk svarbu ne tik vieta, bet ir tai, ką parduodi, kaip sugebi sudominti praeivius,
praeinančius žmones priverti sustoti būtent prie savo palapinės“, – VŽ yra sakęs Raimondas Beliauskas, Jūros
šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ rinkodaros vadovas.
Antra, mugėse nereikėtų stengtis tik kuo daugiau parduoti ir elgtis kaip turguje. Paviljonai, kurie neturi
jokios iškabos, pavadinimo, informacijos apie pardavėją, paprastai būna nepopuliarūs.
Be to, klientai dažnai neperka iš karto, prašo pasidalyti nuoroda internete, „Facebook“ puslapiu. Jei
dalyvaujate mugėje, turite apie tai pagalvoti ir iš anksto pasiruošti, turėti vizitinių kortelių. Verslininkų
praktika rodo, kad po mugės lankytojų internete padaugėja.


Dainius Šerkšnas, „Šerkšno medaus“ savininkas: „Mugėse lankosi ir verslininkai, jie pastebi, siūlo
bendradarbiavimo galimybių.“ ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.