Leidinio numeris:

2014.07.18 (103/2014)

Rodyti

Prekyba. Eilėse tenka laukti ir po parą

Prasidėjo Jūros šventės karštinė

Jūros šventėje vykstanti tautodailininkų mugė vilioja prekybininkus iš visos Lietuvos, tad vos pradėjus parduoti leidimus prasidėjo jų įsigijimo antplūdis.
Praėjusią savaitę prekybos leidimus ėmus parduoti didžiuosiuose šalies miestuose įsikūrusiose „Tiketos“
bilietų kasose, prie jų nusidriekė didžiulės prekybininkų eilės. Nuolatiniai mugės dalyviai neslepia, jog
Jūros šventė jiems yra puiki proga užsidirbti, todėl net po parą prastovėję eilėse, kad įsigytų geresnę
prekybos vietą, jokių priekaištų mugės organizatoriams neturi. Pasak prekiautojų, prekybos plotų nuomos
mokestis taip pat adekvatus per kelias mugės dienas uždirbamam pelnui.
Įkainiai nesikeičia
Raimondas Beliauskas, Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ rinkodaros
vadovas, teigia, kad šiųmetėje tautodailininkų mugėje iš viso numatyta 800 prekybos vietų, pernai jų buvo
šimtu mažiau.
Klaipėdos miesto tarybos patvirtinti mugės įkainiai šiemet nesikeičia. Visos vietos suskirstytos į tris
paklausumo zonas: didžiausio, vidutinio ir mažiausio. Kainos, atsižvelgiant į zoną, svyruoja nuo 61 iki 122
Lt už 1 kv. metrą. Pono Beliausko teigimu, pernai iš rinkliavų į miesto biudžetą įplaukė apie 0,5 mln. Lt, o
šiemet tikimasi surinkti dar daugiau.
Tradicinės tautodailininkų mugės lankytojų lauks ir naujovė – skonių gatvė. Viešojo maitinimo paslaugas Jūros
šventėje teiks 50 įmonių, apie pusė jų – vietinės. Prekybos vietos kaina, atsižvelgiant į plotą, svyruoja nuo
2.500 iki 3.500 Lt visoms trims šventės dienoms. Ankstesnėse Jūros šventėse prekyba buvo leidžiama iki 24
val. nakties, o šiemet bus galima prekiauti iki 2 val.
Pelną lemia ne tik vieta
Jau pirmąją leidimų pardavimo dieną prie visų bilietų kasų nusidriekė ilgos eilės. Tačiau organizatoriai
problemos dėl to, kad jose prekybininkams tenka laukti net po parą, neįžvelgia. „Mes parduodame bilietus į
renginį, reginį – Jūros šventės mugę. Jei perkate bilietą į garsaus atlikėjo koncertą ir norite būti
pirmesnis, jūs taip pat laukiate eilėje“, – pavyzdį pateikia p. Beliauskas.
VšĮ „Klaipėdos šventės“ rinkodaros vadovas įsitikinęs, kad kai kurie prekiautojai be reikalo kelia triukšmą,
nes blogų vietų mugėje apskritai nėra. „Kartais vieta brangiausioje zonoje nebūtinai reiškia, kad daugiausia
suprekiausite. Jei atsitiks taip, kad meno dirbinius parduodantis amatininkas pateks tarp maisto produktais
prekiaujančių dalyvių, šie gali jį užgožti, ir sumokėjęs didelę kainą, jis nebūtinai gerai uždirbs. Ir,
atvirkščiai, kartais net kraštinė vieta gali duoti puikaus pelno. Juk svarbu ne tik vieta, bet ir tai, ką
parduodi, kaip sugebi sudominti praeivius, praeinančius žmones priverti sustoti būtent prie savo palapinės“,
– dėsto p. Beliauskas.
Priekaištų neturi
Priekaištų mugės organizatoriams šiemet neturi ir VŽ kalbinti prekiautojai. Ana Pyž, vilnos gaminiais
prekiaujančios įmonės „Nikaga“ savininkė, norėdama įsigyti prekybos Jūros šventėje leidimą eilėje stovėjo
parą, tačiau problemos dėl to nemato. „Juk niekas nevertė, pati norėjau gauti gerą vietą, todėl normalu, kad
reikia įdėti pastangų. Mugėje dalyvaujame jau ketvirtus metus, prekyba joje visada būna gera“, – tikina
pašnekovė.
Rimantas Gervė, Pasvalyje naminį alų gaminančios UAB „Raginėlis“ vadovas, įsitikinęs, kad Jūros šventės mugės
organizavimas vienas geriausių šalyje: „Yra tekę dalyvauti ne vienoje mugėje, kur dažnai kyla vienokių ar
kitokių problemų dėl netinkamo organizavimo. Jūros šventėje dalyvaujame ne vienus metus ir niekada neturėjome
jokių priekaištų.“


Vieta mugėje gali atsieiti ir 1.000 Lt, tačiau prekiauti vis tiek apsimoka. ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.