Leidinio numeris:

2014.06.12 (90/2014)

Rodyti

Interviu. Anatolijų Faktorovičių, „Practica Capital“ vadovą, kalbina Paulius Čiulada

Ieškoti ateities verslo banginių įdomiau, nei tik žaisti golfą

.
Ateina laikas, kai tik žaisti golfą ir skaniai valgyti tampa nebeįdomu ir daraisi nuobodus tiek sau, tiek
aplinkiniams, teigia milijoninės vertės verslą amerikiečiams pardavęs verslininkas Anatolijus Faktorovičius,
vadovaujantis prieš pusantrų metų investuoti pradėjusiai rizikos kapitalo įmonei „Practica Capital“. Bendrovė
jau investavo į 25 įmones, o ateityje šį skaičių planuoja padidinti iki daugiau nei 40. Vyras pasakoja savo
verslą pradėjęs nuo nulio, o dabar norintis atiduoti duoklę kapitalą padėjusiai susikrauti Lietuvai ir tarp
jaunų verslininkų surasti ateities verslo žvaigždžių.

Dabartinė veikla

– Pradėkime nuo dabartinės jūsų veiklos. Gal galite trumpai pristatyti įmonę, kuriai vadovaujate?

„Practica Capital“ buvo įsteigta 2011 m., kai į vieną komandą susibūrė savo verslus pardavę verslininkai ir
finansininkai. Maždaug prieš pusantrų metų įkūrėme pirmuosius du fondus – 6 mln. EUR (20 mln. Lt) vertės
daugiausia į pradedančiuosius verslus (angl. „startups“) investuojantį rizikos kapitalo fondą „Practica Seed
Capital“ ir 15,7 mln. EUR (54 mln. Lt) vertės į brandžias įmones investuojantį „Practica Venture Capital“.
Abu fondai įsteigti pagal Europos investicijų fondo administruojamą „Jeremie“ iniciatyvą. Kitaip tariant,
daugiausia investuojamos ES struktūrinių fondų lėšos. Šiuo metu investuota maždaug po pusę abiejų fondų lėšų
(atitinkamai 3,5 mln. EUR ir 7 mln. EUR). Į pradedančiuosius verslus investuojantis fondas yra padaręs 20
investicijų, o investuojantis į brandesnes įmones – 5 investicijas. Tikslas – investicijų skaičių padidinti
atitinkamai iki 25–30 ir 9–12. Tam laiko turime iki 2015 m. pabaigos. Vis dėlto tikslas yra ne tiesiog
investuoti pinigus, o investuoti gerai. Nes sėkmingas ne tas fondas, kuris padaro gerų investicijų, o tas,
kuris iš įmonės išeina uždirbęs.

- Kuo skiriasi šie fondai?

„Practica Seed Capital“ investuoja tik pagal „Jeremie“ iniciatyvą gautas lėšas ir tik į pradedančiuosius,
jaunus verslus. Šis fondas leidžia sau rizikuoti šiek tiek daugiau nei „Practica Venture Capital“ fondas,
kuris investuoja į brandesnes, bent 3 metų istoriją turinčias, įmones. Beje, pastarojo fondo 70% lėšų gauta
pagal „Jeremie“ iniciatyvą, o likę 30% – mūsų įmonės partnerių ir privačių investuotojų pinigai. Su šiuo
fondu siekiame uždirbti, o ne pradirbti.

- O ar galite pradirbti į jaunus verslus investuojančio fondo „Practica Seed Capital“ lėšas?

Ne tik galime, bet ir reikia. Visi žino taisyklę 10 / 1, kuri reiškia, kad tik viena iš dešimties investicijų
į pradedančiuosius verslus ilguoju laikotarpiu pasiteisina. Tačiau mes neprisirišame prie statistikos ir,
prieš priimdami sprendimą investuoti, labai atidžiai įmonę išanalizuojame. Tad galime pasigirti, kad per tuos
pusantrų metų nei viename, nei kitame fonde neturime bankrutavusių įmonių.

- Ar manote, kad įmonės, į kurias investavote, kada nors taps milijardinės vertės verslais?

Teko girdėti, kad verslininko Iljos Laurso su partneriais įkurtas rizikos kapitalo fondas ieško „milijardo
dolerių vertų idėjų“. O mes neieškome. Mes manome, kad esame pajėgūs padėti paauginti įmonę iki 10–50 mln. Lt
vertės verslo.

- Kokį akcijų paketą paprastai siekiate įsigyti?

Nekontrolinį, t. y. nuo 10% iki 49%. Tiesa, pagal akcininkų sutartį jis paprastai būna blokuojantis.
Kontrolinio akcijų paketo neperkame dėl to, kad norime palikti motyvaciją toliau dirbti didžiausiems
akcininkams, įmonės įkūrėjams. Kartais sutartyje būna numatyta opciono teisė įmonės įkūrėjui atgauti,
tarkime, 10% savo įmonės akcijų, jei jis pasiekia užsibrėžtų tikslų.

- Kokios investicijų grąžos siekiate?

Fondui „Practica Venture Capital“ 15% metinė investicijų grąža būtų visai padori. Tad per 5 metus norime
uždirbti dvigubai. O fondas „Practica Seed Capital“ per metus siekia uždirbti 35–40%, nes investuoja
rizikingiau.

- Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad į įmonę įsileidus išorės kapitalą prarandama veiksmų laisvė, naujieji
akcininkai itin kišasi į įmonės valdymą. Ar tai tiesa?

Manau, baimė perdėta. Kita vertus, kai investuoji į įmonę, juk turi vienokios ar kitokios patirties, kurios
neturi senieji savininkai. Ir tu gali įmonei padėti. Bet šiaip mes nieko nemokome. Ką daryti? Mes patys
nežinome. Bet žinome, ko negalima daryti: nereikia vogti, slėpti mokesčių nuo valstybės, apgaudinėti
akcininkų. Tiesiog bandome kartu su pagrindiniu akcininku sugeneruoti idėjų, kurios atvestų į sėkmę. Norime,
kad įmonė būtų tarptautinė, eitų į užsienio rinkas, valdyboje būtų užsieniečių, bendrovė plėstųsi, augtų. Jei
vadovas nori dirbti provincialiai, mums taip netinka. Dar labai svarbu turėti planą. Prieš investuodami kartu
sudėliojame veiksmų planą bent 2 metams į priekį, o artimiausiam pusmečiui – gana detalų planą. Beje,
problema tai, kad, į įmonę atėjus pinigų, neretai dingsta tas alkis siekti tikslų, kuris buvo iki
investicijos. Tai natūralu, juk kai užsitikrini bent 3.500 Lt atlyginimą, makaronų nebevalgai. Mūsų misija
yra padėti palaikyti tą alkanumą. Bet tai nereiškia, kad vadovams neduodame 10.000 Lt atlyginimo. (Juokiasi.)
Būna ir tokių. Bet retai.

- Jei įmonės veikla labai specifinė, ar vis vien jaučiatės turintys jai reikalingų žinių?

Daugiausia investuojame į IT įmones, nes tarp mūsų įmonės partnerių yra gerų šios srities specialistų. Turime
žmonių, sėkmingai išplėtojusių verslus ir turinčių realios praktinės patirties, o IT sektoriaus perspektyvos
Lietuvoje, mūsų nuomone, itin geros. Juk galvos Lietuvoje ne prastesnės nei užsienyje, interneto sparta –
irgi. Tad pradinės sąlygos yra tokios pat, kaip ir likusiame pasaulyje.

- Kuriam laikui investuojate ir ar jau turite sėkmės istorijų?

Paprastai investuojame 3–5 metams, tačiau jei yra galimybė išeiti anksčiau, taip ir padarysime. Ir priešingai
– esame kantrūs investuotojai ir įmonėje galime išbūti iki 8 metų, o, esant reikalui, terminą pratęsti dar
dvejiems. Taigi, galime laukti nors ir 10 metų. Kalbant apie sėkmės istorijas, pusantrų metų investavimo
laikotarpis per trumpas. Bet šiuo tuo pasigirti galime – net 4 įmonės, į kurias investavome, jau sulaukė arba
baigia sudaryti sandorius dėl antro etapo investicijų. Į vieną įmonę atėjo žymusis „Intel Capital“ fondas, į
kitą – investuotojai iš Lenkijos, o į likusias dvi – iš Lietuvos. Vadinamoji antro raundo investicija
paprastai būna du tris kartus didesnė nei pirmo raundo. Tad galime sakyti, kad keturiose įmonėse mūsų
investicijų vertė padidėjo mažiausiai du kartus. Šiuo metu deramės dėl dar dviejų antro etapo investicijų.
Abi įmonės gali pritraukti 2–4 mln. EUR.

- O ar nesikerta jūsų ir vadinamojo antro etapo investuotojų interesai įmonėje?

Mes esame investuotojai, įmonės vertę galintys padėti pakelti daugiausia iki 20 mln. EUR. Nežadame milijardų
ir tiesiai šviesiai deklaruojame, kad tam neturime tinkamų žinių bei sugebėjimų. Kad įmonė augtų labiau,
būtinos dar didesnės investicijos, o jų paprastai gali užtikrinti tik stambūs užsienio fondai. Interesai
visiškai nesikerta, o sutampa. Juk tokiam antro raundo užsienio investuotojui labai palanku turėti vietinį
partnerį-investuotoją, kuris bendrovę mato ir jai padeda iš vietos perspektyvos. Žinoma, kai kalbame apie
tokio masto investuotojus kaip „Intel Capital“, turime prisitaikyti prie jų nustatomų taisyklių. Bet galime
būti ir tylusis investuotojas. Paprastai tų antro etapo investuotojų ieškome jau po 1–2 metų. O tam, kad
realiai įvyktų sandoris, paprastai reikia dirbti bent pusmetį. Mes žinome, ko reikia antro etapo
investuotojui, kaip įmonę paruošti jo atėjimui. Be to, jei į įmonę investavo vietos fondas, tai ženklas
užsienio fondui, kad įmonė perspektyvi.

- Kalbate tik apie sėkmės istorijas. O kaip su nesėkmėmis?

Tokių dar neturime. Žinoma, nesėkmėmis galima laikyti atvejus, kai dėl investicijų derėjomės daugiau nei pusę
metų, tačiau sandoris neįvyko. Nesutapo požiūriai arba, kaip sakome, neįvyko chemija. Tokių atvejų turime
maždaug tris. Viena įmonė atkrito, kai derinome akcininkų sutartį, kita – kai kūrėme planą, ką įmonėje
reikėtų atleisti. Žmogus nenorėjo nieko atleisti, nes jo sukurta sistema įmonėje jam atrodė ideali. Kartais
vadovas giriasi, kad štai kolektyvas pas mus nesikeičia jau 15 metų. Tačiau tai yra tragedija, ypač jei
kalbame apie IT įmonę. Tai reiškia, kad programuotojai joje likę maždaug 1999 m. lygio. Kai nėra kaitos,
darbuotojai paprastai nelinkę tobulėti, mokytis, nėra sveikos konkurencijos.

- Ką darote pirmiausia atėję į įmonę, į kurią norite investuoti?

Pirmiausia atliekame techninį auditą. Tada prašome papasakoti, kokia reali įmonės padėtis. Prašome papasakoti
visa, kas yra blogo įmonėje. Daug geriau tai išgirsti iš įmonės, o ne iš pašalinių žmonių. Vėliau stebime
reakciją į pasiūlytus pokyčius. Jei vadovas sako „vyrai, jūs teisūs, aš pasiruošęs eiti į priekį“, tada
investuojame, o jei matome, kad vadovas pradeda iš karto atmesti visus pasiūlymus, tada didelė tikimybė, jog
neinvestuosime. Žinoma, negerai ir tai, jei vadovas aklai pritaria viskam, kas siūloma. Tada jam sakome:
„Valio, tu su viskuo sutinki, prašom leisti mums pakeisti tave įmonės vadovo poste, mes atvesime kitą,
samdomą, vadovą, o tu liksi valdyboje.“ Ir tada pradeda aiškėti, kad įmonė besanti jo kūdikis, jis nesutinka
atsitraukti, nori viską daryti pats. Mes tiesiog norime uždirbti iš investicijos, o ne rūpintis, kad įmonė
žūtbūt gyvuotų. Mums neužtenka, kad darbuotojai gyvena komforto zonoje ar net sėdi darbe iki 7 val. vakaro,
nors realiai geria kavą. Mes norime daryti verslą.

- Kas yra kiti investuotojai įmonėje „Practica Capital“?

Tai įmonės partneriai, jų yra 5, ir investuotojai iš šalies. Visi partneriai yra investavę savo uždirbtą
kapitalą ir investavę iki vadinamojo skausmo taško. Kiekvienam žmogui tas taškas yra skirtingas. Man, kaip
pardavusiam savo verslą, jis gali būti 1 mln. Lt ar 1,5 mln. Lt, kitiems galbūt kitos sumos. Tačiau mažiausia
suma yra 200.000 Lt. Tokią struktūrą padarėme tam, kad partneriai būtų suinteresuoti geru investavimo
rezultatu, o ne tik gauti atlyginimą. Taip pat turime investuotojų iš šalies – tai gerai Lietuvoje žinomi
verslininkai, tačiau jų pavardžių viešinti be jų sutikimo nenoriu. Tokių investuotojų turime apie 15.

- Jei žmogus ateitų iš gatvės su storu lagaminu pinigų ir norėtų investuoti į jūsų fondus, ar leistumėte?

Jis turėtų žinoti, kad bus tikrinamas Europos investicijų fondo. Pinigai turi būti švarūs ir sąžiningai
uždirbti. Be to, tokiems investuotojams sakome, kad mums atiduotų ne daugiau nei 5–10% savo pinigų. Daugiau
nenorime. Būna, ateina žmogus ir sako, kad nori investuoti 4 mln. Lt. Mes klausiame, kiek iš viso turi, o jis
atsako, kad 5 mln. Lt. Tai mums netinka. Ši investicija turėtų būti daugiau dėl įvairinimo, jai turi tekti
nedidelė žmogaus sukaupto kapitalo dalis. Kam rizikuoti visais pinigais? Beje, investuotojų teisės fonde
nedidelės. Investuoti ar ne, daugiausia sprendžia partneriai.

- O ar pasitaiko, kad atėję į įmonę randate kelias buhalterijas? Ką darote?

Jei tokių buhalterijų esama, jau derybų metu jų turi nelikti. Viskas turi būti skaidru. Netoleruojame jokių
dvigubų buhalterijų, nes mums svarbi mūsų reputacija. Ir verslininkui ją turėti nepalanku – slėpdamas
mokesčius, jis žiūri, kaip toliau juos slėpti, o ne kaip uždirbti pinigų. Taip pat netoleruojame jokių
schemų, kurios yra ties legalumo riba. Kam eikvoti energiją ir rizikuoti?

Praeitis

- Grįžkime prie ankstesnės jūsų veiklos. Kodėl 2008 m. amerikiečiams už daugiau nei 50 mln. Lt nusprendėte
parduoti 17 metų kurtą medicininės įrangos gamybos įmonę „Viltechmeda“?

Įmonė pasiekė tokį lygį, kad eksportavo į dešimtis skirtingų šalių, turėjo daug įvairių produktų ir dar
daugiau ambicingų planų. Kad vystytųsi toliau, bendrovei reikėjo naujo augimo šaltinio. Tačiau net pasikeitus
savininkams įmonei dar vadovavau 2 metus.

- O kas nutiko, kad po tų 2 metų įmonę palikote?

Nusipirkę įmonę, jie manęs paklausė, ar noriu joje dirbti toliau. Aš, žinoma, atsakiau, kad noriu, ir sutikau
dirbti nors ir visą likusį laiką. Sudarėme 2 metų darbo sutartį su galimybe ją pratęsti dar 2 metams. Ir
toliau bendrovėje 2 metus dirbau iš visų jėgų, sudariau veiksmų planą dar 2 metams į priekį. Tačiau
baigiantis 2 metų laikotarpiui mane pasikvietė ir pareiškė, kad aš toliau nebedirbsiu. Dabar manau, kad
amerikiečiai pasielgė labai sumaniai, – dirbau iki pat paskutinės minutės, sudariau ateities planus ir apie
jokį išėjimą iš darbo negalvojau. Netikėtai sužinojus, kad teks palikti kompaniją, visi darbai būna pačiame
įkarštyje, visi planai sudaryti ir iki pat paskutinės minutės tu kompanijai dirbi iš visų jėgų. Juk jei būtum
žinojęs, kad netrukus išeisi, motyvacija dirbti paskutinėmis dienomis būtų kitokia. Tokio sumanumo iš
amerikiečių galima pasimokyti.

- Kokia darbo su amerikiečių investuotojais patirtis dar įsiminė?

Pavyzdžiui, dokumentacija. Kiekviena pareigybė ar kiekviena procedūra pagal jų pageidavimus kompanijoje turi
būti detaliai aprašyta. Atrodytų, ruošti 50 lapų ir ilgesnius aprašus – laiko ir jėgų švaistymas. Tačiau taip
jie pasiekia, kad bendrovėje nebūtų nepakeičiamų žmonių. Tai skiriasi nuo lietuviško verslo, čia iš
kompanijos išeinantis žmogus išsineša visą know-how.

- O kas dirbant su amerikiečiais nepatiko?

Pavyzdžiui, korporacinė kultūra ne visada priimtina. Tarkime, turime naują gaminį, kurį paleisti į rinką
suplanuota po 2 metų. Įsivaizduokime, kad rinkoje atsiranda nauja, pažangesnė, gaminio detalė –
mikroprocesorius. Aš, kaip įmonės savininkas, stabdyčiau gamybą bent 2 mėnesiams ir bandyčiau senąjį
mikroprocesorių pakeisti nauju. Juk gaminys bus naudojamas 7 metus ir jis neturi greitai moraliai pasenti. O
amerikiečiai to nedaro – jie turi gaminio išleidimo planą ir jo laikosi. Žiūri ne į rezultatą, o į grafiką.
Įmonės savininkas niekada taip nesielgs. Bet iš tikrųjų iš jų yra ko pasimokyti. Pavyzdžiui, patentų teisės
srityje. Jie atlieka detalią gaminio analizę ir jo detales keičia kitomis, jei tik yra bent menkiausia
dvejonė, kad ta gaminio dalis gali būti patentuota kitų. Nors tam reikia milžiniškų investicijų ir laiko. Dar
viena sritis yra atsakomybės už produktą draudimas. Jie visus produktus apdraudžia pasauliniu draudimu tiems
atvejams, jei netyčia kam nors iš vartotojų jis padarytų ką nors bloga.

- Kodėl, pardavęs verslą, nusprendėte investuoti turimą kapitalą į naujas įmones, o ne, tarkime, atsidėti
pomėgiams, mėgautis uždirbtais pinigais?

Po pusės metų pamačiau, kad su manimi galima kalbėti apie golfą, maistą ar dar ką nors. Tačiau kitomis
temomis – jau nelabai. Priklausau „Rotary“ klubui ir, susitikęs su kitų įmonių vadovais, tegalėjai jiems
papasakoti, kaip skaniai valgiau ar gerai poilsiavau. Tačiau tuomet dariausi neįdomus tiek sau, tiek
aplinkiniams.

- Kodėl pasirinkote Lietuvą, o ne kitą šalį, kur investicijų rizika galbūt būtų mažesnė?

Gimiau Baltarusijoje, mokiausi Sankt Peterburge, taip pat Maskvoje, tačiau viską, ką uždirbau, uždirbau čia,
Lietuvoje. Čia po mokslų atvažiavau tik su vienu lagaminu, neturėjau nieko, o šalis suteikė galimybę
užsidirbti. Todėl suprantu, kad reikia atiduoti duoklę Lietuvai. Ne veltui pardavęs įmonę sumokėjau
absoliučiai visus mokesčius į biudžetą, nors man buvo siūloma 100 legalių būdų, kaip jų sumokėti mažiau ar iš
viso nemokėti.

Ateities perspektyvos

- Nebijote, kad visas tas pradedančiųjų verslų, o galbūt ir IT burbulas vieną dieną ims ir subliūkš?

Duok Dieve, kad būtų daugiau tokių burbulų. Žmonės Lietuvoje pirmą kartą pamatė, kad milijonus gali uždirbti
ir savo galva. Nebebūtina žaisti krepšinio, kad uždirbtum milijoną. Nematau didesnės burbulo grėsmės.

- Ar normalu, kad investuotojai už „Facebook“ akcijas per viešą pirminį akcijų siūlymą (angl. „initial public
offering“, IPO) mokėjo 100 metinių kompanijos pelnų, o „Twitter“ akcijų pirko net žinodami, kad įmonė veikia
nuostolingai?

Galbūt kas nors kompanijoje pamato tai, ko nemato kiti. Kai mes investuojame į pradedančiuosius, jie visi iki
vieno irgi būna nuostolingi. Bet mes investuojame į jų potencialą. Juk skirtingi žmonės mato skirtingus to
paties daikto dalykus. Kai ateiname į įmonę, ji iš esmės nieko neturi, neskaitant poros žmonių ir ateities
planų. O mes jiems duodame 250.000 EUR ir paimame, tarkime, 25% akcijų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes
įvertiname juos 1 mln. EUR, nes jais tikime.

- Kaip įsivaizduojate save po kelerių metų?

Investavę dviejų fondų lėšas, numatome turėti ir trečiąjį. Taip pat norime prisidėti prie bendrų ES ir
valdžios pastangų sumažinti struktūrinių fondų lėšų dovanojimą ir didinti šių lėšų investavimą. Norime
išplėsti savo investicijų sritį nuo IT paslaugų iki elektromechanikos ir elektronikos prietaisų verslo
gamybos. Be strateginių investuotojų pritraukimo, svarbus iššūkis bus ir aukštos kvalifikacijos vadovų
pritraukimas į mūsų įmones. Tokių vadovų, kurie gaus itin didelę algą, mums reikės kokių 10–15. Džiugina tai,
kad jau pavyksta pritraukti ir aukštų vadovų iš tokių Lietuvoje veikiančių kompanijų kaip „Barclays“ ar
„Western Union“, kuriems atsibodo gana sudėtinga korporacinė įmonės struktūra. Taigi, prisidėsime prie labai
gerų darbo vietų Lietuvoje kūrimo.




Dabartiniai „Practica Capital“ partneriai:

Anatolijus Faktorovičius
Donatas Keras
Petras Mičiūnas
Silvestras Tamutis
Tomas Andriuškevičius
Tomas Beniušis


Kai kurios „Practica Capital“ investicijos:

MCT
Investavimo metai: 2014 m.
Investavęs fondas: „Practica Venture Capital“

TVC (UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“)
Investavimo metai: 2014 m.
Investavęs fondas: „Practica Venture Capital“

„Mano daktaras“
Investavimo metai: 2014 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital

„TrackDuck“
Investavimo metai: 2014 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„adtarget.me“
Investavimo metai: 2014 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„CGTrader.com“
Investavimo metai: 2012 ir 2013 m.
Investavę fondai: „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“, „Intel Capital“

„Cheap Data Communications“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavę fondai: „Practica Seed Capital“, „Nextury Ventures“

„Trustribe“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„Trafi“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavę fondai: „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“

„KurGyvenu.lt / PlaceILive.com“

Investavimo metai: 2013 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„Dragdis“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„Mobassurance“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„ImpressPages“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„AdDuplex“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavę fondai: „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“

„Gaudrė“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavęs fondas: „Practica Venture Capital“

„Gifty“
Investavimo metai: 2013 m.
Investavę fondai: „Practica Seed Capital“ ir „Online Ventur“

„TransferGo“
Investavimo metai: 2012 m.
Investavę fondai: „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“

„Benjamin River Productions“
Investavimo metai: 2012 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„Čeli APS“
Investavimo metai: 2012 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“

„Startup.lt“
Investavimo metai: 2012 m.
Investavęs fondas: „Practica Seed Capital“


Šaltinis: „Practica Capital“