Leidinio numeris:

2014.05.22 (78/2014)

Rodyti

Politika. Žaliavos mainais už investicijas į infrastruktūrą

Rusija stveriasi Kinijos

Per įtemptą Vladimiro Putino viešnagę Rusijai galiausiai pavyko įsiūlyti Kinijai dujų. Susitarimas simbolizuoja Vakarų sankcijų akivaizdoje plečiamą Rusijos ir Kinijos ekonominį bendradarbiavimą.
„Gazprom“ ir Kinijos nacionalinės energetikos kompanijos CNPC susitarimas dėl ilgalaikio dujų tiekimo
pasirašytas 4 valandą vakaro Kinijos laiku, į p. Putino viešnagės Kinijoje pabaigą. Pasak apžvalgininkų, tai
atspindi bendrą skubos ir primygtinumo atmosferą per Rusijos prezidento vizitą ir p. Putino žūtbūtinį norą
negrįžti be kinų sutikimo. Dieną prieš tai žiniasklaida skelbė, kad abiem pusėms ir vėl nepavyko susitarti, o
Rusijos prezidento atstovai kalbėjo, kad derybose pasiekti pažangos ir susitarimo vis dar tikimasi.
„Rusija ir Kinija pasirašė didžiausią sutartį per visą SSRS ir „Gazprom“ istoriją. Maždaug 1 trln. kubinių
metrų dujų bus patiekta per visą sutarties laikotarpį“, – išplatintame pranešime teigė Aleksejus Mileris,
„Gazprom“ vykdomasis direktorius.
Pasak jo, tai kartu yra ir didžiausias tokio masto investicinis projektas – 55 mlrd. USD bus investuota į
dujoms tiekti reikalingą infrastruktūrą. Pasak p. Milerio, sandorio kaina lieka komercinė paslaptis. Tačiau
skelbiama, kad kaina susieta su naftos kaina. Susitarimas sudarytas pagal schemą „imk arba mokėk“ (take or
pay).
„Gazprom“ ketina 30 metų patiekti po maždaug 38 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai prilygtų maždaug
ketvirtadaliui dabartinio Kinijos dujų suvartojimo ir dešimtadaliui 2020 m. planuojamo poreikio, skaičiuoja
„Nomura“ analitikai. Aleksandras Novakas, Rusijos energetikos ministras, kovą sakė, kad „Gazprom“ galėtų
pradėti dujų tiekimą nuo 2019–2020 m. Kiek anksčiau Dmitrijus Medvedevas, Rusijos premjeras, užsiminė, kad
sutarties vertė galėtų siekti per 400 mlrd. USD.
Memorandumas dėl dujų tiekimo rytiniu maršrutu buvo pasirašytas dar pernai, tačiau abi pusės nesutarė dėl
kainos ir kainodaros.

Nesutarimai dėl kainos
Abi pusės dėl dujų tiekimo tarėsi dešimtmetį. Derybos strigo nesutariant dėl kainos ir kainodaros.
Apie derybų eigą iš šaltinių sužinojęs „gazeta.ru“ teigia, kad per praėjusiais metais vykusias derybas kinai
norėjo gauti rusiškų dujų po 250 USD už 1.000 kubinių metrų. Europoje tuo metu „Gazprom“ dujos kainavo
maždaug 450 USD. Vėliau, pasak šaltinių, kinai sutiko su 350 USD.
„Pirkti dujas už „Gazprom“ siūlomą kainą Kinija negali fiziškai, nes tarifai Kinijos Liaudies Respublikoje
yra reguliuojami vyriausybės. Tai reiškia, kad Kinijos kompanijoms tektų pirkti dujas brangiau, nei jos
vėliau būtų parduodamos vidaus rinkoje“, – rašo „gazeta.ru“.
Rusija norėjo taikyti tokį patį skaičiavimą, kokį taiko ES. Pasak leidinio, pernai Kinija pasiūlė Rusijai
susieti kainą su „Henry Hub“ paskirstymo punkto Luizianoje kaina. „Henry Hub“ kainos laikomos pagrindiniu
orientyru nustatant dujų sutarčių dabarties (angl. spot) kainas JAV rinkoje. Skalūnų dujų revoliucija JAV
šias kainas taip nusmukdė, kad jos nuo europietiškųjų, pasak „gazeta.ru“, skiriasi 2–3 kartus. Rusija tokį
pasiūlymą, pasak šaltinių, kategoriškai atmetė.

Atsvara Europai
Tačiau pastaruoju metu situacija kiek pasikeitė. Apžvalgininkai kalba, kad Kinija derybų tikslais pasinaudojo
– stumdama laiką – Rusijos desperacija dėl platesnių Vakarų sankcijų grėsmės ir energijos šaltinių išskaidymo
iniciatyvos ES – didžiausioje Rusijos naftos (88% viso naftos eksporto) ir dujų (70% viso dujų eksporto)
rinkoje. Tačiau Rusijos premjeras neigia, kad pastangas įsiūlyti Kinijai dujų lėmė Europos siekis mažinti
priklausomybę nuo Rusijos.
„Mes neteikiame tam didelės reikšmės paprasčiausiai dėl to, kad kol kas nėra jokios patikimos alternatyvos
Rusijos tiekimui. Tiesiog manėme, kad kaip pagrindinis energijos tiekėjas privalome turėti galimybę
pristatyti dujas ne tik Europai, bet ir Azijai. Mes iš to turime naudos. Šiandien nebandyčiau ieškoti
politinių poteksčių“, – išskirtiniame interviu „Bloomberg“ televizijai sakė p. Medvedevas.

Geriausi santykiai
Ponas Putinas atsparos Kinijoje ieškojo tuo metu, kai p. Medvedevas žiniasklaidai prabilo apie antrojo
šaltojo karo, į kurį Vakarai esą traukia Rusiją, grėsmę. Kinija yra vienintelė Jungtinių Tautų Saugumo
Tarybos narė, kuri nepasmerkė Rusijos veiksmų Ukrainoje. Be politinio palaikymo, yra ir tvirti ekonominiai
ryšiai. Kinija yra antra didžiausia Rusijos prekybos partnerė po ES, arba didžiausia partnerė tarp atskirų
šalių. Rusijos ir Kinijos prekybos apimtis pastaraisiais metais nuosekliai didėjo, pernai augo 2% ir pasiekė
90 mlrd. USD. Šiemet pirmąjį ketvirtį prekybos apimtis pakilo 2%, pasak Rusijos prezidento. Tiesa, prekybos
su visa ES apimtis yra kone 4 kartus didesnė. Rusijos prezidentas viliasi, kad iki kitų metų prekybos apimtis
gali pasiekti 100 mlrd. USD, o iki 2020 m. – 200 mlrd. USD.
„Dabar Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas pereina į naują – visapusiškos ir strateginės partnerystės –
lygį. Nebūtų klaida pasakyti, kad jis pasiekė aukščiausią lygį per amžių senumo istoriją“, – pradėjęs vizitą
interviu Kinijos žiniasklaidai sakė p. Putinas.

Susitarimai dėl investicijų
Net jei p. Putinui ir nepavyko pasirašyti paties patraukliausio dujų tiekimo susitarimo, viešnagė Šanchajuje
buvo svarbi atveriant duris sraunesnėms tarpusavio investicijoms. Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ skelbia,
kad abi pusės išplės bendradarbiavimą finansų, prekybos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse.
Ypač daug Rusija tikisi iš Kinijos investicijų į Rusijos energetikos ir transporto infrastruktūrą. Tai, pasak
apžvalgininkų, p. Putinui gali būti didesnis laimėjimas nei minima dujų sutartis.
„Mes tvirtai skatinsime Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą visose srityse, kad pasiektume didesnių laimėjimų
“, – vakar spaudos konferencijoje kalbėjo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Susitarimas daugeliu bruožų panašus į Kinijos investicijas Afrikoje, čia jie išsireikalauja didelių nuolaidų
dėl žaliavų kainų, bet užtikrina ekonomikos, su kuria bendradarbiauja, infrastruktūrą“, – BBC sakė Rain
Newton-Smith, „Oxford Economics“ besivystančių rinkų ekonomistė.
Šią mintį iliustruoja Rusijos ir Kinijos tarpusavio prekybos pobūdis: iš Rusijos į Kiniją plaukia žaliavos,
iš kurių daugiau kaip du trečdaliai – nafta ir jos produktai, o iš Kinijos – įranga ir įvairūs gaminiai.

Sugadinti santykiai
Finansų rinkos teigiamai įvertino Rusijos ir Kinijos susitarimą. Paskelbus sandorį, vakar popietę „Gazprom“
akcijos Maskvoje buvo pabrangusios 1,4%. Kompanijos doleriais denominuotų obligacijų, išperkamų 2022 m.,
pajamingumas krito 4 baziniais punktais, iki 5,5%. Be to, antrą savaitę atsirandant ženklams, kad grįžta
Rusijos vyriausybės obligacijų paklausa tarp investuotojų, obligacijų pajamingumas vakar krito iki žemiausio
lygio per 11 savaičių.
„Dujų susitarimas su Kinija neabejotinai yra gera žinia „Gazprom“. Bet išlieka kainos (dujų – VŽ) klausimas.
Ukrainoje prieš artėjančius prezidento rinkimus jaučiamas įtampos sumažėjimas“, – „Bloomberg“ teigiamus
veiksnius rinkoms vardijo Vladimiras Braginas, „Alfa Capital Partners“ tyrimų vadovas.
Tačiau apžvalgininkai įspėja rinkas neapsigauti. Nors prieš išvykdamas į Kiniją p. Putinas esą įsakė
atitraukti Rusijos karines pajėgas toliau nuo Ukrainos sienų ir galbūt apsisaugojo nuo tolesnių Vakarų
sankcijų, Kinija dar ilgam gali likti vienintelė Rusijos draugė.
„Net geriausio scenarijaus, pagal kurį įtampa Ukrainoje liaujasi didėjusi, atveju pastaraisiais mėnesiais
lieka padaryta tiek daug žalos santykiams, kad Rusijos 2 dešimtmečių integracijos į Vakarus procesas,
tikėtina, sustojo arba net apsisuko. Priešingai nei po Rusijos karo 2008 m. Gruzijoje, žalai atitaisyti
prireiks daugiau nei dar vieno „perkrovimo“, – rašo Neilas Buckley „The Financial Times“ apžvalgininkas.


Aleksejus Mileris, „Gazprom“ vykdomasis direktorius, susitarimą su Kinija dėl dujų vadina didžiausiu SSRS
istorijoje. ANDREJAUS RUDAKOVO („BLOOMBERG“) NUOTR.

Citata: „Pastangas įsiūlyti Kinijai dujų lėmė Europos siekis mažinti priklausomybę nuo Rusijos".

Rusijos ir Kinijos tarpusavio prekybos struktūra, mlrd. USD
Rusijos eksportas
Mineralinis kuras, nafta ir jos produktai 26,8
Mediena ir jos gaminiai 2,8
Rūdos ir jų atliekos 2,1
Metalų lydiniai 1,7
Chemikalai 1,5
Žuvys 1,4
Trąšos 1,2
Kita 2,1
Iš viso 39,6
Kinijos eksportas
Mašinos ir įranga 18,8
Tekstilė, drabužiai 6,9
Chemijos gaminiai 4,1
Avalynė 1,7
Kailių, vilnų dirbiniai 1,5
Geležies dirbiniai 1,4
Odos dirbiniai 1,1
Kita 14,1
Iš viso 49,6
ŠALTINIS: RUSIJOS EKONOMIKOS PLĖTROS MINISTERIJA


Rusijos prekyba su ES ir Kinija, mlrd. EUR
ES Kinija*
2008 285,4 38,6
2009 185,3 27,8
2010 248,4 41,8
2011 309,9 56,9
2012 338,5 68,6
2013 326,3 67,1
*To meto kursu
ŠALTINIAI: EUROPOS KOMISIJA, KINIJOS GENERALINĖ MUITINIŲ ADMINISTRACIJA