Leidinio numeris:

2014.01.21 (10/2014)

Rodyti

Priežiūra. Užuot tapus VTK Vilniaus banku, rinkos dalis perleidžiama konkurentams

Didžiausioji uždaryta, bet „blogiukų“ dar apstu

Uždarius didžiausią Lietuvoje kredito uniją, aiškėja, kad rinkos dalyviai svarstė bendrai gelbėti nelaimėlę, bet galutinai susitarti nesugebėjo. O pretendentų gelbėjimui dar yra – bent vieno iš pagrindinių normatyvų ataskaitiniu metu netenkino dar septynios kredito unijos, joms Lietuvos bankas taip pat grasina „griežtesnėmis“ nei tik pagrūmojimas sankcijomis.
Po praeitos savaitės žinių apie uždarytą didžiausią šalyje ir banku ketinusią tapti kredito uniją Vilniaus
taupomąją kasą (VTK) rinkoje jau svarstoma, kas pasidalins atsilaisvinusią rinkos nišą. Tikėtina, kad, visų
pirma, tai bus keturios stambesnės dar likusios Vilniaus regiono kredito unijos („Vilniaus kreditas“,
„Sostinės kreditas“, Centrinė taupomoji kasa ir Vilniaus kredito unija), kurios bendrai pagal turtą 2013 m.
rugsėjo 30 d. užėmė 14,8% rinkos. Uždarytosios VTK rinkos dalis minimu laiku buvo didesnė nei visų keturių
bendrai sudėjus – 15,7%.
„Pasikeitimas tas, kad uždaryta unija priklausė Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU), o likusios
stambesnės Vilniaus regiono unijos LCKU nepriklauso. Tai nėra labai tragiška, tačiau reikia pripažinti, kad
LCKU yra dar vienas saugumo saugiklis, papildomas savireguliacijos mechanizmas, o to dabar bent jau Vilniuje
nebelieka“, – komentuoja Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas, besigilinantis į
kredito unijų sektorių.
Beveik neabejojama, kad dalis VTK ir kitų kredito unijų klientų, kuriems pabodo nesibaigiančios struktūrinės
kredito unijų problemos, pasuks į komercinius bankus.
Pasak p. Dubnikovo, VTK uždarymas yra sukrėtimas Lietuvos kredito unijų rinkai, nes krito didžiausias rinkos
dalyvis.
„Antra vertus, stabilumą užtikrina VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, jau pažadėjusi draudimo išmokų
unijų indėlininkams, tad didesnio sambrūzdžio turėtų būti išvengta“, – sako p. Dubnikovas.
Pasak Mariaus Čiuželio, kredito unijų investicijas valdančio finansų patarėjų bendrovės „MC Wealth
Management“ vykdomojo partnerio, kalbos apie VTK uždarymą sklandė jau senokai.
„Jau kurį laiką iš šios unijos traukėsi pinigai, tad formalus jos uždarymas – tai tik paskutinio taško
padėjimas. Kalbų apie galimą uždarymą buvo jau nuo praėjusių metų IV ketvirčio, nenoriu spekuliuoti, kodėl
realių veiksmų imtasi būtent dabar“, – sako jis.
Pagal Lietuvos banko (LB) VŽ pateiktus duomenimis, beveik 98% VTK pritrauktų indėlių priklausė fiziniams
asmenims, o daugiau nei 60% paskolų buvo suteikta juridiniams asmenims.

Dėl gelbėjimo nesusitarė
VTK uždarymas iš tiesų nebuvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – dar praeitų metų pradžioje LB unijai apribojo
paskolų teikimą ir indėlių palūkanas, vėliau aptikta įvairių veiklos trūkumų, įpareigota pakeisti unijos
vadovybę, naujai VTK vadovei Eglei Petrauskienei skirta bauda.
Ramūnas Stonkus, LCKU valdybos pirmininko pavaduotojas, VŽ patvirtino, kad LCKU nariai svarstė galimybę iš
savo narių finansinių rezervų gelbėti su kapitalo stygiumi susidūrusią VTK. Tačiau principas „visi už vieną,
vienas už visus“ taip ir nesuveikė.
„Taip, tokia galimybė apie pusę metų buvo svarstoma. Vyko du visuotiniai susirinkimai, unijų administratorių
susirinkimai, šnekėjomės su LB ir Finansų ministerija. Prie to jau buvo visai priartėta, bet niekas iš
suinteresuotųjų pusių nesiryžo žengti to pirmojo žingsnio, tad gelbėjimo sandoris neįvyko“, – sako p. Stonkus.
Jis svarsto, kad dėl VTK gelbėjimo nesusitarta galbūt ir dėl to, kad pradėjo ryškėti galimai nusikalstamos
unijos veiklos „dūmai“.
„Iš tiesų VTK uždarymas yra netekimas mums, nes Vilniaus ir visos Lietuvos mastu praradome nemenką rinkos
dalį. Tačiau turiu pabrėžti, kad VTK yra pirmoji LCKU narė, kurią LB uždarė, prieš tai uždarytos unijos LCKU
nepriklausė“ , – sako p. Stonkus.
Šiuo metu LCKU vienija 62 unijas, dar 12 kredito unijų priklauso asociacijai „Lietuvos kreditas“.

Septyni „blogiukai“
Iš visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų 2013 m. rugsėjo 30 d. dar septynios neatitiko bent vieno iš
keturių veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tai – Panevėžio kredito unija, Palangos kredito unija, Rokiškio
kredito unija, Klaipėdos kredito unija, Verslo kredito unija, kredito unijos „Naftininkų investicijos“ ir
„Žemaitijos iždas“ (detaliau apie trūkumus ir jų šalinimo eigą – lentelėje). Tiesa, kaip nurodo LB, dvi iš jų
(Rokiškio ir Klaipėdos) po minėtos datos ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti.
Daugeliu atvejų pažeidžiamas didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas (jis turi būti ne
didesnis nei 25%). O tai reiškia, kad unijos neretai yra priklausomos nuo vieno konkretaus skolininko mokumo
rizikos. LB, pastaraisiais metais uždaręs ne vieną „nedrausmingą“ uniją, tiesiai šviesiai kalba apie „dar
griežtesnes priemones“, jei nurodytų veiklos trūkumų nebus imtasi šalinti.
„Nors nė viena kredito unija šiuo metu nėra susidūrusi su tokiomis rimtomis kaip VTK problemomis, tačiau yra
kredito unijų, kurioms, nustačius teisės aktų pažeidimų ar riziką ribojančių normatyvų nevykdymo atvejų,
pritaikytos poveikio priemonės, veiklos ribojimai ar duoti įpareigojimai pašalinti trūkumus“, – kalba Danutė
Darginavičienė, LB Kitų finansų įstaigų priežiūros skyriaus viršininkė.
Pasak jos, šioms kredito unijoms laiku nepašalinus trūkumų ir neužtikrinus rizikos normatyvų vykdymo, LB gali
taikyti „dar griežtesnių poveikio priemonių“.
„Tai jau priklauso nuo pačių unijų noro taisytis, jų veikimo ar neveikimo“, – sako p. Darginavičienė.
LB kviečia ir pačius kredito unijų narius būti aktyvesnius – dalyvauti renkant kredito unijų valdymo organus,
priimant sprendimus ir formuojant tvarų kapitalą.

Nepersistengti
Ponas Čiuželis pažymi, kad LB vykdomas kredito unijų priežiūros griežtinimas yra gerai, tačiau svarbu
„neperspausti“, nekurti vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų.
„Gerai, kad kontrolė yra griežtinama, tačiau svarbu nepersistengti, nes yra tam tikros sritys, kur kredito
unijos jau yra įspraustos į labai griežtus rėmus. Prižiūrėtojui svarbu suprasti, kad viskas yra susiję ir,
jei griežtinamas vienas reikalavimas, tai galiausiai gali atsiliepti ir kito normatyvo vykdymui“, – sako jis.
Pasak rinkos dalyvių, yra ir daugiau „dvigubų standartų“, pavyzdžių, investuoti kredito unijos gali tik labai
siauroje ir konservatyvioje rinkoje – į ES vyriausybių vertybinius popierius.
„Tačiau kai investuojama daugiau šioje srityje, tai vėl nepatinka prižiūrėtojui. Raginama neinvestuoti daug
toje pačioje srityje, o skolinti pinigus“, – kalba p. Čiuželis.

Komentarai

Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas: „Vilnius lieka be stambesnių Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklausančių unijų.“

Ramūnas Stonkus, LCKU valdybos pirmininko pavaduotojas: „Niekas iš suinteresuotų pusių nesiryžo žengti to pirmojo žingsnio, tad gelbėjimo sandoris neįvyko.“

Mariaus Čiuželio, bendrovės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris: „Jau kurį laiką iš šios unijos traukėsi pinigai, tad formalus jos uždarymas – tai tik paskutinio taško padėjimas.“


Normatyvai ir galimai nusikalstama veikla

Lietuvos bankas praėjusį penktadienį atšaukė kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos (VTK) veiklos licenciją. Šio žingsnio priežastimis tapo kapitalo nepakankamumas ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų nevykdymas.

VTK galimai neteisėtai veikla susidomėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kartu su Generaline prokuratūra atliekanti tyrimą dėl organizuotos grupės, kuri neteisėtai gaudavo paskolų iš keturių Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Išaiškinta, kad ši grupė iš kredito unijos apgaule gavo 10 paskolų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 19 mln. Lt. Įtarimai pareikšti 15 asmenų – nusikaltimo organizatoriams, vykdytojams ir turto vertintojams.

Lietuvos banko duomenimis, VTK kapitalo pakankamumo rodiklis 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė tik 1,46%, o normatyvas yra 20%.

Visiems šios kredito unijos indėlininkams, kuriems priklauso draudimo išmokos, bus išmokėtos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos – iki vasario 14 d., pranešė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Bendra mokėtinų draudimo išmokų suma – apie 230 mln. Lt, indėlininkų, kuriems priklauso draudimo išmokos, yra apie 8.000.

2013 m. gruodžio 31 d. VTK turtas sudarė 275,1 mln. Lt, įsipareigojimai – 272,7 mln. Lt, iš jų indėliai – 236,9 mln. Lt. Perskaičiuotas kapitalas – 2,4 mln. Lt, kredito unijos nuostoliai 2013 m. išaugo iki 32,4 mln. Lt.

Artimiausiu metu Vilniaus apygardos teismui bus teikiamas prašymas iškelti bankroto bylą šiai kredito įstaigai.

Šaltinis: VŽ



Norėjo tapti Vilniaus banku

Vilniaus taupomoji kasa dėl savo dydžio ir įtakos rinkai Lietuvos banko apžvalgose buvo įvardijama realiausia pretendente tapti banku. Tokią viziją matė ir unijos vadovybė.

Valstybinis patentų biuras prieš dvi savaites (2014 m. sausio 6 d.) patenkino Vilniaus taupomosios kasos vadovybės paraišką dešimčiai metų užregistruoti prekės ženklą „VTK Vilniaus bankas“. Ankstesnė unijos paraiška registruoti prekės ženklą „Vilniaus bankas“ nebuvo patenkinta.

Vilniaus banko vardu anksčiau veikė didžiausias šalyje SEB bankas.

Šaltiniai: „Creditinfo“, VŽ

Ne pirma

Vilniaus taupomoji kasa – ne pirmoji kredito unija, kuriai buvo atšaukta veiklos licencija. Tai pernai buvo padaryta ir unijoms Nacionalinei kredito unijai, „Švyturio“ taupomajai kasai, unijai „Laikinosios sostinės kreditas“. Be to, ne vienai naujai steigiamai unijai buvo neišduotas leidimas.

Šaltinis: VŽ