Leidinio numeris:

2013.12.12 (221/2013)

Rodyti

Energetika. Taikos sutartis neužkirstų kelio įmonės tiesos ieškoti teismuose

Dujų vartotojai laukia „Gazprom“ bylos pabaigos

Šią savaitę Briuselyje „Gazprom“ pateiks savą susitarimo dėl Europos Komisijos vykdomo antimonopolinio tyrimo versiją. Tyrimo pabaiga Lietuvos dujų vartotojams gali atverti teisinių galimybių. Jeigu „Gazprom“ ir Europos Komisija (EK) sudarytų taikos sutartį dėl EK Konkurencijos direktorato (COM) vykdomo antimonopolinės veiklos tyrimo, tai neužkirstų kelio Rytų ir Europos šalių ūkio subjektams tiesiogiai kreiptis į teismą dėl Rusijos dujų koncerno veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
„Kol kas nieko aiškaus nėra, išskyrus „Gazprom“ viceprezidento ir derybose Rusijos vyriausybei atstovaujančio
energetikos viceministro Anatolijaus Janovskio pareiškimus, kad jie nori siekti taikos sutarties nelaukdami
EK COM galutinio sprendimo (angl. statement of objection)“, – savaitgalį VŽ sakė šaltinis EK. Pasak savo
pavardės skelbti nenorinčio EK pareigūno, apie tai, kaip „Gazprom“ įsivaizduoja taikos susitarimą ir kokių
nuolaidų žada siūlyti, paaiškės tikriausiai šią savaitę, nes Rusijos pareigūnai viešai pažadėjo „per kelias
dienas“ pateikti susitarimo juodraščius.
Kiti ekspertai Briuselyje VŽ neoficialiai tvirtino, esą prisiminus ligi šiol įprastą „Gazprom“ bendravimo
būdą, koncerno atstovų intencijos reiškia „iškeltą baltą vėliavą ir kaltės pripažinimą“.
Prognozuojama, kad EK COM formaliai tęs pradėtą tyrimą, o EK, gavusi rusų pasiūlymus, analizuos, ar „Gazprom“
siūlomos priemonės pataisyti savo verslo praktiką yra proporcingos ES lūkesčiams. Maža to, EK „Gazprom“
siūlomą susitarimo projektą gali atmesti, jeigu jis pasirodytų visiškai nepriimtinas. Greičiausiai taikos
susitarimu EK reikalaus, kad „Gazprom“ įsipareigotų griežčiau, rusai mėgins prisiimti kuo švelnesnius
įsipareigojimus, kuriuos galėtų vėliau sau naudingai laisviau interpretuoti. „Bus įtemptų konsultacijų,
tačiau kol kas jos vyks lygia greta su EK COM tyrimu ir šie du procesai vienas kitam įtakos neturės, kol apie
taikos sutartį nebus susitarta oficialiu lygiu.“
Jeigu taikos sutarties taip ir nebus pasiekta, tyrimo procedūra nenutrūks: proceso pabaigoje bus paskelbtas
oficialus pretenzijų pareiškimas, kurio paskirtis – raštu informuoti neteisėta veikla įtariamą subjektą apie
jam keliamas pretenzijas. „Gazprom“ būtų suteikta proga ir laikas oficialiai atsakyti į priekaištus ir
pateikti juos paneigiančius įrodymus. Jeigu EK konkurencijos generalinis direktoratas laikytų, kad įtarimus
dėl neteisėtos verslo praktikos paneigiančių įrodymų nėra, būtų nurodoma neteisėtos veiklos esmė ir skiriamos
finansinės sankcijos.
Nagrinėdama „Gazprom“ siūlymus, EK turėtų neformaliai konsultuotis su ES Rytų ir Vidurio Europos šalimis
narėmis, taip pat su tomis, kurios 2011 m. pateikė skundus (Lietuva ir, atrodo, Bulgarija), – jų pagrindu
2012 m. rugsėjį ir pradėtas oficialus tyrimas. Nors panašu, kad EK šalims narėms nepateikė daug informacijos
apie susitikimus su „Gazprom“ ir Rusijos vyriausybės atstovais, taip pat apie Rusijos ministro pirmininko
Dmitrijaus Medvedevo laišką EK pirmininkui Jose Manueliui Barrosui.

Lauks pabaigos

Didžiausios Lietuvos gamtinių dujų vartotojos – AB „Achema“ – spaudos tarnyba VŽ atsakė, kad „toks klausimas
(bylinėjimosi su „Gazprom“ – VŽ) šiuo metu tiesiog nėra svarstomas. „Achema“ per metus suvartoja daugiau nei
milijardą kubinių metrų dujų. Š. m. vasarą koncerno generalinis direktorius Valdemaras Vareika laišku
kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas ir įspėjo, esą vyraujant dabartinėms dujų kainoms bendrovė gali
sustabdyti gamybą ir pradėti atleisti darbuotojus.
„Mes manome, kad dujų kainos nuo 2011 m. importuotojams buvo per didelės, tačiau AB „Lietuvos dujos“ (LD)
sprendimas dėl kreipimosi į teismą yra bendrovės valdybos ir akcininkų kompetencija“, – VŽ sakė Joachimas
Hockertzas, bendrovės komercijos direktorius. Pasak p. Hockertzo, LD toliau derasi dėl dujų kainų ir pritaria
Vyriausybės derybų pozicijai: „Ministras pirmininkas (Algirdas Butkevičius – VŽ) teisingai kalba apie kainų
sumažinimą ir jo pateikiami skaičiai (20–25% nuolaida – VŽ) yra realūs.“
„Mūsų pozicija priklausys nuo galutinių EK tyrimo išvadų arba susitarimų: mes neturime galimybių ginčytis su
„Gazprom“ dėl dujų kainodaros, nes dujas perkame iš LD ir UAB „Dujotekana“, tačiau dėl rinkos ribojimo galima
būtų analizuoti galimybes ginčytis“, – VŽ sakė Dalius Misiūnas, UAB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas
ir generalinis direktorius. Jis priminė, kad nacionalinė Konkurencijos taryba šiuo metu tebevykdo LE skundu
grįstą tyrimą, „kurio išvados gali priklausyti nuo ES tyrimo baigties“. „LE vertins visas galimybes atpiginti
dujas ir Lietuvos žmonėms siūlyti pigesnę elektros energiją“, – sakė p. Misiūnas.
UAB Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), kurios didžiausia akcininkė iki š. m. pradžios buvo „Gazprom“,
generalinis direktorius Evaldas Paulavičius VŽ sakė, kad KTE pardavimo procesai baigėsi tik šių metų vasarį,
todėl „spręsti apie praėjusio periodo dujų kainų įtaką būtų nekorektiška“. Tačiau p. Paulavičius tvirtino,
esą „KTE stebi EK antimonopolinio tyrimo procesą ir apsispręs, kaip elgtis, kai EK priims galutinį nutarimą“.

Pozicija nesikeičia

„Lyginti dujų tiekimo kainas skirtingoms šalims yra nekorektiška, – VŽ tvirtino šaltinis iš rusų dujų
koncerno antrinės įmonės „Gazprom-Export“ (GE). – Nereikia pamiršti, kad kievienos šalies rinka dažnai iš
esmės skiriasi – energetikos išteklių struktūra, „alternatyvaus kuro“ rūšimis ir kiekvienos valstybės vidaus
rinkos reguliavimo principais.“ Todėl esą kiekvienu konkrečiu atveju sutarčių sąlygos yra individualios ir
priklauso nuo minėtų sąlygų bei sutarčių galiojimo trukmės. „Dujų eksportas į Lietuvą yra grįstas imtinai iki
2015 m. galiojančiomis sutartimis, kurių sąlygas – kainodaros principus ir dujų kiekį – Lietuvos Respublikos
Vyriausybė patvirtino dar 2004 m.“, – pabrėžė VŽ pašnekovas iš GE.
Lapkritį išleistame leidinyje „Gazprom“ Aleksandras Medvedevas, koncerno valdybos vicepirmininkas ir antrinės
„Gazprom-Export“ (GE) generalinis direktorius, skelbia apie „nagrinėjamas galimybes“ įsigyti jėgaines
Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Austrijoje. Rusai toms įsigytoms arba kontroliuojamoms
jėgainėms tiektų savas dujas. Tiesa, su išlyga: esą dėl dabar ES rinkoje vyraujančių aplinkybių, kol pagerės
verslo aplinka dujomis varomai elektros gamybai, „tikslingiausia būtų ne statyti naujas, o pirkti jau
veikiančias šiuolaikines dujų elektrines, nes jų rinkos kaina yra mažesnė, palyginti su naujos statybos“.
Vienintelė dujomis varoma jėgainė, kurią ES teritorijoje iki 2013 m. valdė „Gazprom“, buvo KTE. Iš šio verslo
projekto „Gazprom“ pasitraukė. Oficialiai rusų koncernas tvirtino, esą įsigijus jėgainę pakito verslo aplinka
– elektros ir šilumos gamyba tapo vis labiau reguliuojama. Pretenzijas dėl KTE akcijų pirkimo ir pardavimo
sutartyje neįvykdytų 400 mln. Lt vertės investicinių įsipareigojimų p. Medvedevas pernai vasarį VŽ komentavo
taip: „Verslo aplinka dabar tokia, kad šie pinigai būtų išmesti pro orlaidę.“ GE vadovas tąsyk atmetė
prielaidas, kad KTE verslas Lietuvoje negalėjo būti sėkmingas pirmiausia ne dėl reguliuojamos aplinkos, bet
dėl aukštų dujų kainų. Nors, VŽ duomenimis, KTE „Gazprom“ dujas pirko 5% pigiau už kitus licencijuotus dujų
didmenininkus (išskyrus „Achemą“), jos pagaminta elektros energija rinkoje negalėjo konkuruoti. Taip pat
rusiškos kilmės elektra, kuria Baltijos šalyse prekiavo kito Rusijos energetikos koncerno antrinė įmonė –
„Inter RAO Lietuva“.
VŽ paklausta, ar „Gazprom“, esant dabartinei kainodaros sistemai ir vidutinėms rusiškų dujų kainoms ES,
tikisi, kad įsigytų jėgainių pagaminta elektros energija būtų konkurencinga rinkoje, koncerno spaudos tarnyba
atsakė: „Šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje vyraujantis reguliavimas diskriminuoja dujinę
generaciją, skatina akmens anglių deginimą ir dešimtimis milijardų eurų subsidijuoja atsinaujinančių
energijos išteklių plėtrą.“
„Gazprom“ požiūriu, vyraujant tokioms sąlygoms, gaminti elektros energiją ES deginant ne tik rusiškas, bet ir
bet kurios kitos kilmės dujas neapsimoka. „Mūsų kainodaros sistema šiuo metu yra lankstesnė už „Statoil“, –
teigiama GE atsakyme, kurį VŽ gavo elektroniniu paštu. – Problema – ne „Gazprom“ kainos, o neprotinga
Briuselio energetikos politika.“


Greičiausiai taikos susitarimu EK reikalaus, kad „Gazprom“ įsipareigotų griežčiau, rusai mėgins prisiimti kuo
švelnesnius įsipareigojimus, kuriuos galėtų vėliau sau naudingai laisviau interpretuoti. "Bloomberg" nuotr.

(citata)
Neturime galimybių ginčytis su „Gazprom“ dėl dujų kainodaros, tačiau dėl rinkos ribojimo galima būtų
analizuoti galimybes ginčytis
Dalius Misiūnas, UAB „Lietuvos energija“ vadovas


Antimonopolinis tyrimas
2012 m. EK pradėjo antimonopolinį tyrimą, nes įtarė, kad „Gazprom“ pažeidžia 102-ąjį ES sutarties straipsnį,
kuris numato vyraujančią padėtį rinkoje užimančios ir galimai trukdančios laisvai prekiauti tarp valstybių
kompanijos atsakomybę. Pirmiausia EK įtarė, kad „Gazprom“ piktnaudžiauja ir trukdo kurti bendrą ES dujų
rinką. Kita vertus, per tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti, ar rusų dujų eksporto monopolija trukdė tiekimo
šaltinių įvairinimo procesui. Trečias tikslas, kurį kėlė ES antimonopolinės institucijos: išsiaiškinti, ar
pasinaudodama dominuojama padėtimi rinkoje „Gazprom“ dirbtinai nedidino gamtinių dujų kainų, susiedama jas su
naftos ir jos produktų indeksu.
2011 m. sausį skundą dėl galimai neteisėtos „Gazprom“ veiklos Briuseliui pateikė Lietuvos, kitais duomenimis
– vėliau ir Bulgarijos vyriausybė. Tų pačių metų rugsėjį EK antimonopolinių institucijų inspektoriai atliko
kratas ir poėmius 20-yje Vidurio ir Rytų Europos antrinių „Gazprom“ bendrovių biurų. Lietuvos Vyriausybės
teigimu, 2012 m. gamtinių dujų kaina Lietuvai buvo 35 proc. didesnė nei Vokietijai ar kaimynei Latvijai.
Antimonopolinės veiklos tyrimas apėmė Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją ir
Bulgariją.
Jeigu EK ir „Gazprom“ susitarimas nebus pasiektas iki oficialių kaltinimų paskelbimo, koncernui gresia iki
10% metinės apyvartos dydžio bauda, teoriškai – iki 10 mlrd. EUR.


Didžiausios Lietuvos dujų vartotojos
(2013 m. prognozė, mln. kub. m)
1. AB „Achema“ 1.091
2. AB „Lietuvos dujos“ 359
3. UAB „Vilniaus energija“ 329
4. Lietuvos energijos gamyba, AB 249
5. UAB Kauno termofikacijos elektrinė 180
6. AB „Klaipėdos energija“ 56
7. AB „Panevėžio energija“ 50
8. UAB „Litesko“ 41
9. AB „Kauno energija“ 31
10. AB „Šiaulių energija“ 31
11. VĮ „Visagino energija“ 29
12. UAB NEO GROUP 22
13. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ 17
14. AB „Klaipėdos nafta“ 11
15. UAB „Orion Global pet“ 11
Šaltinis: LRV