Leidinio numeris:

2013.11.19 (204/2013)

Rodyti

Investicijos. Lietuva pagal patrauklumą paslaugų projektams patenka į Vidurio ir Rytų Europos penketą

Paslaugų centro vizija virsta tikrove

Dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybės puoselėta vizija Lietuvą paversti verslo paslaugų centru įgauna pagreitį. Šalis pagal pritrauktus investicijų projektus į paslaugų sektorių regione šiemet priartėjo prie Lenkijos, pastarąjį dešimtmetį sau neturėjusios lygių.
Nuo 2003 m iki 2007 m. Lietuvoje buvo įgyvendinti tik 7 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai
paslaugų srityje, o 2008–2012 m. šalį jau pasiekė dukart daugiau projektų (15), jais Lietuvoje nuspręsta
įkurti finansų, apskaitos, IT ar klientų aptarnavimo centrus.
Tai atitinkamai atsispindėjo šalies reitinguose – lyginant šiuos du tarpsnius matyti, kad Lietuva tarp Rytų
ir Vidurio Europos šalių pakilo iš 14 vietos į 9-ą. Per pastarąjį dešimtmetį tarp populiariausių paslaugų
projektams šalių buvo Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Slovakija.
Tačiau pastaraisiais metais, kai Vilniuje savo padalinius įsteigė tokios bendrovės kaip britų bankas „Barclays
“ ir JAV grynųjų pinigų perlaidų kompanija „Western Union“, šalies matomumas investuotojų akyse tik augo: nuo
2012 m. Lietuva yra paslaugų projektams patraukliausių regiono valstybių penketuke, o per š. m. devynis
mėnesius pagal investuotojų sprendimus, kur įsikurti, Lietuva regione nusileido tik Lenkijai, jų atitinkamai
buvo 7 ir 15. Tokius duomenis skelbia tarptautinės TUI projektų stebėsenos bendrovė „fDi Intelligence“.
Savo ruožtu „Investuok Lietuvoje“ nurodo, kad per š. m. sausį–spalį priimti 22 užsienio investuotojų
sprendimai kurtis ar plėstis Lietuvoje, per juos numatoma artimiausiais metais sukurti 1.550 darbo vietų. Iš
skelbto projektų skaičiaus 6 yra iš gamybos sektoriaus (350 darbo vietų), likusieji – iš paslaugų srities.

Talentų medžioklė
Tarp naujausių investicijų projektų paslaugų srityje yra strateginių rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor
International“ padalinyje Vilniuje įkurtas „Analitikos modeliavimo ir inovacijų centras“. Centre dirba 23
žmonės, iš jų net 10 turi daktaro laipsnį ir dėsto universitetuose.
„Mes siekiame pritraukti talentų“, – sako Marius Dundulis, strateginių rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor
International“ Rytų Europos biuro Vilniuje vadovas.
Ekonomistai, ekonometrai, matematikai centre bando priartinti mokslą prie verslo.
„Pavyzdžiui, kliento iš Artimųjų Rytų užsakymu centre planavome miestą dykumoje. Užsakovas jau žino, kokias
pramones šakas vystys 20–30 ateinančių metų. O mūsų paprašė apskaičiuoti, kiek tokiam miestui reikės kokių
sričių specialistų, kiek bus sunaudojama elektros, galų gale kiek reikės policijos tvarkai palaikyti mieste,
kokie bus turistų srautai ir pan.“, – apie centro paskirtį kalba p. Dundulis.
„Euromonitor International“ Lietuvoje padalinį atidarė dar 2005 m. Darbą Vilniuje bendrovė pradėjo nuo
keliasdešimties darbuotojų, o dabar jau turi 150 etatinių specialistų. Šios bendrovės plėtros istorija yra
klasikinis atvejis, kai Lietuvoje kuklesnes investicijas pradžioje planavusios paslaugų bendrovės vėliau
imasi agresyvesnės plėtros.
Tarp tokių yra ir Norvegijos „Storebrand“, ji šį mėnesį pranešė apie steigiamą IT padalinį. Jame planuojama
įdarbinti 70 įvairaus lygio programuotojų. Šis plėtros etapas – vienas iš pirmųjų žingsnių, kuriant visos
„Storebrand“ grupės kompetencijų centrą Vilniuje. „Storebrand“ yra Šiaurės šalių rinkose pensijų fondų,
gyvybės bei sveikatos draudimo ir turto valdymo paslaugas teikianti įmonė. Jos klientų aptarnavimo padalinys
Vilniuje veikia nuo 2007 m. UAB „Storebrand Baltic“ šiuo metu dirba 269 darbuotojai.

Proveržio dedamosios
Šalies proveržį pritraukiant paslaugų investicijų nulėmė keletas priežasčių. Gerą pradžią šiam procesui
padarė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, dar 2009 m. išsikėlusi tikslą šalį paversti regiono pasaugų centru ir
sustiprinusi dėmesį užsienio investuotojams. Ekspremjerą estai savo laiku pavadino Investicijų caru.
Dabartinė Vyriausybė iš esmės investicijų skatinimo kurso nekeičia, tačiau siekia pritraukti daugiau gamybos
projektų, ypač į regionus.
Kitas ne mažiau svarbus veiksnys – tarptautinės korporacijos verslo paslaugų centrus Vidurio Europos šalių
sostinėse, kituose didmiesčiuose pradėjo steigti bemaž dešimtmečiu anksčiau, tad dėl ten sumenkusių galimybių
pasamdyti naujų darbuotojų (jei nenori pervilioti iš konkurentų), jos ėmė dairytis naujų alternatyvų.
Ponas Dundulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvai norint išlikti konkurencingai pritraukiant ir išlaikant
talentus būtina galvoti apie išsimokslinimo kokybės gerinimą Lietuvoje, taip pat reikia idėjų, kaip daugiau
gabių specialistų pritraukti iš užsienio.
Kol sistema neveikia, įmonės pačios rūpinasi specialistų parengimu. Pavyzdžiui, „Barclays“, kiti
investuotojai bendradarbiauja su universitetais ir taip užsitikrina būsimų specialistų pasiūlą. Kompanijos
padeda studentams sudaryti mokymo programas, pasiūlo dėstytojų praktikų, o gabiausiems – darbo vietų
bendrovėse.
Be minėtų žingsnių, būtina mažinti ir darbo santykių apmokestinimą, kad įmonės išgalėtų mokėti didesnius
atlyginimus gabiems specialistams.
Pasak p. Dundulio, pajamų į rankas ir darbo vietos kainos santykio koeficientas Lietuvoje siekia 1,7. Kitose
Rytų Europos šalyse ir toje pačioje Jungtinėje Karalystėje apmokestinimo režimas yra palankesnis. Ten
darbdavių įmokos siekia tik apie 10% (Lietuvoje – 31% – VŽ.)

Nuo ko viskas prasidėjo
Pirmoji kregždė, padariusi gerą pradžią Lietuvoje kurtis ir kitoms bendrovėms, buvo jau minėtas britų
„Barclays“ bankas, kuris 2010 m. Vilniuje oficialiai įkūrė Technologijų centrą.
2011 m. gegužės pradžioje Vilniuje duris taip pat atvėrė pasaulinės pinigų perlaidų bendrovės „Western
Union“ (WU) regiono operacijų centras. Abi įmonės sukėlė savotišką sniego gniūžtės efektą. Lietuvoje dabar
veikia 30 paslaugų centrų, o juose dirba per 7.200 žmonių.
Rosita Vasilkevičiūtė, 340 darbuotojų turinčio „Danske Bank“ Grupės paslaugų centro Lietuvoje vadovė, sako,
kad didelės tarptautinės bendrovės pagalbinius verslo procesus centralizuoja ir kuria verslo procesų funkcijų
centrus, juose sutelktos visų padalinių finansų, apskaitos, IT ir kitos funkcijos.
„Tokiems centrams įkurti būtina konkurencinga verslo ir mokestinė aplinka, moderni IT infrastruktūra ir
pakankamas reikalingų specialistų kiekis darbo rinkoje. Šalys dėl tokių centrų konkuruoja, nes jie kuria
gerai apmokamas darbo vietas, atneša žinių, aukštesnę darbo kultūrą, perka prekių ir paslaugų iš vietos įmonių
“, – sako p. Vasilkevičiūtė.
Palyginamoji analizė rodo, kad Lietuvoje yra vieni nelanksčiausių darbo santykių ES. Kol Vyriausybė žada
peržiūrėti Darbo kodeksą 2014–2015 m., įmonės, tarp jų ir paslaugų centrai, prisitaiko dirbti esamomis
sąlygomis. Darbo rinka pastaruoju metu labiausiai auga dėl darbuotojų laikinosios samdos.

Didžiausi – vis dar bankai
Jau skelbta, kad ir Norvegijos „Visma“ Lietuvoje pasiryžusi per kelerius metus įdarbinti 300–500
programuotojų. Įmonė „Visma Lietuva“, prieš keletą metų veiklą pradėjusi nuo 10-ies darbuotojų, šiuo metu jau
turi 71.
Prieš porą mėnesių apie savo planus investuoti Lietuvoje pranešė ir JAV kompanija „Intermedix Corporation“.
Ji steigia paslaugų teikimo centrą. Į jį ketina investuoti 17,5 mln. Lt ir sukurti ne mažiau kaip 205 darbo
vietas.
JAV kompanija rugpjūčio 5 d. Lietuvoje įregistravo savo antrinę bendrovę UAB „Palminta“. Paslaugų centro
projektą Kaune ketinama įgyvendinti per 27 mėnesius. Tam prašoma 3,5 mln. Lt ES paramos.
Didžiausi pagal darbuotojų skaičių užsienio investuotojai toliau išlieka Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“.
Abu bankai Vilniuje yra įsteigę ir savo paslaugų kompetencijų centrus. Birželio mėnesį iš Švedijos į Vilniaus
paslaugų centrą buvo perkeltas ESB IT operacijų padalinys. SEB yra žadėjęs vien per šiuos metus savo centre
sukurti 140 naujų darbo vietų. „Swedbank“ kalba apie 100 naujų darbo vietų.
Paslaugų centrą Lietuvoje yra įsteigusi ir „Danske Bank“ grupė. Liepą ten dirbo 140 žmonių. Planuojama, kad
metų pabaigoje darbuotojų skaičius pasieks 300.
Banke iš viso dirba apie 800 asmenų. Nuo 2011 m. grupėje darbuotojų stabiliai daugėja.


Plačiau skaitykite vz.lt

Lietuvoje 2010–2011 m. įsikūrę banko „Barclays“ technologijų centras ir „Western Union“ (WU) regiono
operacijų centras sukėlė savotišką sniego gniūžtės efektą. Lietuvoje dabar veikia 30 paslaugų centrų, o juose
dirba per 7.200 žmonių.



Komentarai
Siw E. Seland, „Storebrand Baltic“ vadovė: „Pradėję veiklą Lietuvoje, planavome perkelti į jūsų sostinę apie
15% visos grupės verslo funkcijų. Praktika parodė, kad vietiniai specialistai nuolat viršija mūsų lūkesčius,
todėl renkamės Lietuvą kaip antruosius mūsų įmonių grupės namus.“

Marius Dundulis, „Euromonitor International“ biuro Vilniuje vadovas: „Būtina mažinti darbo santykių
apmokestinimą, kad įmonės išgalėtų mokėti didesnius atlyginimus gabiems specialistams.“

Rosita Vasilkevičiūtė, „Danske Bank“ Grupės paslaugų centro Lietuvoje vadovė: „Šalys dėl tokių centrų
konkuruoja, nes jie kuria gerai apmokamas darbo vietas, atneša žinių, aukštesnę darbo kultūrą, perka prekių
ir paslaugų iš vietos įmonių.“


(citata)

Lietuvoje kuklesnes investicijas pradžioje planavusios paslaugų bendrovės vėliau imasi agresyvesnės plėtros.

Stulpai

TUI* sukurtos darbo vietos
mln. gyventojų, 2013 m. sausį–rugsėjį

Lietuva 582
Estija 558
Slovakija 380
Vengrija 284
Bulgarija 177
Lenkija 162
Čekija 158
Rumunija 93
Latvija 92

*-tiesioginių užsienio investicijų projektai

Šaltinis: VšĮ „Investuok Lietuvoje“


lentelė

TUI projektai Lietuvoje, paslaugų sektoriuje

Paslaugų centrų projektai* Vieta Vidurio ir Rytų Europoje Darbo vietos
2003–2007 m. 7 14 ~400
2008–2012 m. 15 9 ~2.200
2013 m. 9 mėn. 7 2 ~1.700

*- IT ir infrastruktūros, apskaitos, klientų aptarnavimo, techninės priežiūros, grupės centrinės (regioninės)
būstinės

Šaltinis: „fDi Intelligence“ (fDiMarkets)


lentelė

Darbuotojų skaičius Lietuvoje verslo paslaugų centruose

Darbuotojų veiklos pradžioje Darbuotojų šiuo metu

„Barclays“ 250 1.130
„Western Union“ 460 985
„Danske Bank“ - 340 (800 grupėje)
SEB - 450 (1.900 grupėje)
CSC 100 350
„Adform“ 3 210
„Swedbank“ - 100 (1.500 grupėje)
„Visma Lietuva“ 10 71
Šaltinis: VŽ