Puslapiai

Bendrovės vadovai sako jau seniai galėję nuleisti rankas, bet iš to esą būtų niekas nelaimėjęs. Dar šių metų
balandį Vyriausybė pritarė UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir 8 institucijų taikos sutarties projektui dėl
vadinamojo Preilos botelio – iš viso 15 pastatytų objektų, kurie buvo pripažinti neteisėtais. Klaipėdos
miesto apylinkės teismas taikos sutartį patvirtino prieš kelias savaites. Ši taikos sutartis yra pirmoji ir
kol kas vienintelė, kurios pagrindu yra siekiama išsaugoti pastatus, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
(LAT) jau buvo nurodęs nugriauti 2010 m. balandį.
„Tokios sutarties vertinti kaip prieštaraujančios ar paminančios LAT sprendimą nereikėtų. Jos sudarymas buvo
nulemtas daugelio aplinkybių ir veiksnių, atsiradusių po LAT sprendimo. Priimtas ne vienas teisės aktas,
lėmęs prielaidas ne tik įteisinti Preiloje esančius pastatus, bet ir apskritai toje teritorijoje statyti
tokius ar panašius statinius, kokie jau yra pastatyti“, – aiškina Povilas Karlonas, advokatų kontoros AVERUS
advokatas. Darius Dzidzevičius, UAB „Sabonio klubas ir parneriai“ generalinis direktorius, taikos sutarties
pergale nevadina, esą jei ne šis bendras verslo ir valstybės institucijų sutarimas, žala būtų dar didesnė.

Taika – tik pradžia
„Tai buvo klaidų virtinė, juk ne per naktį atsirado tas objektas – per 2 metus, visos institucijos stebėjo
per didinamąjį stiklą. Žinoma, buvo galima pasiduoti, griauti, tada prisiteisti iš valstybės esamus ar
būsimus nuostolius, nežinia, kiek tai truktų, turbūt būtų tekę pasitelkti ir Europos teismus. Tačiau kas iš
to? Norime tęsti pradėtus darbus, puoselėti Neringos infrastruktūrą“, – nuomonę dėsto p. Dzidzevičius. Pasak
jo, vertinant „sausais skaičiais“, objektų vertė – apie 10 mln. Lt, ši suma įšalo įmonės balanse ir kone
privedė prie bankroto. Šiuo metu įmonė restruktūrizuojama. Tačiau taikos sutarties sudarymas yra dar tik
pirmas žingsnis visame procese. Bendrovė privalės visą sklypų formavimo, detaliųjų planų rengimo, techninio
projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų rengimo procesą pradėti ir atlikti iš naujo. Tai esą gali
trukti dar ne vienus metus. Pagal taikos sutartį numatytas 3 metų periodas. Nors praėjo daug laiko nuo
pirminės vizijos ir galbūt pasikeitė rinkos sąlygos, p. Dzidzevičius tikina, kad bus laikomasi pirminio
projekto – tai bus rekreacinės paskirties objektas su mažaaukščiais nameliais, nuomojamais poilsiui,
administraciniu pastatu su nedidele kavinuke ir apie 30 vietų uosteliu mažiesiems laivams. Jei procedūros
eisis sklandžiai, uostelis gali būti įrengtas 2014–2015 m. Bendrovė pirmiausia turi parengti naują detalųjį
planą kartu su Neringos miesto savivaldybe, kuri savo ruožtu planuoja naujus sklypus. Kiek prireiks
investuoti papildomai, vadovas neprognozuoja. Pasak p. Karlono, šis sprendimas yra unikalus, tačiau tai
nereiškia, kad nuo šiol bus galima įteisinti bet kuriuos statinius. Svarstomas „Preilos uosto“ pavadinimas.
Dar iki perduodant sutartį tvirtinti teismui, jos sąlygas derino apie 10 institucijų, tarp kurių Neringos
savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba, Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir kt.

XXX
Konkrečios aplinkybės
Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį, anot p. Karlono, išskirtinos bent kelios
esminės sąlygos. Pirmiausia, 2010 m. buvo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kurie nustatė savavališkos
statybos padarinių šalinimą arba, kitaip tariant, galimybę tokią statybą įteisinti, jeigu ji žemės sklype yra
galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Be to, Seimas tų pačių metų nutarimu patvirtino Kuršių nerijos
nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą, pagal kurį Preilos botelio žemės sklypai priskirti rekreacinio
funkcinio prioriteto zonai. Vyriausybė 2012 m. patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą,
kuris nustatė, kad Preilos botelio teritorija patenka į tam tikras kraštovaizdžio tvarkymo zonas, kuriose
numatoma urbanizuota rekreacinė teritorija. Taip pat Neringos savivaldybės taryba 2012 m. rugsėjį patvirtino
Neringos savivaldybės bendrąjį planą, kuris numato, kad Preilos įlankos pakrantė yra skiriama žvejų ir mažųjų
laivų uostui su prieplauka, aplinkinė teritorija – žvejų bazei, rekreacinės ir gyvenamosios paskirties
pastatų statybai, ir numato šių statinių ir įrenginių statybos zonas bei reikalavimus.
„Žinoma, jokiu būdu negalima teigti, kad teismų sprendimų galima nevykdyti. Tačiau, įstatymas leidžia net ir
esant galutiniam teismo sprendimui bylos šalims susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo vykdymo“, – apibendrina
teisininkas.