Puslapiai

„Šie metai yra neabejotinai geresni, tačiau, kad ir kaip būtų, laivybos sektoriuje krizė niekur nedingo. Nors
per 5 metus laivų statybos pajėgumas sumažėjo apie 20–25%, laivų statybos pasiūla ir paklausa dar
nesubalansuota. Žemas kainų lygis, didelė konkurencija, darbuotojų trūkumas – tai yra tos sąlygos, kuriomis
šiandien dirbame ir privalome išgyventi, todėl stengiamės statyti unikalius laivus, nes serijinių laivų
segmentas seniai yra paveiktas krizės“, – strategiją brėžia Arnoldas Šileika, AB Vakarų laivų gamyklos (VLG)
įmonių grupės generalinis direktorius.
Grupės antrinė bendrovė UAB Vakarų Baltijos laivų statykla šiemet imasi unikalaus projekto – stato mokslinių
tyrimų laivą Klaipėdos universitetui, gavusiam ES paramą šiam projektui. Į sudėtingų technologijų, specialių
konstrukcijų laivus, koks šiuo metu statomas gamykloje, veiklą suka tiek Vakarų Baltijos laivų statykla, tiek
ir visa VLG grupė.

Prieš Aziją nepapūsi
UAB Vakarų Baltijos laivų statykla šiemet darbais nėra aptekusi: stato tris laivus „iki rakto“, taip pat
stato vieno laivo korpusą, gamina laivų korpusų blokus keliems užsakovams, statantiems kruizinius laivus ir
ledlaužius.
Tačiau p. Šileika pažymi, kad ne užsakymų kiekis, bet jų įgyvendinimo efektyvumas yra siektinas rodiklis.
„Išlaikome tą lygį, kuriam turime išteklių. Gal praeityje buvome padarę klaidų, anksčiau apsiimdavome
pakankamai nemažai užsakymų, kas ne visada teigiami atsiliepdavo įmonės ekonomikai. Dabar galbūt darome
mažiau, tačiau efektyviau, kad galėtume garantuoti kokybę ir laiku įvykdomus terminus savo užsakovams“, –
kaip užsakymų skaičius nebūtinai teigiamai atsispindi įmonės buhalterijoje, aiškina p. Šileika.
Jo nuomone, dabar laivų statytojams reikia ieškoti sudėtingesnių, didesnę pridėtinę vertę turinčių užsakymų,
kadangi įprastų krovininių laivų, dojavežių ar keltų segmentą stipriai savo rankose laiko kinai, turkai,
korėjiečiai ir vietnamiečiai.
„Į šį segmentą jie jau seniai nusitaikę, todėl ieškome savo vietos po saule, einame į technologiškai
sudėtingus ir drauge rizikingus projektus. Mes statome sudėtingus laivus su didesne pridėtine verte ir
pasiekiame daug didesnę apyvartą nei anksčiau“, – teigia vadovas. Pasak jo, rinką iškreipia Azijos
gamintojai, kur ne tik pigus metalas ir darbo jėga, tačiau kai kuriose šalyse laivų statyba yra stipriai
remiama ir tiesiogiai ar netiesiogiai dotuojama valstybės.
„Pietryčių Azijos šalys yra paskelbusios laivybą strategine pramonės šaka. Jų verslas gauna paramą
subsidijomis, valstybės garantijomis projektams finansuoti ar kitokia parama. Pavyzdžiui, Pietų Korėja,
norėdama pasaulyje įtvirtini savo jachtų gamintojus, skyrė 2 mlrd. USD, kad gamintojai įeitų į šį prabangių
laivų segmentą. Sakyčiau, tai nešvarūs dalykai, kurie žlugo pramonę“, – akcentuoja p. Šileika. Pasak vadovo,
Europoje statomi inovatyvūs laivai ir Vakarų Baltijos laivų statykla save mato tokioje rinkoje.

Stabdys – darbuotojų stygius
Esą darbo būtų galima gauti ir daugiau, tačiau riboja net tik apsibrėžta strategija prioritetą skirti
didesnės pridėtinės vertės užsakymams, bet ir darbuotojų stygius.
„Užsakymų galime prisiimti, bet kas tuos darbus darys. Nesiejame savo ateities su užsienio rangovais.
Atsivežti iš užsienio darbo jėgą yra labai sunku, tai trunka apie 2–4 mėnesius. Didžiausia paklausa
Skandinavijoje, Vakarų Europoje yra suvirintojų, korpusininkų ir vamzdynininkų. Tai deficitinės specialybės,
dėl jų konkuruojame“, – pasakoja p. Šileika. Todėl bendrovei svarbu kuo efektyviau išnaudoti kiekvieną
darbuotojo darbo valandą, kaip pagalbinę priemonę naudoja „lieknosios gamybos“ LEAN principus.
„LEAN matome kaip įrankį efektyvumui didinti, kad maksimaliai darbo laikas būtų sutelktas pridėtinei vertei
didinti, kad kiekviena darbo valanda duotų maksimalią naudą. Tai galimybė konkuruoti sąnaudų atžvilgiu, laiku
vykdyti sutartimis numatytus terminus“, – aiškina vadovas.
Vakarų Baltijos laivų statykloje dirba apie 450 žmonių, pagal poreikį samdomi subrangovai, specialistai
rengiami VLG mokymo centre. Šiemet darbo vietos sukurtos apie 70-čiai apmokytų specialistų