Leidinio numeris:

2013.11.19 (204/2013)

Rodyti

Prekyba

Uždirba Maskvoje parduodami ispaniškus apelsinus

Per sunkmetį smuktelėjęs vaisių ir daržovių reeksportas į Rusiją šiuo metu jau klesti ir grįžo į ikikrizinį lygį.
„Prekyba vyksta be sukrėtimų. Kol kas tokių kliūčių, su kokiomis susiduria mūsų pieno perdirbėjai, nėra.
Artėjant šventėms laukiama pardavimų augimo“, – pasakoja Laimutė Grybauskaitė, Lietuvos vaisių ir daržovių
prekybos įmonių asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė.
Lietuviai sugebėjo išnaudoti mūsų šalies geografinę padėtį ir tapo Pietų Europoje auginamų vaisių vežėjais.
Gabenamas tas pats asortimentas, kurį galima pamatyti mūsų prekybos centruose. Prekybininkų pajamų nesmukdo
net draudimas iš ES į Muitų sąjungos šalis vežti bulves.
„Rudeninis pagyvėjimas būna kiekvienais metais. Baigiasi vaisiai iš Pietų Rusijos ir Kaukazo, tada vežame
ispanišką derlių“, – apie artėjantį pelningą sezoną pasakoja Algimantas Kondrusevičius, asociacijos „Linava“
prezidentas.

Apelsinai ir politika
Dalis transporto įmonių taip pat įsisuko į šį verslą ir derliaus perpardavimas joms tapo papildomu pajamų
šaltiniu.
„Prekyba užsiima ne tik didmenininkai, bet ir kai kurios transporto įmonės. Joms tai papildomas verslas“, –
apie bananų ir apelsinų pardavimo Maskvoje specifiką dėsto p. Grybauskaitė.
Visgi šie santykiai priklauso nuo politikos. Pavyzdžiui, kai Rusija pareiškė įtarimus Lenkijos verslininkams
ir nepasitikėjo jų tarnybų išduodamais sertifikatais, vaisių gabenimas per Lietuvą išaugo 1,5 karto. Vėliau
viskas grįžo į įprastines vėžes.
„Lietuviai veža viską – kopūstus ir pomidorus, citrinas ir persimonus. Prekybos rodikliai mus džiugina.
Lietuviškos kilmės vaisių ir daržovių, palyginti su reeksportu, išvežama gan mažai“, – pasakoja Evaldas
Čijauskas, Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius.
Tarnyba už patikrinimą ir sertifikatų išdavimą per metus surenka apie 12 mln. Lt. Tai visas institucijos
biudžetas.

Šiluma vaiko pelną
„Vaisių ir daržovių vežimas mūsų transporto įmonėms vienas reikšmingiausių pajamų segmentų. Šaldytuvų
savininkams tai bene pagrindinis pajamų šaltinis“, – pasakoja p. Kondrusevičius.
Verslininkas nurodo ir nerimo ženklus. Šiemet nėra ryškaus pagyvėjimo, kuris prasidėdavo atėjus vėlyvam
rudeniui. „Linavos“ vadovas tai sieja su galima Rusijos krize.
„Lietuva nesuvartotų nė 10% mūsų transportininkų vežamų vaisių ir daržovių“, – aiškina p. Kondrusevičius.
Ūkininkas Virgilijus Kuprevičius pritaria, kad šiemet prekyba su Rusija vangesnė, tačiau ekonomika čia niekuo
dėta. Tiesiog buvo šiltas ruduo, tad kaimynams užtenka savo derliaus.
„Tikimės, kad galėsime išvežti bulves, jų Rytuose trūks. Pradėjus šalti pajudės ir lietuviškos morkos“, –
prognozuoja ūkininkas.
Ponas Kuprevičius užaugina 8.000 t morkų, iš jų 70% parduoda Rusijoje.


Prekybos vaisiais ir daržovėmis apyvarta, mlrd. Lt
Reeksportas Lietuviškos kilmės eksportas
2008 m. 1,6 0,14
2009 m. 1,1 0,14
2010 m. 1,7 0,19
2011 m. 2,15 0,22
2012 m. 2,8 0,26
2013 m. 2,2 0,2*
* Per 9 mėn.
ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS