Leidinio numeris:

2013.11.19 (204/2013)

Rodyti

Teisė. Stabdo savo garbės kodeksą

Aludariai baiminasi už susitarimą gresiančių baudų

Didieji Lietuvos aludariai stabdo dar 2004 m. garbės kodeksą, mat vienas iš šio kodekso punktų, panašu, rimtai užkliuvo Konkurencijos tarybai. Anot aludarių, susitarimas negaminti stipraus alaus yra socialiai atsakingo verslo sprendimas, o Konkurencijos taryba čia įžvelgia kartelį.
„Toks įspūdis, kad Lietuvoje verslo etika nepageidaujama, bent jau kai kuriose institucijose. Pradėtas
tyrimas dėl susitarimo negaminti ir neparduoti stipresnio nei 9,5% alaus, manau, yra socialiai jautrių verslo
etikos iniciatyvų persekiojimas“, – vertina Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas.
Alaus gamintojus ir pardavėjus vienijanti organizacija nutarė visai nutraukti garbės kodekso galiojimą, mat
būtent jame įrašytas susitarimas negaminti stipraus alaus patraukė Konkurencijos prievaizdų dėmesį.
„Dabar nežinome, ar nuostata, kad alaus reklamoje negali būti jaunesnių nei 25 metų žmonių, irgi nebus
traktuojama kaip koks nors neteisėtas susitarimas, todėl sustabdėme visą kodeksą“, – ironizuoja p.
Galadauskas.
Tyrimą dėl aludarių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, draudžiantiems
konkurenciją ribojančius susitarimus, Konkurencijos taryba (KT) pradėjo dar liepos 4 d. Tarybos atstovai
„Verslo žinioms“ teigia, kad vykstant tyrimui institucija negali komentuoti tyrimo eigos.
Jei KT pripažins, kad susitarimas buvo draudžiamas, net ir sustabdžius kodeksą, įmonėms gali grėsti iki 10%
bendrųjų metinių pajamų dydžio baudos.

Susitarė viešai
Aludarių garbės kodeksą su jame įrašytu susitarimu negaminti stipraus alaus (tuo metu 9,5%) Lietuvos aludarių
asociacijai priklausančių alaus daryklų vadovai pasirašė ir viešai paskelbė dar 2004 m. gruodį.
„Devyni su puse procento – tai riba, iki kurios alkoholį aluje galima išgauti natūraliu būdu“, – tuomet
komentavo Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius.
Ta pati riba pasirinkta ir 2009 m., kai aludariai susibūrė į gildiją ir atnaujino garbės kodeksą. Jo laikytis
tuomet susitarė TŪB „Rinkuškiai“, UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“, AB „Ragutis“ (dabar AB „Volfas Engelman“), AB
„Gubernija“, UAB „Švyturys-Utenos alus“.
Šių metų balandį gildijos taryba siūlė dar kartą pakoreguoti kodeksą. Nors juodu ant balto nebuvo įrašyta,
visgi žodžiu aludariai įsipareigojo negaminti stipresnio nei 7,5% alaus. Sprendimas buvo priimtas tuo metu,
kai imtasi keisti įstatymo nuostatą, draudžiančią prekiauti stipresniu nei 7,5% alumi.
Trys bendrovės „Švyturys-Utenos alus“, „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir „Volfas Engelman“ tąsyk pareiškė, kad
stiprus alus visuomenėje yra alternatyva pigiausiam alkoholiui, todėl jos tokio alaus negamins.

Svarbu išsiaiškinti tikslą
„Šis Konkurencijos tarybos tyrimas atrodo keistas, nes garbės kodeksas yra savikontrolės mechanizmas, viskas
yra vieša, o siekis – nauda visuomenei“, – sako Marius Horbačauskas, AB „Volfas Engelman“ vadovas.
Estijos konkurencijos institucija panašiu atveju esą jau pripažino, kad alaus stiprumo ribojimais yra
siekiama naudos visuomenei.
„Nuolat iš politikų sulaukdavome kaltinimų dėl tautos girdymo, daugiausia dėl stipraus alaus. Taip pat
kaltindavo ir tuo, kad savo reklamomis bandome pasiekti jaunimą“, – kodekso tikslą spręsti skaudžius
klausimus primena ir p. Galadauskas.
Pasak aludarių, jei institucijai į akis krito pats susitarimo faktas, keista ir tai, kodėl tyrimas dėl 2004
m. viešai deklaruoto susitarimo pradėtas tik šiemet.
„Aš galiu pasakyti tik principą: ne visi susitarimai ar suderinti veiksmai tarp konkurentų yra
antikonkurenciniai. Svarbiausias klausimas, koks yra susitarimo tikslas, ar buvo tikslas riboti konkurenciją.
Jei nealkoholinių gėrimų gamintojai susitaria vietoj sintetinio saldiklio naudoti medų, tokio susitarimo
tikslas – nauda visuomenei“, – sako Rimantas Stanikūnas, buvęs Konkurencijos tarybos pirmininkas, advokatų
kontoros „Glimstedt“ konkurencijos patarėjas.
Pasak jo, panašiu principu anksčiau buvo vertintas ir aludario garbės kodeksas. Jei gildija susitaria
negaminti stipraus alaus, kuris turi įvairių socialinių pasekmių vartotojams, tai galima laikyti nauda
vartotojui. Tiesa, p. Stanikūnas pažymi nežinantis priežasčių, paskatinusių KT šiemet imtis šio tyrimo.
„Galbūt standartas reikalauja ištirti, išanalizuoti, ar iš tiesų susitarimo tikslas buvo socialinis, ar
ribojantis konkurenciją“, – svarsto p. Stanikūnas.


Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas:
„Mažieji aludariai stiprų alų gamina, importuotojai importuoja, niekas neriboja konkurencijos, bet formaliai
tai traktuojama kaip pažeidimas.“

Ribojo ir vėl leido
– Pagal nuo 2002 12 11 iki 2005 03 01 galiojusias žemės ūkio ministro įsakymo redakcijas, Lietuvoje buvo
draudžiama stipresnio kaip 9,5% alaus gamyba ir realizacija.
– 2005–2012 m. teisės aktai neribojo stipresnio alaus gamybos bei pardavimų Lietuvoje.
– 2011 m. gruodį priimtos įstatymo pataisos numatė, kad nuo 2013 m. sausio draudžiama alų, sidrą, alaus
mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius pilstyti į didesnius nei 1 litro plastmasinius
butelius ir prekiauti stipresniais nei 7,5% šiais gėrimais.
– Šių metų balandį priimtos ir spalio 26 d. įsigaliojusios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos palengvino
suvaržymą. Alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantys alkoholiniai gėrimai,
stipresni nei 7,5%, dabar turi būti parduodami ne didesnėje kaip 0,5 l plastikinėje taroje, o silpnesnį
alkoholį galima pilstyti į ne didesnes kaip 1 l plastikines talpyklas. Alkoholiui stiklinėje, keraminėje,
medinėje, metalinėje taroje apribojimai panaikinti.
ŠALTINIS: VŽ