Leidinio numeris:

2013.11.19 (204/2013)

Rodyti

Paskutinis puslapis. Atsisveikina su terasomis prie restoranų ir barų iki pavasario

Kauniečių investicijos į jaukias terasas atsipirko

Kauno lauko kavinių savininkai trina rankomis – nors rinkos dalyvių padaugėjo, tačiau pajamos dėl to ne tik nesumenko, bet kai kur ir ūgtelėjo maždaug penktadaliu.
Dėl užsitęsusio pavasario lauko kavinių sezono pradžia Kaune truputį vėlavo, tačiau šį uždelsimą atpirko geri
orai vasarą ir šiltas ruduo. Anot Edmundo Kolevaičio, UAB „Bičiulių avilio“, senamiestyje valdančio „Avilio“
restoraną ir „Yzy barą“, akcininko, šis sezonas pajamų atžvilgiu buvo geresnis nei pernai.
„Vartojimas atsigauna, klientai daugiau išleidžia, – konstatuoja p. Kolevaitis. – Mūsų lauko kavinės visą
sezoną buvo pilnos lankytojų.“
Verslininkas nesiryžo tiksliai pasakyti, kiek šį sezoną paaugo jo lauko kavinių, įrengtų prie restorano ir
baro, pajamos, tačiau mano, kad apyvarta galėjo padidėti maždaug penktadaliu.
Anot p. Kolevaičio, šį pavasarį „Bičiulių avilys“ investavo 60.000 Lt į lauko kavinių įrengimą.
„Ši investicija atsipirks, nes Kauno senamiestyje kasmet sulaukiame vis didesnių praeivių srautų. Visų
senamiesčio verslininkų pastangos pasiteisino – Kauno centras jau nėra ta vieta, į kurią anksčiau buvo
ateinama prisigerti. Dabar tai bendravimo vieta. Žinoma, visko pasitaiko, bet verslininkai įvairiais
renginiais, teminiais savaitgaliais Kauno senamiestyje kuria bendravimo gatvės atmosferą, ir tai
pasiteisina“, – džiaugiasi p. Kolevaitis.

Pageidauja komforto
„Lietuviai, priešingai nei užsieniečiai, pageidauja tokių lauko kavinių, kurios būtų tarsi stacionarūs
statiniai“, – vietos žmonių ir turistų poreikius lygina Kristina Belopetravičienė, „Pizza Jazz“ restoranų
tinklo regiono vadovė. Anot jos, užsienyje dažniausiai įrengiamos paprastos lauko kavinės, svarbu, kad jose
būtų staliukų, kėdžių, skėčių. O Lietuvoje klientai nori komfortiškų lauko kavinių, todėl į lauko terasas
verslininkai turi nemažai investuoti. Kita vertus, ji pažymi, kad tos investicijos atsiperka, nes lietuviai
mėgsta jaukias lauko kavines. Tad gražesnės sulaukia ir daugiau klientų.
Tikslių investicijų ir gautų pajamų iš lauko kavinių p. Belopetravičienė dar neskubėjo įvardyti – „viščiukus
skaičiuos“ metų pabaigoje.


Vėl pradėjo rinkliavą
Iš šurmuliuojančių ir lankytojų nestokojančių Kauno lauko kavinių šįmet vėl pradėjo pajamas gauti ir miesto
biudžetas. Po ketverių metų pertraukos pavasarį buvo atnaujinta vietinė rinkliava – Kauno m. savivaldybės
biudžetui lauko kavinių savininkai šįmet pervedė apie 43.000 Lt šio mokesčio.
VŽ primena, kad skatindama lauko kavinių centre ir senamiestyje įrengimą Kauno valdžia nuo 2009 m. jų
savininkus buvo atleidusi nuo vietinės rinkliavos. Šį pavasarį tokia rinkliava buvo atnaujinta, nes politikai
nusprendė, kad kavinių savininkai jau pajėgūs mokėti šį mokestį.
Šįmet už vieną Kaune veikiančios lauko kavinės kvadratinį metrą per mėnesį į miesto biudžetą jos savininkai
mokėjo po 2 Lt (vietinė rinkliava mokama už lauko kavinės įrengimą valstybinėje žemėje, už lauko kavinės
įrengimą privačioje valdoje vietinė rinkliava nerenkama). Ateinančiais metais ši rinkliava padidės iki 4 Lt
už 1 kv. m per mėnesį. Už 20 kv. m ploto lauko kavinę Kaune, veikusią penkis mėnesius, savivaldybei
verslininkai šįmet turėjo sumokėti 200 Lt.
Kaune vietinė rinkliava už lauko kavinių veiklą renkama nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. Šįmet dėl leidimų
įrengti lauko kavines į Kauno m. savivaldybę kreipėsi 116 verslininkų, informuoja Sonata Šėlienė, Kauno m.
savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja.


Iki lapkričio vidurio lauko kavinės Kaune turės būti išardytos. INDRĖS SESARTĖS NUOTR.


Skaičius
43.000 Lt
Tiek verslininkai savivaldybei šįmet sumokėjo vietinės rinkliavos už lauko kavinių Kaune įrengimą.