Leidinio numeris:

2013.11.12 (199/2013)

Rodyti

Makroekonomika. Sopulį kelia stiprus euras

Po ketverių metų – vėl defliacijos baimė

Išsivysčiusio pasaulio centriniai bankininkai krapšto pakaušį – ekonomikos skatinimo arsenalas besibaigiąs, o infliacija vėsta. Ekonomistai neabejoja, kad tokia situacija reiškia ilgai išsilaikysiančias žemas palūkanų normas.
Vartotojų kainų indeksų augimas pastaruoju metu neatitiko centrinių bankų iškeltų tikslinio lygio daugelyje
regionų – JAV, euro zonoje, Šveicarijoje, Švedijoje. Euro zonos metinė infliacija smuko iki 0,7%, arba
žemiausio lygio nuo 2009 m. lapkričio. Spalio mėnesio euro zonos kainų pokyčių duomenys pasirodė prieš pat
Europos centrinio banko (ECB) posėdį, jame netikėtai rinkos dalyvių lūkesčiams valdyba nusprendė rekordiškai
žemas palūkanas rėžti dar žemiau – iki 0,25% – ir likti su paskutine tokios pinigų politikos priemonės
panaudojimo atsarga.
„Mes galime susidurti su užsitęsusia infliacija“, – ECB priėmus sprendimą sakė Mario Draghi, institucijos
prezidentas. Pasak jo, mažinti palūkanas ir nuspręsta, kad šis periodas sutrumpėtų, ir euro zona grįžtų prie
aukštesnių kainų. Vis dėlto p. Draghi nesutiko, kad į regioną grįžo defliacijos – kainų nuosmukio – grėsmė.

Defliacijos grėsmė

Pasak ekonomistų, vėliausi skaičiai iliustruoja padidėjusią defliacijos riziką euro zonoje. Airijoje
vartotojų kainos praėjusį mėnesį krito 0,1%, palyginti su pernykščiu spaliu. Graikijoje užfiksuota 2%
defliacija, metinė Olandijos infliacija nuo 2,4% rugsėjį sulėtėjo iki 1,3% spalį.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko ekonomistas, sako, kad kai kurios euro zonos šalys jau patiria
defliaciją, į jos spiralę įsisukti gali ir pagrindinės euro zonos ekonomikos – Italija, Prancūzija,
Vokietija.
„Pirmiausia, infliacijos lėtėjimą lemia mažėjančios energijos kainos, o jas lemia stiprėjantis euras. Euro
stiprėjimui spręsti reikia imtis visų įmanomų priemonių, nes stiprus euras ne tik kelia defliacijos grėsmę,
bet ir pavojingas tuo, kad euro zona praras konkurencingumą. Euro zona turi fundamentalių problemų dėl
infliacijos. Pagrindinė to priežastis – kreditavimo augimo nebuvimas. Natūralu, kad jei pinigai neįsilieja į
ekonomiką, po tam tikro laiko ateina defliacija“, – aiškino ekonomistas.
Griauna planus
Žemesnė, nei pageidautina, infliacija koreguoja centrinių bankų suplanuotus ekonomikos skatinimo politikos
planus. Ekonomistai mano, kad pernelyg žema infliacija privertė JAV centrinio banko (FED) Federalinį
laisvosios rinkos komitetą (FOMC) dar kuriam laikui susiturėti nuo kiekybinio ekonomikos skatinimo –
obligacijų supirkimo – apimties sumažinimo. JAV pinigų politikos formuotojai sunerimo, kad žemiau kaip 2%
tikslinio lygio infliacija gali kelti pavojų šalies ekonomikos atsigavimui.
„Mes matome įsitvirtinant užsitęsusią defliaciją Europoje, JAV – visiškai kaip Japonijoje. Žemų palūkanų
normų era išsivysčiusiose šalyse toliau tęsis“, – „Bloomberg“ sakė Kenji Sakaguchi, „Prudential Investment
Management Japan“ vyriausiasis investicijų valdytojas.
„Manau, bet kuriuo atveju žemų palūkanų normų era tęsis. Jei eisime konservatyviu Vokietijos keliu, nesena
patirtis rodo, kad euras įgaus vis didesnį pasitikėjimą tarp investuotojų, ir tai pasireikš stiprėjančiu euru
– tokiu atveju infliacija euro zonoje nekils, ir nebus poreikio kelti palūkanų normas. Kita vertus, jei bus
nuspręsta aktyviau kovoti su defliacijos grėsme, palūkanos taip pat išliks žemos, nes jos yra vienas
pagrindinių ginklų prieš defliaciją“, – sakė p. Mauricas.
Savo ruožtu kolegoms nesugebant išlaikyti infliacijos ties tiksliniais lygiais, stringa ir Japonijos
centrinių bankininkų veiksmai sukelti 15 m. šalyje nematytą infliaciją. Šalies centrinis bankas (BOJ)
lapkričio pradžioje vylėsi, kad 2015 m. pavasarį jau pavyks pasiekti 1,9% infliaciją – prilygstančią 2%
tikslinio lygio ambicijoms.
„BOJ jau sausį gali būti priverstas imtis papildomai skatinti ekonomiką, kai ECB netikėtai nukirpo palūkanas,
ir sulėtėjus JAV ūkio augimui“, – agentūrai sakė Hiromichi Shirakawa, „Credit Suisse“ Japonijos padalinio
vyriausiasis ekonomistas.


Mario Draghi pripažįsta – kainų augimas euro zonoje nepakankamas. RALPHO ORLOWSKI („BLOOMBERG“) NUOTR.


Infliacija nepasiekia centrinių bankų tikslinių lygių
Centrinis bankas Tikslinis lygis,% Infliacija, %
ECB 2 0,7
FED 2 1,2
BOE (Jungtinė Karalystė) 2 2,7
BOJ (Japonija) 2 1
SNB (Šveicarija) 2 -0,3
Riksbank (Švedija) 2 0,1
PBOC (Kinija) 3,5 3,2
CBR (Rusija) 5-6 6,3
ŠALTINIAI: CENTRINIAI BANKAI