Klaipėdos LEZ iki šiol turi tik vieną išvažiavimo vietą. Į Klaipėdą ir
Klaipėdos uostą vykstantys
automobiliai turi apsukti ratą
aplink Jakų žiedą, kad grįžtų į Klaipėdą. Todėl LEZ valdytojai pageidautų
turėti
patogesnę galimybę išvažiuoti.
„Kitais metais mes
labai norime išjudinti sankryžos su A1 keliu (magistrale
Vilnius–Klaipėda) klausimą. Tai
turėtų būti dviejų
lygių sankryža. Bet dar neišspręstas jos finansavimas, vyksta diskusijos
Susisiekimo
ministerijoje, Lietuvos automobilių ir kelių direkcijoje,
kas ir kaip turės ją prižiūrėti“, – poslinkio
svarbiausiame
kitų metų infrastruktūros projekte tikisi Raimondas Bakas, Klaipėdos LEZ
valdymo bendrovės
generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Naujos
sankryžos ypač laukia logistikos paslaugas teikiančios įmonės.
Morališkai
nepatrauklu
Algimantas Bluškis, UAB „Vingės logistika“ direktorius,
sako, kad sankryža reikalinga tiek verslui, tiek ir
saugumo
požiūriu.
„Tokios sankryžos įrengimas ne tik leis sutaupyti
laiko, degalų ir amortizacijos sąnaudų, bet ir užtikrins
reikiamą
saugumą, manau, tai yra svarbiausia. Šiuo metu įvažiavimas į Klaipėdos
LEZ teritoriją, atvykstant
nuo Jakų žiedo pusės, yra tiesiog
nenormalus ir labai pavojingas“, – nuomonę dėsto p. Bluškis.
Esą
transporto priemonėms įvažiuojant į LEZ reikia atlikti kairįjį posūkį
kertant dviejų eismo juostų
magistralę Vilnius–Klaipėda,
tai yra sudėtinga ir pavojinga dėl didelio eismo srauto iš miesto pusės.
Ne
geresnė padėtis ir norint išvažiuoti – tenka daryti lankstą, o tai
nei dėl laiko, nei dėl kitų sąnaudų, anot
p.
Bluškio, neracionalu.
„Tai tampa labai nepatrauklu mūsų
klientams. Ypač tai jaučiame iš tų klientų, kuriems važinėti tenka
dažnai.
Manau, kad būtent dėl šios priežasties iš dalies tampa
nepatraukli klientams biurų nuoma LEZ teritorijoje,
nors jų
kaina ir kokybė yra geresnė nei pačiame Klaipėdos mieste“, – įsitikinęs
vadovas.
Rolandas Jonuška, UAB BNTP technikos direktorius, pritaria,
kad išsukimas iš LEZ į miestą yra komplikuotas,
reikia
įveikti 2 žiedines sankryžas, kuriose vyksta intensyvus eismas.
Verslininkai tikėjosi, jog Jakų žiedo
rekonstrukcija
kiek pagerins padėtį.
„Deja, tai problemos neišsprendė. O
įvykdžius šiuo metu siūlomus infrastruktūros projektus tiek mums, tiek
mūsų
nuomininkams palengvės susisiekimas su miestu ir uostu. Tai leis
sutaupyti brangaus laiko ir LEZ
teritoriją padarys dar patrauklesnę
verslui“, – tiki p. Jonuška.
Transporto poreikis
Ponas
Bakas skaičiuoja, kad šiam projektui reikėtų apie 22 mln. Lt, tačiau jo
atsiperkamumas palyginti
greitas.
„Buvome užsakę šio projekto
ekonominės naudos analizę, jo atsiperkamumas – 20 metų, infrastruktūrai
tai yra
labai geras skaičius, Europoje tokių projektų atsiperkamumas
skaičiuojamas 100–150 m. Tai ir sutaupytas
laikas,
transporto priemonių amortizacija, sumažėjęs avaringumas“, – aiškina p.
Bakas.
Tarp kitų metų LEZ planų – dar viena geležinkelio atkarpa ir
Lypkių gatvės tęsinys į miestą, Statybininkų
prospektą.
Daugiau išvažiavimo vietų iš LEZ reikia ne vien įmonėms ir jų
darbuotojams, bet ir miestiečiams.
Tačiau reikės pasukti galvą,
kaip peršokti geležinkelį, o galbūt formuoti tam tikrą ruožą požeminiu
tuneliu.
„Vienos gatvės reikėjo šalia sklypų, kuriuos buvo galima
išnuomoti. Dabar viename iš jų įsikūrė UAB
„Heidelbergcement
Klaipėda“ gamykla, o šalia UAB „Ad Rem Port“ statys naujus sandėliavimo
plotus, dabar
vyksta statybų aikštelės paruošiamieji darbai. Šiemet
nutiestos dvi geležinkelio atšakos į abu šiuos
sklypus.
Kitąmet planuojama nutiesti dar vieną geležinkelio atkarpą“, – kaip
infrastruktūros poreikius
diktuoja nuomininkų plėtra, aiškina p.
Bakas.
Anot jo, geležinkelio poreikis didėja ir nuomininkai
pageidauja sklypų su prieiga prie geležinkelio.
Kitų metų
projektams – geležinkelio atkarpai ir išsukimo į Klaipėdą vietai –
reikėtų apie 31 mln. Lt, kiek
kainuos gatvės atkarpa į
miestą per geležinkelį, dar neaišku, nes nenuspręsta, ar ji bus
požeminė, ar
antžeminė. Šiemet į kelių infrastruktūrą LEZ
investavo 16 mln. Lt. Taip pat šiemet pastatyta Lypkių elektros
transformatorinė
stotis. Jos poreikis buvo jaučiamas nuo 2006 m.
Leidinio numeris:
2013.11.12 (199/2013)
Infrastruktūra. Klaipėdos LEZ reikia gatvių ir geležinkelių
Tenkindami klientų poreikius pažers investicijų
Planuodama kitų metų svarbiausius infrastruktūros darbus, Klaipėdos
laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė priskaičiavo bent
tris svarbiausius projektus, dviejų iš jų vertė siektų 3 mln. Lt.
Raimondas Bakas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktoriaus
pavaduotojas:
„Naujos išvažiavimo vietos iš LEZ projekto
atsiperkamumas – 20 metų, infrastruktūrai tai yra labai geras
skaičius,
Europoje tokių projektų atsiperkamumas skaičiuojamas 100–150 metų.“
ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.