Leidinio numeris:

2013.11.12 (199/2013)

Rodyti

Infrastruktūra. Klaipėdos LEZ reikia gatvių ir geležinkelių

Tenkindami klientų poreikius pažers investicijų

Planuodama kitų metų svarbiausius infrastruktūros darbus, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė priskaičiavo bent tris svarbiausius projektus, dviejų iš jų vertė siektų 3 mln. Lt.
Klaipėdos LEZ iki šiol turi tik vieną išvažiavimo vietą. Į Klaipėdą ir Klaipėdos uostą vykstantys
automobiliai turi apsukti ratą aplink Jakų žiedą, kad grįžtų į Klaipėdą. Todėl LEZ valdytojai pageidautų
turėti patogesnę galimybę išvažiuoti.
„Kitais metais mes labai norime išjudinti sankryžos su A1 keliu (magistrale Vilnius–Klaipėda) klausimą. Tai
turėtų būti dviejų lygių sankryža. Bet dar neišspręstas jos finansavimas, vyksta diskusijos Susisiekimo
ministerijoje, Lietuvos automobilių ir kelių direkcijoje, kas ir kaip turės ją prižiūrėti“, – poslinkio
svarbiausiame kitų metų infrastruktūros projekte tikisi Raimondas Bakas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės
generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Naujos sankryžos ypač laukia logistikos paslaugas teikiančios įmonės.

Morališkai nepatrauklu
Algimantas Bluškis, UAB „Vingės logistika“ direktorius, sako, kad sankryža reikalinga tiek verslui, tiek ir
saugumo požiūriu.
„Tokios sankryžos įrengimas ne tik leis sutaupyti laiko, degalų ir amortizacijos sąnaudų, bet ir užtikrins
reikiamą saugumą, manau, tai yra svarbiausia. Šiuo metu įvažiavimas į Klaipėdos LEZ teritoriją, atvykstant
nuo Jakų žiedo pusės, yra tiesiog nenormalus ir labai pavojingas“, – nuomonę dėsto p. Bluškis.
Esą transporto priemonėms įvažiuojant į LEZ reikia atlikti kairįjį posūkį kertant dviejų eismo juostų
magistralę Vilnius–Klaipėda, tai yra sudėtinga ir pavojinga dėl didelio eismo srauto iš miesto pusės. Ne
geresnė padėtis ir norint išvažiuoti – tenka daryti lankstą, o tai nei dėl laiko, nei dėl kitų sąnaudų, anot
p. Bluškio, neracionalu.
„Tai tampa labai nepatrauklu mūsų klientams. Ypač tai jaučiame iš tų klientų, kuriems važinėti tenka dažnai.
Manau, kad būtent dėl šios priežasties iš dalies tampa nepatraukli klientams biurų nuoma LEZ teritorijoje,
nors jų kaina ir kokybė yra geresnė nei pačiame Klaipėdos mieste“, – įsitikinęs vadovas.
Rolandas Jonuška, UAB BNTP technikos direktorius, pritaria, kad išsukimas iš LEZ į miestą yra komplikuotas,
reikia įveikti 2 žiedines sankryžas, kuriose vyksta intensyvus eismas. Verslininkai tikėjosi, jog Jakų žiedo
rekonstrukcija kiek pagerins padėtį.
„Deja, tai problemos neišsprendė. O įvykdžius šiuo metu siūlomus infrastruktūros projektus tiek mums, tiek
mūsų nuomininkams palengvės susisiekimas su miestu ir uostu. Tai leis sutaupyti brangaus laiko ir LEZ
teritoriją padarys dar patrauklesnę verslui“, – tiki p. Jonuška.

Transporto poreikis
Ponas Bakas skaičiuoja, kad šiam projektui reikėtų apie 22 mln. Lt, tačiau jo atsiperkamumas palyginti
greitas.
„Buvome užsakę šio projekto ekonominės naudos analizę, jo atsiperkamumas – 20 metų, infrastruktūrai tai yra
labai geras skaičius, Europoje tokių projektų atsiperkamumas skaičiuojamas 100–150 m. Tai ir sutaupytas
laikas, transporto priemonių amortizacija, sumažėjęs avaringumas“, – aiškina p. Bakas.
Tarp kitų metų LEZ planų – dar viena geležinkelio atkarpa ir Lypkių gatvės tęsinys į miestą, Statybininkų
prospektą. Daugiau išvažiavimo vietų iš LEZ reikia ne vien įmonėms ir jų darbuotojams, bet ir miestiečiams.
Tačiau reikės pasukti galvą, kaip peršokti geležinkelį, o galbūt formuoti tam tikrą ruožą požeminiu tuneliu.
„Vienos gatvės reikėjo šalia sklypų, kuriuos buvo galima išnuomoti. Dabar viename iš jų įsikūrė UAB
„Heidelbergcement Klaipėda“ gamykla, o šalia UAB „Ad Rem Port“ statys naujus sandėliavimo plotus, dabar
vyksta statybų aikštelės paruošiamieji darbai. Šiemet nutiestos dvi geležinkelio atšakos į abu šiuos
sklypus. Kitąmet planuojama nutiesti dar vieną geležinkelio atkarpą“, – kaip infrastruktūros poreikius
diktuoja nuomininkų plėtra, aiškina p. Bakas.
Anot jo, geležinkelio poreikis didėja ir nuomininkai pageidauja sklypų su prieiga prie geležinkelio.
Kitų metų projektams – geležinkelio atkarpai ir išsukimo į Klaipėdą vietai – reikėtų apie 31 mln. Lt, kiek
kainuos gatvės atkarpa į miestą per geležinkelį, dar neaišku, nes nenuspręsta, ar ji bus požeminė, ar
antžeminė. Šiemet į kelių infrastruktūrą LEZ investavo 16 mln. Lt. Taip pat šiemet pastatyta Lypkių elektros
transformatorinė stotis. Jos poreikis buvo jaučiamas nuo 2006 m.


Raimondas Bakas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktoriaus pavaduotojas:
„Naujos išvažiavimo vietos iš LEZ projekto atsiperkamumas – 20 metų, infrastruktūrai tai yra labai geras
skaičius, Europoje tokių projektų atsiperkamumas skaičiuojamas 100–150 metų.“ ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.