Puslapiai

„Manau, kad šiemet pardavimai didės 10%. Tai daugiausia lemia aktyvus dalyvavimas parodose. Jau ketverius
metus iš eilės nuolat dalyvaujame tarptautinėse parodose“, – sako Artūras Stelionis, UAB „Paliūtis“
generalinis direktorius. Eksporto rinkų paieškai bendrovė yra gavusi ir paramos iš ES.
Šiuo metu „Paliūtis“ jau eksportuoja per 80% pagamintos avalynės. Daugiausia į Angliją (43% eksporto),
Lenkiją (12%), Olandiją (7%). Šalių geografija gana plati, pasak vadovo, Vilniuje pagamintus guminius botus
avi nuo pietiečių graikų iki šiauriečių norvegų.
„Dar nesusigrąžiname rinkų tik Rytų pusėje, ten didelę įtaką daro muitų politika, nesame konkurencingi dėl
kainos“, – sako vadovas.
Svarią dalį pardavimų „Paliūtis“ prarado ir Lenkijoje. Dėl nepalankaus zloto ir euro kurso vietiniai
gamintojai ten savo produkcijos gali pasiūlyti pigiau.
Europoje daug tenka konkuruoti su kinais, tačiau bendrovė šiuo atveju turi privalumų – pagamina greitai,
užsakymus įvykdo per 2–4 savaites, o Kinijai tam prireikia 2–3 mėnesių.
„Visur bandome parduoti po truputį, net ir Olandijoje, į ją vežama gana daug, nesame vieninteliai, tokių
pardavėjų ten dešimtys. Ir kitur taip pat – randi nišą ir bandai įsisprausti“, – pasakoja vadovas.

Gamintų daugiau
„Paliūčio“ gamybos pajėgumas iš viso siekia apie 800.000 porų per metus. Lietuvoje lieka maža dalis, ji,
skaičiuojama procentais, šiek tiek mažėja. Kita vertus, tikslo užkariauti vietos prekybos tinklus taip pat
nėra.
„Prekybos tinklai turi savo specifiką, mes dažnai jau patys nesutinkame su jų sąlygomis. Tai atidėjimų
ypatingų reikia, tai prašo išvežioti po kiekvieną parduotuvę, o to daryti nei norime, nei galime. Be to,
tinklai patys daug importuoja, atsiveža botų iš Rytų“, – sako p. Stelionis.
Savo ruožtu paklausos užsienyje yra. „Paliūtis“ planuoja investuoti ir į naujas patalpas, kad pavyktų
pagaminti daugiau.
„Planuojame perkelti dalį gamybos į Alytų, tačiau tam norėtume pritraukti ir regioninei plėtrai skitų paramos
lėšų. Šiemet nepavyko, nes avalynės gamyba nebuvo priskirta prie remtino aukštųjų ir vidutinių technologijų
verslo“, – pasakoja vadovas.
Teikti paraiškas bendrovė ketina ir kitąmet.
„Jaučiame, kad neišsitenkame bazėje Vilniuje, galimybių parduoti daugiau yra, bet apimties didinti nelabai
galime. Alytuje pastatų yra, žmonių taip pat yra. Jei pavyktų gauti dalinį finansavimą, galima būtų
investuoti“, – sako p. Stelionis.
Didžiausia jų verslo problema – sezoniškumas, tad norint žiemą ar vasarą prigaminti produkcijos ateičiai,
bendrovei reikia jau reikia ir talpesnių sandėlių.