Leidinio numeris:

2013.10.25 (188/2013)

Rodyti

VŽ nuomonė. Inovacijos – būdas daugiau uždirbti

Atsitiesė ir žvalgosi pirmyn

Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės ateitis prieš gerą dešimtmetį buvo piešiama gana niūriais tonais –
esą darbo jėgai imlios įmonės neatlaikys stiprėjančios konkurencijos ir išnyks iš europinio audinių, drabužių
ir avalynės gamintojų pasaulio. Deja, daliai prognozių buvo lemta išsipildyti, ypač skaudžiai pramonė
išgyveno didžiųjų bendrovių žlugimą: nevykusi privatizacija sunaikino audinių gigantę AB „Alytaus tekstilė“,
numarinta buvo ir Kauno bendrovė „Dirbtinis pluoštas“, kurią liūdnai pagarsėjęs Vladimiras Romanovas
pusvelčiui nupirko už investicinius čekius.
Tačiau už išgyvenimą kovojančių bendrovių vadovai rado būdą išlaikyti ir gamybą, ir darbo vietas. Didžioji
dalis siuvimo įmonių pradėjo pardavinėti darbo jėgą. Lietuvių siuvėjų paslaugomis naudojosi Skandinavijos,
Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių drabužių bendrovės. Tačiau ilgainiui kai kurie užsakovai
pasuko į dar pigesnės darbo jėgos kraštus, pirmiausia – Kiniją, Vietnamą. Tiesą sakant, jų kelionės pas
tolimų kraštų užsakovus netrukus liovėsi ir kokybės pasigedę užsakovai vėl grįžo pas Lietuvos siuvėjus – mat,
jie lankstesni, gali gaminti mažomis partijomis, garantuoja gerą kokybę ir, kas užsakovams ne mažiau svarbu,
– yra arti. Visi šie dedamieji padėjo lietuviškoms įmonėms išgyventi ir savo sunkiausius laikus, ir krizę.
Tačiau rinkos ekspertai jau senokai pradėjo kalbėti, kad norėdami išlikti konkurencingoje rinkoje Lietuvos
tekstilininkai neturėtų orientuotis tik į paslaugų pardavimą, o galvoti apie didesnės pridedamosios vertės
gaminių kūrimą. Ir ne tik juos kurti ir gaminti, bet ir išmokti parduoti užsienio rinkose. Tą dar sykį
patvirtino Lutzas Walteris, Europos aprangos ir tekstilės konfederacijos EURATEX mokslo ir plėtros vadovas,
viešėdamas Vilniuje vykusioje tarptautinėje parodoje „Baltijos tekstilė ir oda“. Pasak jo, pats metas įmonėms
pasirūpinti inovacijomis ir išskirtinumu. „Visuose tekstilės segmentuose – aprangos, namų, interjero ir
techninės tekstilės – įmanoma pasiekti gerą pelningumą, jei įmonė gamina specifinį, išskirtinį produktą,
randa nišą, o tai sunku padaryti be inovacijų. Priešingu atveju pelningumas bus labai mažas“, – pataria p.
Walteris (VŽ, 2013 10 24).
Lietuvos tekstilės ir aprangos pramonės įmonių vadovai aiškina, kad mielai diegtų inovacijas, tačiau šio
sektoriaus įrenginiai yra brangūs, todėl įmonėms, ypač mažesnėms, jie yra nepasiekiami. O minėtame Lietuvos
sektoriuje vyrauja būtent nedidelės įmonės. Beje, panaši padėtis susiklostė ir ES – mažos įmonės negali
įpirkti naujų modernių įrenginių, bankai dėl nedidelių pelno maržų šio sektoriaus bendrovėms skolina
nenoriai. Tokį patį bankų požiūrį matome ir Lietuvoje. Mūsų šalies tekstilininkai skundžiasi, kad praėjusiu
ES struktūrinės paramos laikotarpiu gavo per mažai lėšų, todėl norėtų, kad naujas finansavimo periodas būtų
jiems dosnesnis. Bet juk ne visoms inovacijoms diegti reikia įspūdingų pinigų sumų – susibūrusios įmonės
galėtų kurti klasterius. Yra ir kitų būdų sustiprinti savo pozicijas konkurencinėje kovoje, pvz., p. Walteris
siūlo įmonėms apsvarstyti savo verslo modelį ir sukurti tokį, kuris leistų suteikti pranašumų prieš kitas
panašias įmones.
Inovacijos, sukuriančios galimybę uždirbti daugiau, rasti naujų rinkų, apeiti konkurentus, – yra kelias,
kuriuo turėtų eiti ne tik tekstilės sektorius. Ši kryptis aktuali ir kitoms pramonės šakoms, ypač
eksportuojančioms, galvojančioms apie plėtros perspektyvas, planuojančioms naujoviškos veiklos ateitį.


Inovacijos, sukuriančios galimybę uždirbti daugiau, rasti naujų rinkų, apeiti konkurentus, – yra kelias,
kuriuo turėtų eiti ne tik tekstilės sektorius. Ši kryptis aktuali ir kitoms pramonės šakoms. Algimanto
Barzdžiaus nuotr.