Leidinio numeris:

2013.04.11 (69/2013)

Rodyti

Mokslas. Naujausių mokslinių tyrimų duomenys gali kainuoti dešimtis tūkstančių litų

Bibliotekos siūlo nemokamą informaciją verslui

Lietuvos universitetų bibliotekos siūlo verslui galimybę naudotis priėjimu prie mokslinių tyrimų duomenų bazių, metinė jų prenumerata gali kainuoti net kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Su moksliniais tyrimais susijusį verslą tokia žinia nudžiugino, bet į bibliotekų pasiūlymą įmonių vadovai kol
kas žiūri nepatikliai. „Nemokamas sūris – tik pelėkautuose“, – sako prof. Vladas Algirdas Bumelis, UAB
„Biotechpharma“ vadovas.
Naujoji Vilniaus universiteto (VU) biblioteka (VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos
centras, MKIC) prenumeruoja per 50 įvairių pakraipų – daugiausia ekonomikos, matematikos, fizikos,
komunikacijos, gamtos ir gyvybės mokslų – informacijos duomenų bazių, kuriose pateikiama maždaug 35.000
skirtingų pavadinimų mokslo žurnalų – straipsnių, eksperimentų ir naujausių tyrimų aprašų, kitokios praktinės
bei teorinės medžiagos.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) biblioteka prenumeruoja per 30 įvairių mokslinių duomenų
bazių – daugiausia matematikos, energetikos ir inžinerinių mokslų pakraipos.
Prieigą prie studentams ir akademinei bendruomenei aktualių tarptautinių mokslo publikacijų duomenų bazių
perka ir kitų didžiųjų šalies universitetų bibliotekos.

Riboja prieigą
Įmonės kviečiamos nemokamai naudotis šiais ištekliais. Tiesa, bibliotekų vadovės pabrėžia, kad bendrovių
atstovams tektų šia informacija naudotis pačioje bibliotekoje, nes prie duomenų bazių įmanoma prisijungti tik
iš kompiuterių, kurių IP adresai užregistruoti prenumeratorių sąrašuose. Tačiau bibliotekų lankytojai aptiktą
juos dominantį tyrimą ar kitą medžiagą gali nusikopijuoti, pažymi Ingrida Kasperaitienė, VGTU bibliotekos
direktoriaus pavaduotoja. Tad įsiminti formulių ar aprašomų eksperimentų eigos nereikia.
„Viso žurnalo nusikopijuoti, aišku, negalima. Bet įsirašyti atskirus tekstus leidžiama. Informaciją galima
įsirašyti į USB raktą ar išsiųsti elektroniniu paštu“, – aiškina p. Kasperaitienė.
Iš namų ar įmonės per virtualų tinklą prie duomenų bazių gali jungtis tik universitetų studentai ir akademinė
bendruomenė.
Nenuostabu, kad mokslo žurnalų leidėjai riboja priėjimą prie duomenų bazių. Informacija apie naujausius
tyrimus, eksperimentus ir atradimus yra brangi. Ketvirtinio mokslo publikacijų žurnalo prenumerata gali
kainuoti ir kelis tūkstančius litų per metus, o priėjimas prie teminės duomenų bazės, kurioje sukaupta net
keliolika tam tikros srities žurnalų, – tikras lobis mokslininkams ir įmonių tyrimų bei plėtros padaliniams.

Moka iš savo kišenės
MKIC už 54 duomenų bazių prenumeratą kiekvienais metais moka apie 0,5 mln. Lt. Tai maždaug 15–17% visos
kainos. Kita dalis dengiama ES struktūrinių fondų lėšomis.
„Didžiąją dalį duomenų bazių prenumeruojame, naudodamiesi Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos
administruojamo ES struktūrinės paramos projekto „eMoDB“ parama. Patys sumokėti neįstengtume. Juk informacija
šiais laikais yra pati paklausiausia ir brangiausia prekė“, – sako Irena Krivienė, VU bibliotekos generalinė
direktorė.
Be to, duomenų bazių teikėjai universitetams ir kitoms mokslo įstaigoms taiko nemenkas nuolaidas. Verslas už
mokslo leidinius moka daugiau.
„Už vienas duomenų bazes mokame po 15.000 EUR per metus, už kitas ir po 20.000 EUR, tad nemokamas priėjimas
mums būtų didžiulė pagalba. Mums tai labai aktualu, nes „Biotechpharma“ yra mokslo ir gamybos organizacija, –
teigia p. Bumelis, – turime didelį mokslo centrą, nemenką gamybos bazę, atliekame įvairiausius projektus.
Privalome nuolatos domėtis sektoriaus naujienomis ir žinoti apie kitų mokslininkų pasiekimus.“ „Biotechpharma
“ perka tiek duomenų bazių prieigų, kiek reikia. Kelias prenumeruoja nuolatos.
„Jeigu universitetai tikrai atidarė nemokamą prieigą, labai džiaugiamės. Būtinai tai patikrinsim. Bet,
žinote, kaip sakoma: nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Nemanau, kad viskas bus visiškai nemokama“, –
skepticizmo neslepia profesorius Bumelis.

Finansuoja grupės
Mokslinių tekstų duomenų bazėmis vos ne kiekvieną dieną naudojasi ir kitos gyvybės mokslų, biotechnologijų ir
farmacijos bendrovės. Tačiau tarptautinių grupių nares šia brangia informacija aprūpina jų pirminės bendrovės.
„Inovatyvioms įmonėms, ypač toms, kurios kuria aukštąsias technologijas, būtina domėtis mokslo naujienomis
ir naujausių tyrimų rezultatais. Mūsų bendrovei tai yra kasdienio darbo dalis. Mes kuriame ir gaminame
molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams, todėl klientui – mokslininkui ir tyrėjui –
privalome ne tik pasiūlyti jų darbui reikalingų reagentų, bet ir nuolat pateikti naujų produktų, kurie leistų
jiems efektyviai atlikti naujus tyrimus, – sako Arvydas Lubys, „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro (MTEPC) direktoriaus. – Tačiau mūsų MTEPC naudojasi
vidiniais korporacijos ištekliais. Kadangi esame tarptautinė kompanija, turime informacijos centrą, kuris
mums teikia didžiąją dalį reikiamos mokslinės informacijos.“
Pasak jo, viešųjų bibliotekų siūlomas nemokamas priėjimas prie naujausių tyrimų rezultatų yra itin aktualus
jaunam verslui – vadinamosioms pumpurinėms įmonėms (spin-off), kurios kuriamos universitetuose ar mokslo
centruose.

3D žaislas
Minėtomis duomenų bazėmis naudojasi ir Lietuvos lazerių pramonė. Tačiau Rimantas Kraujalis, „Eksmos“ grupės
prezidentas, sako, kad grupėje dirbantys specialistai prieina prie Pasaulinės optikų inžinierių asociacijos
teikiamų prieigų.
„Mes mokame nario mokestį ir naudojamės asociacijos teikiamais pranašumais. Be to, dalyvaujame įvairiuose
seminaruose ir suvažiavimuose, tad naujienas sužinome ten. O kai prireikia gilintis, perkame konkrečių tyrimų
rezultatus“, – aiškina p. Kraujalis. Vieno tokio tyrimo aprašymas ar technologijos analizė gali kainuoti ir
kelis tūkstančius eurų.
Bibliotekoje yra ir trimatis (3D) skeneris bei spausdintuvas. Šia įranga galima pasinaudoti projektuojant
naujus gaminius. Tai bene pigiausias būdas pasitikrinti, ar detalė suprojektuota be klaidų, prieš užsakant
dešimtis ar net šimtus tūkstančių kainuojančias liejimo formas. Kitu atveju, išaiškėjus klaidai ar defektui,
šias formas tektų gaminti iš naujo.
VU bibliotekoje yra ir visa reikiama techninė bei programinė įranga, skirta daiktams ir detalėms projektuoti
bei spausdinti. Tačiau p. Kraujalis sako, kad 3D spausdintuvas, kurį turi biblioteka, – tik žaislas.
„Turime ir mes panašų, tik tikslesnį. Jau seniai jį naudojame trimačiams vaizdams stiklo viduje formuoti.
Beje, į Lietuvą – į Fizinių ir technologijos mokslų centrą – jau turbūt atkeliavo itin tikslus pramoninis
įrenginys. O tas bibliotekos spausdintuvas labiau tinka kaip mokomoji priemonė. Dabar toks daiktas tekainuoja
apie 10.000 Lt. Jų galėtų įsigyti visos techninės gimnazijos ir kolegijos. Jaunimui tai būtų sveika“, – dėsto
pašnekovas.
Biblioteka taip pat siūlo nuomoti konferencijoms ir seminarams pritaikytas sales su visa reikiama
konferencijų bei prezentacijų įranga – interaktyviomis lentomis, projektoriais, sinchroninio vertimo įranga
ir t. t.


Nauja VU biblioteka siekia būti atvira ir verslui, juolab kad Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro
statyba bei prieiga prie minėtų duomenų bazių finansuojama ES lėšomis. Dalios Kavaliauskaitės nuotr.

BOX
Skaičiai ir faktai
VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) Saulėtekio alėjoje duris atvėrė šių
metų vasarį. Kaip ir daugelis žinomų Europos bibliotekų, virtusių savotiškais jaunimo kultūros centrais, MKIC
veikia 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Skaičiuojama, kad per parą šioje bibliotekoje apsilanko apie
2.000 žmonių.
MKIC įdiegta moderni gaisro gesinimo rūku technologija ir automatizuota knygų išdavimo bei grąžinimo sistema.
Knygą skolinantis, tereikia nuskenuoti jos NFC lustą, o grąžinant – įdėti knygą į tam skirtą, bankomatą
primenantį, įrenginį. Likusį darbą atlieka mašinos. Jos surūšiuoja grąžinamas knygas ir pristato į reikiamas
patalpas. Planuota diegti visiškai automatizuotą sistemą, kuri pati sudėlioja knygas ir į lentynas. Tačiau
vienas toks robotas kainuoja apie 1 mln. EUR, tad dėl riboto finansavimo minties atsisakyta. Bibliotekoje
taip pat yra kelios dešimtys kompiuterių ir nemokama prieiga prie spartaus bevielio interneto. Taip pat
dizaino, projektavimo, matematinio modeliavimo, statistinių duomenų apdorojimo ir kitokia programinė įranga.
Tai yra didžiausia po nepriklausomybės atgavimo pastatyta biblioteka Lietuvoje. MKIC plotas – daugiau kaip
14.000 kv. m. Centro statyba finansuota Europos regioninės plėtros fondo (85 mln. Lt) ir Lietuvos Respublikos
biudžeto lėšomis (15 mln. Lt).