Leidinio numeris:

2013.04.02 (62/2013)

Rodyti

Pramonė. Mažieji aludariai įperka tik standartinės taros, stambieji už išskirtinio butelio formą negaili 140.000 Lt

Lašas po lašo verdantis stiklas virsta į butelius

Aštuoniasdešimt šeštus metus veikiantis stiklo taros gamybos fabrikas Kaune matė ir šilto, ir šalto: po karo buvo užminuota stiklo lydymo krosnis, sudeginti pastatai, produkcijos spektras sovietmečiu buvo be jokios aiškios krypties – kai vieni darbuotojai šalia pūtė nestandartinius gaminius, kiti čia pat gamino butelius.
Beveik prieš dešimt metų nedaug trūko, kad stiklo lydymo krosnis būtų atvėsusi, o įmonė subyrėjusi. Tuo metu
Aleksoto stiklo fabrikas buvo įkeistas tuometiniam Vilniaus bankui. Privataus investuotojo Arvydo Čėsnos
iniciatyva buvo pradėtos derybos dėl įmonės įsigijimo. 2004 m. į stiklo gamyklą lėšų investavo ir įmonę
naujam gyvenimui prikėlė keturi fiziniai asmenys, Lietuvos ir Latvijos piliečiai. Jie stiklo fabriką
„Aleksotas“ pervadino „Kauno stiklu“, per keletą mėnesių atsikovojo prarastus vietinius užsakovus, sustiprino
pozicijas užsienio rinkose. Akcininkai per devynerius metus į įmonę investavo 36 mln. Lt.

Lietuvos fabrikai nekonkuruoja
Vadovai giriasi – įmonės pozicija, kurią šiandien vietinėje rinkoje užima UAB „Kauno stiklas“, tvirta kaip ir
jos produkcija – buteliai. Kauno bendrovė šiandien stambiausia tamsaus stiklo alaus butelių gamintoja šalyje,
kito fabriko AB „Panevėžio stiklas“ specializacija – skaidraus stiklo produkcija. Du Lietuvoje veikiantys
stiklo gamybos fabrikai iš esmės nekonkuruoja vienas su kitu, nes koncentruojasi į skirtingos taros gamybą.
Pasak Violetos Romeikienės, „Kauno stiklo“ vyriausiosios technologės, šioje įmonėje kiekviena diena jai vis
kitokia, rutinos neįžvelgsi.
„Kitam atrodo – štai butelis. Na ir kas čia tokio sudėtingo jį pagaminti?! O kai pasikapstai giliau, pamatai,
tam, kad būtų pagamintas tas, iš pirmo žvilgsnio elementarus butelis, reikalinga tampri grandinė, šis
procesas man ir yra įdomiausias“, – šypteli daugiau nei dvidešimt metų įmonėje dirbanti profesionalė.
Kiekviename įmonės padalinyje yra bent po vieną specialistą, kuris stiklo fabrike dirba jau apie 40 metų.
Vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 2.000 Lt, maždaug pusė darbuotojų yra specialistai, likusi dalis –
nekvalifikuoti darbuotojai.
„Didžiausia rotacija ir yra tarp nekvalifikuotų darbuotojų, o specialistai lieka čia dirbti dešimtmečiais.
Jie yra įmonės patriotai“, – pabrėžia Evaldas Sauliūnas, „Kauno stiklo“ direktorius, akcininkas.

Nauja „motinėlė“
Technologės teigimu, jų fabriko šerdis – tai stiklo lydymo krosnis, meiliai darbuotojų vadinama „motinėle“.
Įspūdingų matmenų uždaras įrenginys žaliavą – stiklo duženas (jos sudaro daugiau nei pusę žaliavų), persijotą
baltarusišką kvarcinį smėlį ir susmulkintą Anykščių dolomitą, lenkišką sodą, anglis (buteliui suteikia rudą
atspalvį) – maksimaliai gali įkaitinti iki 1.563 laipsnių temperatūros. Į stiklo lydymo reginį galima
pažvelgti pro nedidelę angą, reikia tik veidą užsidengti suvirintojo kauke.
Pamatęs, kaip tokioje protu sunkiai suvokiamoje temperatūroje tarsi kisielius kliuksi verdamas stiklas,
įsitikini, kad butelių gamybos procesas yra didingesnis nei galima įsivaizduoti. Prieš dvejus metus, siekiant
sumažinti energijos sąnaudas ir didinti efektyvumą, stiklo taros gamykla buvo trims mėnesiams sustabdžiusi
gamybą – vietoj senosios stiklo lydymo krosnies čia bus sumontuota 20 mln. Lt kainuojanti naujoji.
Nuo 2002 m. stiklo fabrike veikusi rusiška stiklo lydymo krosnis jau buvo pasiekusi savo pajėgumo zenitą,
veikė neefektyviai – per parą išlydydavo po 85 t stiklo, o naujoji gali lydyti 120 t. Taigi, tam pačiam
butelių kiekiui pagaminti pradėta naudoti mažiau dujų – jos yra pagrindinės sąnaudų rijikės, sudaro apie 40%
butelio savikainos. Nauja krosnis 80% kūrenama dujomis, o likusi dalis – elektra, o ligšiolinė buvo kūrenama
tik dujomis. Vyriausioji technologė, ranka mosteldama į naująją krosnį, sako: „Mažiausiai 10 metų ji tarnaus.
Gal ir dar daugiau.“ Krosnies kontrolė automatizuota, jos darbą nuolat stebi darbuotojai.

Populiariausias rudas stiklas
Šiuo metu kauniečiai standartinius, vadinamojo BBH tipo, ir išskirtinio dizaino pagal daryklų pageidavimus
sukuriamus alaus butelius gamina ir parduoda visoms šalies alaus darykloms. „Kauno stikle“ pagaminti
šampanizuoto vyno ir vyno buteliai pasiekia tokios produkcijos Lietuvoje gamintojus. Alaus, sidro, vyno
buteliai eksportuojami į Latviją, Estiją, Vokietiją, Švediją, Lenkiją, per partnerius – į Rusiją,
Kaliningrado sritį. Stikliams pelningiausia pagamintus butelius parduoti užsakovams, kurie yra nuo stiklo
gamyklos nutolę ne daugiau kaip 300 km spinduliu.
„Mes galime pagaminti nuo 0,33 l iki 1,5 l talpos įvairios konfigūracijos butelių, – pasakoja Gintautas
Masiliūnas, komercijos direktorius. – Dabar Lietuvoje „ant bangos“ yra rudo, juodo stiklo alaus buteliai,
tokių daugiausia ir gaminame, žali alaus buteliai ne tokie populiarūs, juos pas mus užsako „Carlsberg“,
šampano butelius gaminame žalius, samanų spalvos.“ Alaus butelio gamybos savikaina siekia 33–42 ct, šampano,
vyno butelio – 65–70 ct. „Kauno stiklo“ produkcija iki šiol žymima SFA (Stiklo fabrikas „Aleksotas“) prekės
ženklu.
Eksporto rinkose „Kauno stiklas“ konkuruoja su Baltarusijos, Estijos stiklo taros gamintojais, Latvijoje nėra
stiklo fabriko. Baltarusijoje energijos įkainiai žemesni nei Lietuvoje, bet prastesnė butelių kokybė, o estų
įmonė priklauso garsiam pasauliniam koncernui, bet dėl grandiozinės struktūros jie nėra tokie lankstūs kaip
„Kauno stiklas“.

Dėmesys unikalumui
Prie derybų stalo dėl naujų butelių gamybos „Kauno stiklo“ atstovai sėda su tais gėrimų gamintojais, kurie
gali už išskirtinio dizaino butelio formų komplekto išliejimą sumokėti 30.000–40.000 EUR (kaina priklauso nuo
butelio dizaino, reljefinių piešinių kiekio). Su vienu formų komplektu pagaminama 10–15 mln. butelių, todėl
mažiesiems aludariams išskirtinio dizaino buteliai sunkiai įperkami ir alų jie pilsto į įprastinius BBH tipo
butelius.
„Butelio formas „Kauno stiklui“ pagal alaus daryklų užsakymus iš ketaus ir bronzos gamina Belgijos įmonė „Omco
“, Vokietijos bendrovė „Shrader“, – gamybos ceche į dėžėse sukrautas didelių investicijų reikalaujančias
metalo detales rodo p. Romeikienė. – Metalinės formos atrodo paprastai, bet jos gėrimų gamintojams kainuoja
brangiai. Tie gamintojai, kurie nori naują alų pilstyti ne į įprastinius, o tik į tai daryklai būdingus
butelius, žino tokios investicijos grąžą, pirkėjai dabar juk atidžiai vertina butelius parduotuvių
lentynose.“
Kauno fabrikas gamina apie 30 skirtingų formų butelių.
„Gėrimų gamintojai mums pateikia pačių įvairiausių butelių formos ir dizaino užsakymų. Vieniems reikia, kad
matytųsi varpų ašutai, kiti nori, kad reljefiniame veido piešinyje matytųsi blakstienos. Mes irgi pateikiame
savo pasiūlymus, diskutuojame su klientais, siūlome variantus ir galiausiai sutariame, kaip atrodys butelis,
– sako p. Romeikienė. – Yra tendencija, kad ant butelio dabar būtų kuo sudėtingesnių reljefinių vaizdų, taip
gėrimų gamintojai pirkėjui rodo savo išskirtinumą. Alaus gamintojai nori pabrėžti, kad išskirtinį turinį
papildo išskirtinė forma. Dabar populiarėja retro, kulkos formos buteliai.“
Suderinus dizainą, „Kauno stiklo“ darbuotojų atlikti būsimo butelio brėžiniai pateikiami formų gamintojams ir
laukiama atkeliaujant milijonus kainuojančių metalinių detalių. „Kauno stikle“ jos sumontuojamos ir
paruošiamos gamybai. O krosnis visuomet pasirengusi joms pametėti darbo. Iš stiklo duženų, dar prieš joms
patekant į krosnį, fabrike išvalomos priemaišos (metalo, plastiko, popieriaus, medienos, veidrodžių,
porceliano, kuriuos lietuviai meta į stiklo atliekų konteinerius). Per dieną paruošiama gamybai apie 40 t
stiklo duženų, trūkstamą kiekį įmonė perka jau išrūšiuotą iš kitų Lietuvos tiekėjų.

Gamybos pakilimai
Stiklo žaliava verdama krosnyje, iš jos į minėtas brangiąsias ruošinio formas krenta stiklo lašas, jis
netrukus perkeliamas į gaminio formą ir čia sukuriamas. Plonasienius butelius automatika formuoja
presavimo–pūtimo, o kiti buteliai formuojami pūtimo–pūtimo būdu. Presuojamas stiklas butelyje pasiskirsto
tolygiau nei pučiant, tara tampa lengvesnė, išryškėja reljefiniai piešiniai, lygesnės stiklo sienelės,
šampano buteliai negaminami presavimo būdu, nes yra sunkesni. Pagaminus reikiamą kiekį butelių, keičiamos
formos ir gaminama tara kitiems užsakovams.
Iki raudonumo įkaitęs butelis patenka į kaitinimo krosnį, kad tolygiai atvėstų ir būtų tvirtas. Kaitinimo
krosnimi buteliai juda lėtai, daugiau kaip valandą. Tuomet įvertinama konvejeriu judančių butelių kokybė –
tai atlieka kokybės tikrinimo įranga ir vizualiai butelius vertinantys darbuotojai, taros pavyzdžius nuolat
bando laboratorija. Produkcijos kokybės kontrolė vykdoma vizualiai ir automatizuotai. Kiekvieną valandą
produkcijos kokybės laboratorijoje tikrinama po du pagamintus butelius.
Laboratorijoje sutikta kokybės kontrolierė Marytė Zdanavičiūtė rodo į kelis prietaisus, kuriais įvertinamos
gaminio savybės.
„Butelio kokybę atspindi 34 punktai. Su prietaisais laboratorijoje kasdien tikriname butelių sienelių storį,
jo atsparumą aukštam slėgiui, talpą, atliekame smūgio testą, poliarimetru tikriname spalvos atitiktį
nustatytam standartui, be to, tikrinami ir kiti parametrai“, – pasakoja nuo 1985 m. „Kauno stiklo“
laboratorijoje dirbanti p. Zdanavičiūtė.
Įvertinti kontrolierių, „švieži“ buteliai patenka į pakavimo cechą, kuriame supakuojami į kartono dėžes,
apsukami apsaugine plėvele. Netrukus butelių stirtos vežamos į lauką, iš čia vilkikai jas išgabena į
gamyklas. Komercijos direktoriaus teigimu, kai kurie gamintojai patys išsiveža naujus butelius, kai kuriems
„Kauno stiklas“ pats pristato tarą. Logistikos paslaugas stikliai perka, savo vilkikų parko neturi.
Daugiausia butelių alaus gamintojai užsako vadinamaisiais piko mėnesiais – balandį–gegužę, šampano –
spalį–gruodį. Tačiau dar prieš kiekvieną sezoną stikliai didina gamybą, kad būtų patenkinti klientų
poreikiai.

Buvo ir bus
Gėrimų pakuočių pasirinkimas yra gana platus: gamintojai gėrimus gali pilstyti į stiklinę, plastikinę,
skardinę tarą.
„Pagal visus parametrus geriausiai alaus savybės išsilaiko stikliniame butelyje, jų neišstums kitokia tara.
Be to, svarbus veiksnys stiklo taros naudai – tai dažniausiai yra depozitinė, superkama tara, nedepozitinės
taros duženas galime perdirbti ir iš jų gaminti naujus butelius, taip saugoma ir gamta. Parduotuvėse
patyrinėju gėrimų butelius, tai randu dar ir mūsų pirmtako stiklo fabriko „Aleksotas“ prieš daugiau nei 10
metų pagamintų butelių. Jie liudija, kad buteliai yra tvirti, ilgai naudojami“, – pažymi p. Sauliūnas, „Kauno
stiklo“ direktorius.
Svarbiausias „Kauno stiklo“ tikslas, anot vadovo, perkant įmonę, buvo koncentruotis į alaus butelių gamybą.
„Šį tikslą pasiekėme“, – pasakoja vadovas. Todėl dabar įmonei svarbu išlaikyti iškovotas pozicijas vietinėje
rinkoje, dairytis naujų pelningų užsakymų užsienyje.
„Svarbiausia kryptis išlaikyti aukštai iškeltą kokybės kartelę, todėl turime nuolat investuoti į naują
įrangą, kad kuo daugiau pagamintumėme kokybiškų butelių“, –- pažymi direktorius.
Pernai už 1,2 mln. Lt stiklo gamykla įsigijo reikiamą įrangą plonasieniams buteliams gaminti, prieš metus
taip pat įsigytos 1,3 mln. Lt vertės naujos kartos kokybės kontrolės mašinos. Kitąmet planuojama už 1,5 mln.
Lt pirkti duženų rūšiavimo įrangą. Ši lazerinė sistema padės tiksliau atskirti duženas, perdirbti dar didesnį
kiekį antrinių žaliavų ir jas panaudoti gamyboje.