Leidinio numeris:

2013.03.21 (55/2013)

Rodyti

Farmacija. Konkuruoti įmanoma tik didesniems tinklams

Mažieji vaistininkai skundžiasi, didieji – auga

Didieji vaistinių rykliai kasmet stipriau įsitvirtina ir užgriebia vis didesnę rinkos dalį, tinklų apyvarta kasmet po truputį auga, panaši tendencija išliks ir šiemet. Tačiau mažieji vaistininkai augančios rinkos nejaučia – norintys išgyventi yra priversti pirkti kitas pavienes vaistines arba su jomis jungtis.
Aidas Uždavinys, pernai besiplėtusios UAB „Ramunėlės“ vaistinės tinklo vadovas, konstatuoja, kad didžiąją
vaistų pardavėjų dalį sudaro stambūs vaistinių tinklai, kurių nepajudinama stiprybė – palankūs susitarimai
su vaistų gamintojais, gauti nuolaidų ir klientams siūlyti vaistų pigiau.
„Mes esame maži, į mus gamintojai ir žiūri kaip į mažiukus. Su tinklais vienos ar kelių vaistinių savininkams
konkuruoti sunku, nes iš esmės sąlygas diktuoja didieji rinkos dalyviai“, – konkurencinę aplinką apibūdina p.
Uždavinys.
Praėjusiais metais „Ramunėlės“ vaistinių tinklas plėtėsi, bet tą darė kitų mažų vaistinių sąskaita, neslepia
vadovas. Nauji filialai buvo atidaryti ten, kur anksčiau veikė mažesnės, veiklą nusprendusios nutraukti
vaistinės. Plėtra bei naujų klientų, ateinančių į vaistinių tinklą pirkti brangiųjų vaistų, pritraukimas lėmė
bendrovės augimą praėjusiais metais. Visgi žvelgdamas į ateitį p. Uždavinys neturi ko džiūgauti, anot jo, ir
šie metai bus sunkūs mažiesiems.
„Yra pavienių vaistinių, kurios laikosi, bet bendra tendencija – mažėjimo. Vienintelė išeitis yra jungtis ir
stiprėti“, – sakė p. Uždavinys. Jo skaičiavimais, kasmet uždaroma 20–30 vaistų pardavimo veikla
besiverčiančių smulkių įmonių.

Gelbėtų išskirtinumas
Jungimąsi kaip vieną iš galimų mažų vaistinių išlikimo garantų mato ir Liubovė Kavaliauskienė, Lietuvos
vaistininkų asociacijos (LVA) pirmininkė. Pasak jos, šiandien didieji vaistinių tinklai gali pasiūlyti ne tik
pigesnių vaistų, bet ir teikti papildomų, klientams reikalingų paslaugų, todėl erdvės mažų vaistinių veiklai
nedaug.
Tiesa, p. Kavaliauskienė sako, kad šiandien sunku numatyti, kaip atrodys vaistinių žemėlapis Lietuvoje po
kelerių metų, mat užsienio pavyzdžiai rodo, kad mažos vaistinės gali atsilaikyti ir patarimų pacientai ieškos
būtent jose.
„Tendencija mažėjimo, bet matome ir atidaromų vaistinių, kur dirbti imasi jauni žmonės. Ir jiems tikrai gerai
sekasi, jie plečiasi, atidaro filialų“, – pasakoja LVA pirmininkė.
Ponios Kavaliauskienės nuomone, sėkmės garantu mažoms vaistinėms gali tapti išskirtinumo ieškojimas,
papildomų paslaugų teikimas. Anot jos, kartais tai nustelbia didesnes preparatų kainas, bet išvengti to, kad
konsultacijos į mažą vaistinę atėjęs žmogus reikiamų medikamentų perka dideliame tinkle, sunku.

Mažųjų neliks
Rima Losinskaja, UAB Senamiesčio vaistinės (jungiančios tris vaistines) vadovė, pasakoti, kaip laikosi jos
vadovaujama įmonė, nelinkusi. Tik pabrėžia, kad vaistinių, kurios nepriklauso tinklams, padėtis itin bloga ir
jokie išskirtinumo ieškojimai šito nepakeis.
„Jeigu yra didmenininkas, turintis savo vaistinių tinklą, ar gali vaistinė, neturinti didmeninio tiekėjo,
konkuruoti su turinčia tokį? Jeigu valstybė pati leido didmeninėms įmonėms turėti vaistinių tinklus,
vadinasi, kitų dalyvių rinkoje nelieka“, – pabrėžia p. Losinskaja.
Pasak jos, padėtį vaistų pardavėjų rinkoje galima vadinti dalybomis tarp tinklų, o didmeniniai vaistų
pardavėjai, turintys savo vaistinių tinklus, mažąsias vaistines slopina. Šios negali konkuruoti su vaistų
tiekėjais, savoms vaistinėms preparatus parduodančiais mažesnėmis kainomis, o smulkioms vaistinėms –
didesnėmis. Ponia Losinskaja nuogąstauja, kad po kelerių metų, o gal ir greičiau, pavienės vaistinės išnyks,
o tarpusavyje konkuruos keli didelių prekeivių vaistais tinklai.
„Jeigu pavienės vaistinės, kurių savininkai vaistininkai, būtų reikalingos klientams, jos išliktų, nes
kliento pasirinkimas lemia įmonės gyvavimą. Dabar vaistininkas iš idėjos gali gyventi 3–4 mėnesius, o tada
jam reikia pavalgyti“, – ironizuoja p. Losinskaja.
Anot jos, pokyčiai įmanomi tik neleidus didmeniniams vaistų tiekėjams turėti savų vaistinių.
„Lietuvoje patogu turėti mažą tašką ir daryti akcijas, o mažieji vaistininkai dirbs, gamins vaistus pagal
užsakymus, kol išgalės, vėliau teks ieškoti vaistų, pagamintų moderniose laboratorijose, arba pirkti iš
anksto paruoštus vaistus, ko iš esmės ir siekiama“, – prognozuoja UAB Senamiesčio vaistinės vadovė.

Augo susijungę
Tačiau didžiuosius vaistinių tinklus džiugina praėjusių metų augimas. Pavyzdžiui, „Gintarinės“ vaistinės
tinklas, 2012 m. susijungęs su „Litfarmos“ vaistinių tinklu ir pakeitęs ženklą „Litfarma“ į savą, smarkiai
išaugino apyvartą. 2012 m. vaistinių tinklo pardavimai siekė 247 mln. Lt., 2011 m. pardavimai siekė 146 mln.
Lt.
„Augo ir farmacijos rinka, šioks toks augimas buvo natūralus, bet labiausiai apyvartą augino plėtros
projektas. 2011 m. pabaigoje turėjome 155 vaistines, 2012 m. pabaigoje jau 218 vaistinių, šiandien valdome
225 nuosavas vaistines ir dar 11 franšizių“, – pasakoja Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės“ vaistinės tinklo
vadovė.
Anot jos, šių metų pradžia vaistinių tinklui taip pat buvo sėkminga, mat dėl išaugusio sergamumo pirkta
daugiau vaistų. Nors pirmieji metų mėnesiai netipiški ir spręsti apie bendras metų tendencijas pagal juos
sunku, p. Bagdonavičienės nuomone, farmacijos rinka augs ir šiemet. Tiesa, ją augins nereceptiniai vaistai,
mat su receptais perkamų medikamentų pardavimai ne vienerius metus išlieka stabilūs. „Gintarinės“ vaistinės
tinklas plėstis planuoja ir 2013 m., bet plėtra, žada p. Bagdonavičienė, bus natūrali, o ne paremta stambiais
įsigijimais. Tinklas kalba apie dar 25 vaistinių atidarymą šiemet.

Mažins kainas
Apie sėkmingus 2012-uosius metus kalba ir Raimonda Kižienė, UAB „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė. Ji
tikina, kad praėję metai atitiko pernai apyvartą padidinusios bendrovės lūkesčius. Vaistų mažmeninės ir
didmeninės prekybos bendrovė „Euroapotheca“, valdanti vaistinių tinklą „Eurovaistinė“, pagal praėjusių metų
trijų ketvirčių pardavimo pajamas pasiekė 8% didesnę apyvartą nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu – 700 mln.
Lt. Ryškių pokyčių 2013-aisiais p. Kižienė nesitiki, jos nuomone, farmacijos rinka Lietuvoje jau keletą metų
stabili. UAB „Eurovaistinė“ planuose – nedidelė plėtra ir maždaug dar 13 naujų vaistinių atidarymas.
UAB „Nemuno“ vaistinei, valdančiai vaistinių tinklą „Camelia“, 2012-aisiais, teigia Aušra Budrikienė,
bendrovės generalinė direktorė, pavyko įgyvendinti tikslus. Per 2012 m. pirmus 9 mėnesius bendrovė pasiekė
beveik 332 mln. Lt apyvartą – 5% daugiau nei 2011 m. per tą patį laikotarpį.
„Orientavomės į mažas kainas. Didėjo nereceptinių vaistų pardavimas, taip pat pastebėjome, kad perkami
pigesni generiniai vaistai. Mažinti kainas stengsimės ir šiemet“, – sako p. Budrikienė.


FOTO:
Vladimiro Ivanovo nuotr.
PARAŠAS PO FOTO
Kol mažieji vaistinių tinklai tikina, kad pavienėms vaistinėms išgyventi neįmanoma, didieji tinklai klientus
vilioja pigesniais medikamentais.

CITATA
Smulkių vaistininkų nuomone, reikėtų uždrausti didmeniniams vaistų tiekėjams turėti savų vaistinių tinklus

SKAIČIUS
6%
Tiek 2012 m. augo farmacijos rinka Lietuvoje

BOXAS SU FOTKE
Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės“ vaistinės tinklo vadovė
„Gintarinės“ vaistinės tinklas kovo pradžioje pristatė „Žiedės“ prekės ženklą. Tai natūrali kosmetika,
gaminama vaistinių darbuotojų. Palankus požiūris ir susidomėjimas rodo, kad žmonėms norisi išskirtinių
produktų, pagamintų čia pat – vaistinėse.
Ekologiškus produktus sunku importuoti į rinką, kadangi jų galiojimas trumpas ir klientui svarbi kiekviena
diena. Mūsų vaistinėse nuo produkto gamybos iki patekimo į pardavimo vietą praeina maždaug 3 dienos.
Produktai nestovi lentynose, nes gaminame tiek, kiek reikia klientams.
Kosmetikos paleidimo į rinką startas pranoko visus lūkesčius. Manėme, kad pardavimai sieks kelis šimtus ar
tūkstančius litų, nes tokį projektą, kai patys ką nors gaminame, darome pirmą kartą. Per pirmąją savaitę
„Žiedės“ pardavimai išaugo iki beveik 20 tūkst. Lt.
FOTO
159410
Indrės Sesartės nuotr.


STULPAI:
Vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla
gruodžio mėn.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Apyvarta (be PVM) to meto kainomis,
mln. Lt
2004 m. 107,7
2005 m. 131,9
2006 m. 138,2
2007 m. 150,6
2008 m. 183,1
2009 m. 152,7
2010 m. 158,6
2011 m. 162,7
2012 m. 164,8

GRAFIKAS
Indeksas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėn., palyginamosiomis
kainomis, %

2004 m. 99,4
2005 m. 119,2
2006 m. 101,2
2007 m. 104,9
2008 m. 111,9
2009 m. 73,6
2010 m. 104,1
2011 m. 102,4
2012 m. 98,9