Leidinio numeris:

2013.02.25 (38/2013)

Rodyti

Įmonių skilimas. Didžiųjų verslo grupių išsiskyrimas ne visada reiškia susilpnėjimą

Per krizę ryškėja ir skirtingi akcininkų greičiai

Bent kelios didžiosios Lietuvos verslo grupės šiuo metu išgyvena permainų metą – išsiskyrus akcininkų interesams, išsidalijamos įmonės, svarstoma apie dalies verslų atsisakymą. Permainų keliu žengiančių VP grupės ir koncerno „Achemos grupė“ pardavimo mastai siekia milijardus litų, jų įtaka šalies ekonomikai didžiulė, o informacijos apie galimus pokyčius – tik šykštūs trupiniai.
Ekspertai sako, kad veiklas pasidalyti – normali akcininkų reakcija į rinkos pokyčius ir per krizę
išryškėjusias problemas. Verslo grupių ateities rezultatai parodys, ar pokyčiai jas susilpnino, ar
sustiprino.
Praėjusią savaitę į viešumą iškilę turtiniai nesutarimai tarp brolių Nerijaus ir Juliaus Numavičių – kelerius
metus VP grupėje vykstančių procesų atspindys, liudijantis apie tebetrunkančias vadinamojo VP dešimtuko
skyrybas. Anksčiau lyg kumštis susitelkę ir sukūrę milijardais vertinamą verslo imperiją grupės akcininkai
ginčytis dėl turto ir plėtros krypčių, VŽ žiniomis, pradėjo dar 2007 m. Tada akcininkų dauguma apsisprendė
įgyvendinti LEO LT projektą – kurti privataus ir valstybės kapitalo valdomą elektros energetikos bendrovę,
turėjusią imtis ir naujos atominės jėgainės statybų.

Nesutapo požiūriai
Konservatorių Vyriausybei užsimojus išardyti LEO LT ir suderėjus, kad VP grupės įmonė „NDX energija“ už 680
mln. Lt kompensaciją pasitrauks iš LEO LT, iš VP grupės viceprezidentų, o vėliau ir iš Lietuvos pasitraukė
Žilvinas Marcinkevičius, vienas grupės įkūrėjų. Jis laikomas LEO LT kūrimo iniciatoriumi. Kiek vėliau į JAV
išvyko ir Julius Numavičius, o vis daugiau įtakos telkėsi Nerijaus Numavičiaus rankose.
VP grupės akcininkai permainų grupėje beveik nekomentuoja. Tiesa, Julius Numavičius interviu VŽ leido
suprasti, kad nesutapo jų požiūriai į verslo plėtrą.
„Šiandien aš asmeniškai sakyčiau, kad LEO LT buvo mūsų visų klaida, nes tuo metu turėjome patrauklesnių
verslo plėtros pasirinkimų. Kad ir intensyvesnes investicijas į kitas šalis siūlant kompetenciją, kokią mes
turėjome geriausią – prekybą, maisto gamybą, farmaciją“, – sakė jis.

Ir gražiuoju, ir piktuoju
VP grupė – toli gražu ne vienintelis skylantis arba galintis skilti verslo darinys Lietuvoje. Šiuo metu
reorganizuojama viena didžiausių šalies investicinių bendrovių „Invalda“: steigiama nauja bendrovė „Invalda
privatus kapitalas“, į ją bus perkelta dalis „Invaldos“ turto, o po atskyrimo toliau veiksianti „Invalda“
pakeis pavadinimą į „Invalda LT“. Į naująją bendrovę išeina Algirdas Bučas ir Vytautas Bučas, Irena Ona
Mišeikienė didelius akcijų paketus turės abiejose bendrovėse, o likę didesnieji „Invaldos“ akcininkai
pasididins akcijų paketus bendrovėje „Invalda LT“.
Pernai susikirto su prekių ženklu „Topo centras“ dirbusios UAB „Topo technika“ akcininkai Aurelijus Rusteika,
„Topo grupės“ savininkas bei valdybos pirmininkas, ir Mindaugas Skandžiūnas, „Topo technikos“ direktorius.
„Kuo toliau, tuo sudėtingiau darėsi dviem kompanijoms dirbti su tuo pačiu vardu. Išsiskyrėme, nes nesutapo
požiūriai į rinkodarą, asortimentą, strateginę partnerystę, ateities viziją“, – VŽ priežastis vardijo p.
Skalandžiūnas. Pernai rugsėjį jis iš p. Rusteikos nusipirko 50% „Topo technikos“ akcijų ir tapo vieninteliu
šios įmonės savininku.
2012 m. buvo inicijuotas bankrotas vienai didžiausių Lietuvoje IT sprendimų ir konsultacijų UAB ERP, to
priežastis – taip pat išsiskyręs akcininkų požiūris. Akcininkai bylinėjosi, aiškinosi per žiniasklaidą,
kalbėjo ir apie reiderystę.
Bene ramiausias pastarųjų metų verslo grupės skilimas įvyko „Rubicon group“. 2010 m. trys buvę įmonių grupės
akcininkai Rimantas Bukauskas, Arūnas Mačiuitis ir Remigijus Lapinskas pardavė visas valdytas akcijas
likusiems keturiems akcininkams, tačiau įsigijo 100% „Siemens“ arenos akcijų. Į jų rankas perėjo ir visos
bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ ir „Panevėžio arenos“, valdančios „Cido“ areną, akcijos. Likusios
„Rubicon group“ įmonės tęsia veiklą pavadinimu ICOR, jos akcininkai – Andrius Janukonis, Linas Samuolis,
Gintautas Jaugielavičius ir Darius Leščinskas. Dabar po ICOR sparnu glaudžiasi „City Service“, „Ecoservice“,
„Bionovus“, „Realco“ įmonių grupės, „Vichy“ vandens parkas.

Katalizatorius – krizė
Ekspertai sako, kad Lietuvos verslui subrendus ir įgavus patirties vis mažiau akcininkų išsiskyrimų lemia
psichologinės priežastys ir nesutarimai, ima vyrauti skirtingo požiūrio į verslo valdymą motyvai. Alvydo
Žabolio, grupės „Zabolis Partners“ vadovaujančiojo partnerio, nuomone, ekonominis sunkmetis išryškino
padarytas klaidas ir išskyrė didelių verslo grupių akcininkų požiūrius.
„Natūralu, kad išryškėjo skirtingi akcininkų interesai – vieni manė, kad krizę reikia bandyti įveikti
aktyviau, kiti laikėsi pasyvios strategijos. Kita vertus, visame pasaulyje didelės bendrovės kas 7–10 metų
permąsto veiklos kryptis. Gali būti, kad ir Lietuvos įmonės, pradėjusios aktyvią plėtrą praėjusio amžiaus
10-ojo dešimtmečio viduryje, žengia į naujo ciklo pradžią“, – svarsto p. Žabolis.
„Akcininkai išsiskiria nebūtinai dėl barnių ar apgaulių. Dažnesnė priežastis – kitoks bendrovės strategijos
matymas“, – sako ir Daiva Rakauskaitė, Lietuvos finansų analitikų asociacijos valdybos narė.
Povilo Zakarevičiaus, akademiko, Vytauto Didžiojo universiteto Vadybos katedros profesoriaus, vertinimu,
Lietuvos įmonių savininkų mentalitetas tebėra „šiek tiek sovietinis“ – jiems mažai rūpi etiniai,
psichologiniai dalykai, kurie Vakaruose šiuo metu laikomi bene svarbiausiu organizacijų valdybų momentu.
Todėl ir turtinių ginčų pasitaiko dažniau.
„Turi pasikeisti karta ar pusantros, kai įmonių savininkais taps kitokio mentaliteto žmonės, o ne tie, kurie
teisingai ar ne visai teisingai privatizavo ir tapo stambiais kapitalistais“, – sako profesorius. Kartais
akcininkai traukiasi verslui išaugus Lietuvos rinką, tačiau neturi patirties, kaip valdyti tarptautines
bendroves. „Tarptautinis augimas yra sunkus procesas, akcininkui ar vadovui reikia kitokių įgūdžių ir žinių.
Reikia daug mokytis, o akcininkai nori turėti ir asmeninio gyvenimo. Kita vertus, tokie mokslai gali daug
kainuoti ir įmonei, ir verslininkui“, – pastebi p. Rakauskaitė.

Daugiau dinamikos
Pono Žabolio vertinimu, pasikeitus akcininkų struktūrai, įmonės dažnai įgauna daugiau dinamikos ir galimybių,
todėl šių procesų vertinti kaip verslo silpnėjimą nereikėtų. „Kalbėti apie kompanijų silpnėjimą vien dėl to,
kad išsiskiria akcininkai, būtų klaida. Laimėjo ar pralaimėjo persitvarkiusios Lietuvos grupės, matysime po
kelerių metų, tai parodys jų veiklos rezultatai“, – tvirtina jis.
O tai, kad Lietuvos įmonių akcininkai nėra linkę patikėti valdymo samdytiems profesionalams ir dažnai patys
aktyviai dalyvauja valdymo struktūrose, yra šalies verslo pranašumas, o ne trūkumas, įsitikinęs jis. „Kai
akcininkas dalyvauja valdant, verslas yra gyvas, sprendimų priėmimai neištęsti. Esu įsitikinęs, kad tai yra
Lietuvos verslo stiprioji pusė, akcininkams įsitraukus šalis sparčiau pakilo iš krizės“, – vertina p.
Žabolis.


Didžiosios verslo grupės Lietuvoje skyla dėl skirtingų priežasčių ir skirtingais greičiais, pavyzdžiui "VP
dešimtuko" turto ir įtakos dalybos trunka jau bent penkerius metus.



Citata:
Per krizę ypač išryškėjo skirtingi akcininkų interesai – vieni manė, kad reikia greitai veikti, kiti –
laikėsi pasyviau.


VŽ skaičius
8,91 mlrd. Lt
„Vilniaus prekybos“ pardavimo pajamos, 2011 m.
4,07 mlrd. Lt
koncerno „Achemos grupė“ pajamos, 2011 m.



Alvydas Žabolis, grupės „Zabolis Partners“ vadovaujantysis partneris:
„Kalbėti apie kompanijų silpnėjimą vien dėl to, kad išsiskiria akcininkai, būtų klaida. Laimėjo ar pralaimėjo
persitvarkiusios verslo grupės, matysime po kelerių metų, tai parodys jų veiklos rezultatai.“

Daiva Rakauskaitė, Lietuvos finansų analitikų asociacijos valdybos narė:
„Akcininkai išsiskiria nebūtinai dėl barnių ar apgaulių. Dažnesnė priežastis – kitoks bendrovės strategijos
matymas.“

Rimas Varkulevičius, Mykolo Romerio universiteto tarybos pirmininkas, ketverius metus ėjęs koncerno „Achemos
grupė“ rinkodaros vadovo pareigas:
„Ir gyvam esant Bronislovui Lubiui, vykdavo diskusijos, kad kai kurių verslų reikia atsisakyti, o prezidentui
mirus tokios diskusijos pagyvėjo. Tačiau konkrečių kalbų apie koncerno skaidymą neteko girdėti.“