Leidinio numeris:

2013.01.30 (20/2013)

Rodyti

Kredito unijos ::.

Būtina indėlių draudimo reforma

Lietuvos bankui apribojus ar sustabdžius penkių kredito unijų veiklą, rinkos dalyviai prabyla, kad būtina griežtinti reikalavimus unijų veiklai arba mažinti valstybės garantuojamą indėlių draudimo sumą ir taip sudaryti galimybę kreditų institucijoms konkuruoti ne tik palūkanomis, bet ir užtikrinamu saugumu.
Lietuvos bankas per pastaruosius pusę metų dėl nustatytų pažeidimų veiklos apribojimus pritaikė net trims
šalies kredito unijoms (KU), o dar dviem, Nacionalinei kredito unijai (NKU) ir „Švyturio“ taupomajai kasai,
buvo panaikintos veiklos licencijos ir ketinama pradėti bankroto procedūras. Be to, dėl jų veiklos vykdomas
ikiteisminis tyrimas. Dar dviejų KU, dėl kurių prokuratūra vykdo tyrimą, teisėsauga neatskleidžia.
Fortunatas Dirginčius, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vadovas, ramina, kad veiklos apribojimai KU
yra normali savireguliacijos praktika, tad sieti jų ir prokuratūros tiriamų LCKU nepriklausančių kredito
unijų nereikėtų.
„Natūralu, kad trūkumų atsiranda, tačiau svarbu, kaip greitai juos pavyksta pašalinti“, – sako p. Dirginčius.
Šiuo metu šalyje veikia 77 kredito unijos, iš jų 63 priklauso LCKU.
„Kai buvo paskelbtas NKU moratoriumas, indėliai sumažėjo vos 0,8%, o per kelias savaites indėlių lygis vėl
atsinaujino“, – tvirtina p. Dirginčius.
Žiūrėdamas į ateitį, Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos vadovas, unijoms neprognozuoja blogesnių
laikų, tačiau mano, kad veikiausiai indėlių, didesnių, nei indėlių draudimo garantuojama suma, į KU nebeateis.

Finansuoja savus verslus
Ponas Dubnikovas tikina, kad pastaruoju metu KU steigimas buvo pernelyg liberalus ir tai lėmė spartų jų
skaičiaus didėjimą, o didelis ir nekontroliuojamas augimas paskatino nesąžiningų verslo struktūrų veiklą.
„Pateikti įtarimai rodo, kad galimai atsirado ir sukčiavimo atvejų, nes tapo įmanoma paprastu keliu prieiti
prie didelio pinigų srauto, kurį galima nukreipti savam verslui finansuoti“, – sakė p. Dubnikovas.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, teigia, kad KU ypač po „Snoro“ bankroto galėjo užimti
nišą arčiau žmonių – konsultuoti, teikti smulkias finansines paslaugas. Tačiau jos pradėjo teikti verslo
paslaugas, o tai joms ne visai tinka.
„Unijų reguliavimas buvo labai paprastas, negalima net lyginti su bankais, ir kai bankams reikalavimai buvo
griežtinami, KU degė žalia šviesa“, – teigia p. Kropas.

Mažesnės garantijos
Į KU atsigręžė tie, kuriems svarbiausia – indėlių palūkanos, o minimalią riziką jiems užtikrina indėlių
draudimas.
„Yra neapsižiūrėta ir visoms kredito įstaigoms yra suteiktos tos pačios indėlių garantijos. „Snoro“ atveju
tai suveikė teigiamai, bet apskritai tai yra blogai“, – teigia p. Kropas. Jo įsitikinimu, KU padėtus indėlius
valstybė turėtų garantuoti ne 100%.
„Žmonės patys turi vertinti finansinių įstaigų riziką, nes kitaip iškreipiama konkurencija“, – sako p. Kropas.
Tačiau p. Dubnikovas siūlo apsvarstyti draudžiamos sumos mažinimo galimybes. Šiuo metu draudžiami ir bankų,
ir KU indėliai, ne didesni nei 100.000 EUR.
„Sumažinus KU laikomų indėlių draudžiamas sumas, unijos būtų labiau bendruomeninės įstaigos su mažesniais
indėliais, o verslo struktūros sunkiau galėtų jomis manipuliuoti“, – priduria p. Dubnikovas.

Plačiau apie tai skaitykite portale „vz.lt“.