Leidinio numeris:

2013.01.25 (17/2013)

Rodyti

Kredito įstaigos. Dvi neteko licencijos, dar dviejų veikla tiriama

Apsivalymas išsikerojusioje kredito unijų rinkoje

Lietuvos bankui panaikinus dviejų kredito unijų licencijas ir prakalbus apie jų bankrotą, analitikai sako, kad tai buvo neišvengiamas apsivalymas persitvarkančioje rinkoje. Lietuvos centrinės kredito unijos vadovai kalba, kad nenustebtų, jei žinių apie unijų problemas būtų ir daugiau. Apie tai užsimena ir prokuratūra.
Lietuvos kredito unijų gretos turėtų susitraukti – atlikus nuodugnesnį Nacionalinės kredito unijos (NKU) ir
„Švyturio taupomosios kasos“ (ŠTK) patikrinimą, Lietuvos bankas abiem unijoms ketvirtadienį panaikino veiklos
licencijas ir siūlys kelti bankroto bylas.
Vilniuje veikiančios NKU veiklą Lietuvos bankas buvo apribojęs jau nuo pernai gruodžio 13 d., o Klaipėdoje
įsikūrusios ŠTK veiklą – nuo gruodžio 21 d.
Licencijas panaikinti reiškia draudiminį įvykį, tad šių kredito įstaigų indėlininkai turėtų sulaukti
draudiminių išmokų. Jos bus išmokamos iki vasario 21 d. arba vėliausiai iki kovo 7 d. Artimiausiu metu turėtų
būti paskelbti bankai, per kuriuos bus išmokamos lėšos.
Tai valstybinį Indėlių draudimo fondą turėtų patuštinti 139 mln. Lt. Teigiama, kad lėšų atsiskaityti fonde
turėtų pakakti, papildomai skolintis nereikės.

Nevengė machinacijų
Tiriant abiejų unijų veiklą nustatyta, kad paskolas jos dalijo tinkamai neįvertinusios rizikos, be to, dažnai
nesivadovaudamos objektyviais kriterijais. Neretai buvo finansuojami „savi“ verslai – paskolos buvo teikiamos
asocijuotų narių (įmonių) kreditavimui. Abi unijos finansinę savo padėtį ataskaitose pavaizduodavo gražiau
nei realiai.
„Būdavo daugiau paskolinama pinigų nei surenkama. Blogosios paskolos būdavo išduodamos vienadienėms įmonėms,
neturinčioms jokios reputacijos, asmenims, susijusioms su tomis įmonėmis. Įkeičiamo turto vertė dažniausiai
būdavo labai smarkiai padidinta“, – unijų veiklos modelį vakar žurnalistams aiškino Raimondas Kuodis,
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Pvz., nustatyta, kad vien už 13 abejotinų paskolų NKU įkeisto turto vertė yra ne 58,3 mln. Lt, kaip deklaravo
NKU, o beveik 30 kartų mažiau – 2,1 mln. Lt. Kai kurios paskolos šioje unijoje suteiktos įkeičiant turtą,
kurio deklaruota vertė realiąją viršijo 70–100 kartų.
Pirmieji signalai apie galimas NKU problemas pasirodė dar pernai spalio 28 d. Tuomet paskelbta, kad
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo tyrimą dėl 17 mln. Lt užvaldymo sukčiavimo būdu iš unijos –
įtarimus pareigūnai pareiškė mažiausiai 10 asmenų.
Suskaičiuota, kad NKU turtas gruodžio 13 d. sudarė 99,1 mln. Lt, o, palyginti, įsipareigojimai – 123,4 mln.
Lt. ŠTK turtas gruodžio 31 d. sudarė 16,76 mln. Lt, tačiau įsipareigojimai taip pat buvo didesni ir buvo
18,31 mln. Lt. Taigi kapitalo trūkumas abiejose unijose siekia daugiau kaip 25 mln. Lt.
Beje, kaip nurodo Lietuvos bankas, abi šios unijos yra susijusios, tačiau sąsajų su Darbo partija, kaip buvo
skelbusi žiniasklaida, nėra.

Neišvengiama
„Žinoma, tokios istorijos yra smūgis šalies kredito unijų rinkai, tačiau apsivalymas, kurį nori padaryti
Lietuvos bankas, yra neišvengiamas. Lietuvoje kredito unijos labai išsikerojo – nei Estijoje, nei Latvijoje
jų tiek daug, kaip Lietuvoje, nėra, be to, ten jų veiklos mastai mažesni. Lietuvos bankui siekiant stiprinti
unijų priežiūrą, natūralu, kad silpnosios ir neskaidriai veikusios unijos krinta iš žaidimo“, – komentuoja
Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas ir Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių
komisijos pirmininkas.
Pasak jo, licencijų dviem unijoms panaikinimas taip pat turėtų priversti susimąstyti didžiausių palūkanų
rinkoje ieškančius indėlininkus.
„Žmonės susimąstys, ar dėl šiek tiek didesnių procentų jiems verta rizikuoti tuo, kad pinigai kurį laiką gali
būti įšaldyti“, – kalba p. Dubnikovas.
Lietuvos bankas yra skelbęs apie įvairias iniciatyvas griežtinant kredito unijų veiklą: pradedant privalomais
egzaminais unijų vadovams, reikalavimų dėl unijos kapitalo dydžio, likvidumo rodiklių griežtinimu, baigiant
didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvu.

Bangos nesitiki
„Lietuvos bankas pasielgė, kaip ir turėjo pasielgti, – natūralu, kad rizikos vertinimas, adekvatus paskolų
suteikimas kredito įstaigoje turi būti užtikrinamas. Nemanome, kad šie du įvykiai turės didesnę įtaką kredito
unijų sistemai. Naujienų apie NKU problemas žiniasklaidoje jau anksčiau buvo pasirodę, tad indėlių atsiėmimo
iš unijų bangos nesitikime“, – VŽ sako Fortunatas Dirginčius, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU)
vadovas.
Pasak jo, gyventojai ir verslininkai jau po „Snoro“ istorijos pasimokė, kad indėlininkai, kredito unijoje
laikantys iki 100.000 EUR indėlį, gali jaustis saugūs, nes indėliai yra apdrausti. Tiesa, įmokėtą pajų, jei
unijoms bus iškeltos bankroto bylos, indėlininkai tikriausiai praras, nes jis nėra apdraustas.
„Kredito unijų yra kelis kartus daugiau nei bankų, tad natūralu, kad trūkumų ar vietų, kur kredito unijos
turi pasitaisyti, nuolat atsiranda. Tik vienos bėdos mažesnės, kitos didesnės. Dabar sulaukėme didesnių. Gali
būti, kad žinių apie problemas bus ir daugiau, tačiau bent dabar neįsivaizduoju, kad jos būtų panašaus
lygio“, – teigia p. Dirginčius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 75 kredito unijos, iš jų 63 priklauso LCKU.
Pati Generalinė prokuratūra neslepia, kad, be ŠTK ir NKU, tiriama dar dviejų kredito unijų veikla, tiesa,
neatskleidžiama, kurių.