Leidinio numeris:

2012.11.05 (196/2012)

Rodyti

Analizė :: Sopulius gydys naujais veiklos apribojimais

Kredito unijos balansuoja ant struktūrinių problemų slenksčio

Kredito unijų sistema serga: pastaruoju metu netrūksta pranešimų apie apribotą vienos ar kitos unijos veiklą ar galimai iššvaistytas šių įstaigų lėšas. Analitikai sako, kad Lietuvoje išsigimė pats unijų veiklos modelis ir kyla rizika, kad problemos gali tapti struktūrinės. Patys mažieji skolintojai atkerta, kad problemų turi tik pavienės unijos, o ligas įveikti padės griežtinama priežiūra.

Komentarai

Net ir nesusidūrusiems su kredito unijomis pastaruoju metu per žiniasklaidą tikriausiai teko girdėti apie kredito unijų patiriamas problemas. Birželį Lietuvos bankas (LB) dėl piktybinių pažeidimų apribojo skolinimo veiklą Vilniaus kredito unijai, rugsėjį indėlių priėmimas ir skolinimas susijusiems asmenims apribotas unijai „Laikinosios sostinės kreditas“, o spalio pabaigoje paskelbta apie iš Nacionalinės kredito unijos, siūlančios vienas iš didžiausių indėlių palūkanų rinkoje, galimai iššvaistytus 17 mln. Lt. Rugsėjį oficialiai paskelbta, kad valstybė suteikia 6 mln. Lt dydžio paskolą sunkumų turinčiai Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU).

Praėjusi finansų krizė sunki buvo daugeliui finansų rinkos dalyvių, tačiau kredito unijoms ji kirto itin skaudžiai - labiausiai dėl parastų „Snore“ laikytų pinigų ir nuvertėjusių turimų Graikijos obligacijų (žala sudaro 14,8 mln. Lt).

Finansų specialistai sako, kad kilusios unijų problemos yra pernelyg laisvos unijų veiklos, nepakankamai griežtų reikalavimų ir nepamatuotos plėtros rezultatas.

„Visų pirma, kredito unijų turime per daug ir jas steigia kas tik nori. Dar prieš dešimtmetį šalyje tebuvo 40 unijų, o dabar jų jau turime 77 ir jų toliau sparčiai daugėja. Minimalus reikalaujamas kapitalas joms tėra 15.000 Lt (pagal numatomą griežtinti tvarką - 150.000 Lt, - red. past.) ir užtenka 50 narių (šį reikalavimą ketinama pakelti iki 300), o A kategorijos finansų maklerio įmonei (FMĮ) - 2,5 mln. Lt. Tiek unijos, tiek FMĮ dirba su klientų pinigais, tad kodėl reikalavimai taip skiriasi?“ - VŽ komentuoja finansų specialistas, nenorintis viešinti savo pavardės.

Pasak jo, diskriminuojanti yra ir lėšų draudimo sistema: unijose valstybė apdraudžia visus indėlius iki 100.000 EUR, o vertybiniai popieriai FMĮ apdraudžiami iki 22.000 EUR ir ši suma išmokama tik jei įrodoma, kad finansų tarpininkas piktnaudžiavo.

„Tačiau blogiausia, kad unijos vis labiau nutolsta nuo pagrindinio - bendradarbiavimo tarp narių - principo. T. y. jos veikia ne tam, kad tam tikro miestelio gyventojai ar tos pačios profesijos žmonės padėtų vieni kitiems, o tik tam, kad pritrauktų lėšų ir išskolintų jas savo draugams“, - sako specialistas.

Paskolos draugams

„Kartais iš tiesų susidaro įspūdis, kad unijų vadovai veikia tik tam, kad galėtų išduoti paskolas susijusiems asmenims ir neparodyti, kad taip padarė. Taip tikrai neturėtų būti“, - teigia Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Anot jo, nors pavienės kredito unijos užima santykinai nedidelę visos finansų rinkos dalį ir didelės rizikos šalies finansų sistemai nekelia, jų svoris nėra toks jau mažas, vertinant visas unijas kaip vieną vienetą.

„Unijos už indėlius šiuo metu moka kur kas didesnes palūkanas nei bankai ir tai yra pateisinama, nes jų sąnaudos yra mažesnės ir jos skolina rizikingesniems klientams. Bet būtent dėl to LB joms turi skirti daugiau dėmesio, į jas dabar plaukia indėliai iš bankų, kurie gerokai sumažino palūkanas už indėlius“, - sako p. Plunksnis.

Jo teigimu, puiku, kad LB ėmėsi griežtinti unijų veiklą, tačiau pasitempti dar tikrai yra kur.

„Šiuo metu nelabai yra galimybių net unijų ataskaitų jų tinklalapiuose rasti ir, išgirdę apie vienos ar kitos unijos problemas, gyventojai ar verslas nelabai turi galimybių įvertinti realią padėtį pavartę finansines ataskaitas. Kiekvienos unijos ataskaitas turėtų skelbti pats LB“, - pažymi Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Jis teigia norintis tikėti, kad pavienių kredito unijų problemos netaps struktūrinės.

Pavienės problemos

„Per pastaruosius keletą mėnesių įvairūs veiklos apribojimai, vadovų nušalinimai, lėšų išvaistymas ir kitokios negandos yra aktualios ir būdingos tik pavienėms, dažniausiai bendros sistemos neturinčioms kredito unijoms, nepriklausančioms LCKU sistemai. Šiuo metu iš 77 mums nepriklauso 14 unijų, jas prižiūri tik LB. Todėl šiuos nusižengimus teisingiausia įvardyti pavieniais atvejais, o ne struktūrinėmis visos rinkos problemomis“, - atkerta Fortunatas Dirginčius, LCKU valdybos pirmininkas.

Jis pažymi, kad šiuo metu LCKU prižiūrimų kredito unijų likvidumo rodiklis yra 44,4% (reikalaujama bent 30%), o kapitalo pakankamumas sudaro 19,9% (reikalaujama bent 13%).

„Pritariame LB žingsniams stiprinti veiklos kokybę. Tik svarbu, kad griežtinimas neapribotų ir nesustabdytų kredito unijų veiklos, o būtų teigiamas impulsas saugiai ir tvariai visos rinkos plėtrai“, - sako p. Dirginčius.

Griežtinimų pluoštas

LB dar šiemet rugpjūtį pranešė apie savo susirūpinimą sparčiu kredito unijų augimu ir paskelbė griežtinsiantis jų veiklą. Tarp įvedamų priemonių - griežtesni reikalavimai vadovų kvalifikacijai, steigimui, įvedami paskolų vertinimo reikalavimai, vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo nuostatos, sukuriamas likvidumo normatyvas.

„Kol kas nustatomų pažeidimų nevadinčiau piktybine sistema, tačiau ryškėjančios tendencijos kai kuriose kredito unijose jau kurį laiką kelia susirūpinimą. Preliminariais duomenimis, indėlių suma unijose, palyginti su praėjusiais metais, šiemet išsipūtė trečdaliu. Tokia sparti plėtra nėra sveika“, - kalba Vytautas Valvonis, LB Priežiūros tarnybos direktorius.

Pasak jo, kai kurios unijos iš tiesų noriai dalija iš indėlininkų surinktus pinigus abejotiniems nekilnojamojo turto projektams ar finansuoja vieno projekto įmones, o ypač tokia tendencija pastebima tarp Vilniuje veikiančių kredito unijų.

„Šiemet problemiškiausioms kredito unijoms buvo pritaikytos griežtos poveikio priemonės - pradedant baudomis ir baigiant vadovybės nušalinimu. Kasdienės priežiūros procesas bus dar intensyvesnis. Dar šiemet išplėsime inspektuojamų unijų ratą. Inspektoriai ypač akylai vertins unijų prisiimamą kredito riziką“, - sako p. Valvonis.

Išskaidymas

Kredito unijas lėšų valdymo klausimais konsultuojantis Marius Čiuželis, „MC Wealth Management“ vykdomasis direktorius, pažymi, kad unijų rinkoje iš tiesų yra problemų, tačiau svarbu neperspausti veiklos griežtinimo akceleratoriaus.

„Dabar lendantys galimai neteisėtos unijų veiklos faktai - ankstesnės praktikos pasekmė. Sparti unijų plėtra neišvengiamai privedė prie to, kad ne visos unijos veikia pagal klasikinius unijų veiklos modelius ir paskirtį, o yra savotiškos lengvai surenkamos ir papildomos pinigų kišenės kam reikia. Laikui bėgant, jos bus išvalytos, kaip ir bankų rinka išsivalė ar buvo išvalyta“, - mano specialistas.

Anot jo, griežtinant unijų veiklą svarbu neperlenkti lazdos dėl turto valdymo reikalavimų, kurie ir taip yra gana griežti, galima investuoti tik į ES šalių vertybinius popierius.

„Šioje vietoje didesnio turto valdymo efektyvumo būtų galima pasiekti išplečiant investavimo alternatyvų spektrą. Visos unijos galėtų turėti mažių mažiausiai tokias pat investavimo galimybes kaip ir LCKU“, - mintimis dalijasi p. Čiuželis.

„Kartais susidaro įspūdis, kad unijų vadovai veikia tik tam, kad galėtų išduoti paskolas susijusiems asmenims.“

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, birželio 30 d. šalyje veikė 75 (šiuo metu veikia 77 - red. past.) kredito unijos, kurios turėjo 138.000 narių, o jų turtas sudarė 1,849 mlrd. Lt. Unijos minėtu laiku buvo pritraukusios 1,590 mlrd. Lt indėlių ir išdalijusios 1,046 mlrd. Lt paskolų. Didžiausia kredito unija yra Vilniaus taupomoji kasa, kuri, prognozuojama, ateityje gali tapti banku. Norint tapti kredito unijos nariu, reikia tapti pajininku (dažniausiai įmokėti bent 100 Lt). Birželio pabaigoje bendras unijų pajinis kapitalas sudarė 199 mln. Lt.

Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

Paskolų dalijimas susijusiems asmenims

Indėlininkų lėšų švaistymas

Nepakankamai griežti steigimo reikalavimai

Nepakankama Lietuvos banko priežiūra (iki šiol)

Blogas turto valdymas

Paskolos rizikingiems klientams ir projektams

Bendradarbiavimo principo (tarp unijos narių) nunykimas

Lietuvos banko pastabų nepaisymas

Kredito unijų atsakas į kritiką:

Priežiūrą jau griežtina tiek Lietuvos bankas, tiek Lietuvos centrinė kredito unija (vienija 63 iš 77 unijų)

Likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai tenkinami su kaupu

Problemos ne struktūrinės, o tik pavienių unijų

Užsitikrintas rezervas nenumatytiems atvejams (valstybė laikinai paskolino 6 mln. Lt)

Problemos dėl nesėkmingų investicijų (lėšos „Snore“ ir turimos Graikijos obligacijos) jau išspręstos

Lietuvos banko iniciatyvos griežtinant priežiūrą:

Apribota nepaklusniausių kredito unijų veikla

Unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų revizija

Atnaujinti minimalūs kredito unijų paskolų vertinimo reikalavimai

Baigiamos rengti kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo organizavimo procesus apimančios nuostatos

Atnaujintos kredito unijų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisyklės

Nauja kredito unijų likvidumo normatyvo ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio apskaičiavimo taisyklių redakcija

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, birželio 30 d. šalyje veikė 75 (šiuo metu veikia 77 - red. past.) kredito unijos, kurios turėjo 138.000 narių, o jų turtas sudarė 1,849 mlrd. Lt. Unijos minėtu laiku buvo pritraukusios 1,590 mlrd. Lt indėlių ir išdalijusios 1,046 mlrd. Lt paskolų. Didžiausia kredito unija yra Vilniaus taupomoji kasa, kuri, prognozuojama, ateityje gali tapti banku. Norint tapti kredito unijos nariu, reikia tapti pajininku (dažniausiai įmokėti bent 100 Lt). Birželio pabaigoje bendras unijų pajinis kapitalas sudarė 199 mln. Lt.

Šaltiniai: Lietuvos bankas, VŽ

Kredito unijų rinka Analitikų vardijamos kredito unijų problemos: Kredito unijų rinka