Leidinio numeris:

2012.10.16 (183/2012)

Rodyti

Maisto pramonė :: Kritus pelningumui didina apyvartą

Svarbu patekti į prekybos tinklą

Tik pats eidamas pas pardavėjus ir įdėmiai juos atsirinkdamas gali tikėtis verslo stabilumo, nes stringantys atsiskaitymai - didžiausia problema smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

UAB „Stargutės mėsa“ (Tauragės r.) šiuos metus planuoja baigti pelningai. Ir nesvarbu, kad, anot įmonės vadovo Arvydo Armono, mėsos gaminių rinka yra perpildyta, o produktų kainos jau kelinti metai nedidinamos.

„Mus gelbsti tai, kad sugebėjome gerokai padidinti apyvartą. Kai pelningumas krenta, vienintelė galimybė pasiekti pelno - didinti pardavimus“, - įsitikinęs tauragiškis.

Šiemet bendrovė ketina pasiekti 18 mln. Lt apyvartą, pernai ji buvo kiek per 12 mln. Lt. Šiam šuoliui daugiausia įtakos turėjo tai, kad įmonė pradėjo bendradarbiauti su „Maximos“ perkybos tinklu.

„Derybos buvo nelengvos, tačiau netiesa, kad prekybos tinklai kelia neįmanomus įgyvendinti reikalavimus. Jei esi linkęs rasti bendrą kalbą, visi reikalavimai yra įgyvendinami“, - patirtimi dalijasi pašnekovas.

Jis neneigia, kad prekybos tinklo atstovai nuolat stebi tiekiamos produkcijos kokybę, pardavimus ir, remdamiesi jais, pageidauja daryti tam tikrus asortimento pokyčius. Bet tai gamintojams problemų nekelia, nes patys yra suinteresuoti tiekti tokią produkciją, kurios pirkėjai labiausiai pageidauja.

Daugiau rūkytų gaminių

Esminis dalykas, kas pasikeitė „Stragutės mėsai“ pradėjus bendradarbiauti su „Maxima“, - padidėjo pardavimai, taigi ir gamybos pajėgumas išnaudojamas labiau.

Prieš metus bendrovės vadovas VŽ yra sakęs, kad įmonė galėtų per parą pagaminti 5 t produkcijos, tačiau pajėgumas nėra išnaudojamas, nes trūksta paklausos. Dabar įmonė dar pajėgumo ribos nepasiekė, tačiau, anot p. Armono, skųstis jau tikrai nebegali.

Pradėjus bendradarbiauti su prekybos tinklu, įmonė šiek tiek pakeitė ir gaminamo asortimento proporcijas: sumažino virtų dešrų dalį, bet daugiau ėmė gaminti šaltai rūkytų, vytintų dešrų.

„Pastebėjome, kad brangesnę produkciją gaminti labiau apsimoka. Net ir šiais laikais, kai žmonių perkamoji galia didėja labai iš lėto, pirkėjai kartais nori pasilepinti ir nusiperka brangesnės, bet tikro skonio mėsos. Virtomis dešromis nieko nenustebinsi, ypač kai parduotuvių lentynose yra tokių, į kurių kainas pažiūrėjęs nesuvoki, kaip galima pagaminti produktą, kurio savikaina turėtų būti gerokai didesnė už kainą“, - stebisi pašnekovas.

Stabilūs atsiskaitymai

Pradėjus bendradarbiauti su prekybos tinklu, anot p. Armono, buvo sustyguoti ir atsiskaitymai. Anksčiau gamintojai yra nukentėję nuo klientų, kurie arba vilkindavo atsiskaityti, arba bankrutuodavo ir palikdavo tiekėjus tuščiomis rankomis.

„Bankrotų banga kirto ne vienam prekybininkui, su kuriais bendradarbiavome. Taip vienas paliko kelių tūkstančių skolą, kitas - antra tiek, o trečias, žiūrėk, bankrutavo ir dešimt tūkstančių litų „uodegą“ mums paliko. Nedidelei įmonei tai nemenki pinigai, juos uždirbti nėra taip paprasta“, - yra sakęs „Stragutės mėsos“ vadovas.

Šiemet įmonė negavo nė vieno pranešimo, kad kas nors iš pirkėjų bankrutuotų. Tai nutiko labiausiai dėl to, kad bendrovė ypač įdėmiai stebi atsiskaitymus ir, jei mato, kad kai kurie prekybininkai ima nuolat vėluoti, sutartis su jais nutraukiama. Anksčiau buvo laikomasi logikos, kad geriau tiekti prekes, o stringančius mokėjimus vis atidėti, kad tik neprarastum pirkėjo, o dabar santykiai su nepatikimu prekybininku nutraukiami.

„Anksčiau atsiskaitymai buvo viena didžiausių problemų, o pradėjus dirbti su „Maxima“ jie stabilizavosi, nes pinigai už produkciją į sąskaitą įkrenta kone valandos tikslumu tada, kaip numatyta sutartyse“, - tikina mėsos perdirbimo įmonės vadovas.

Vokiečiams patiko

Pernai įmonė produkciją pradėjo eksportuoti į Angliją ir Vokietiją. Anglijoje „Stragutės mėsos“ gaminių galima įsigyti tik specializuotose lietuviškų prekių parduotuvėse.

„Vokietijoje eksportas auga gerokai sparčiau, nes produktai keliauja į tenykščius prekybos tinklus. Manome, kad ateityje vokiečiams parduosime dar daugiau“, - nurodo pašnekovas. Įmonė pati ieško prekybininkų, su kuriais galėtų bendradarbiauti. Pono Armono nuomone, dalyvauti mugėse ir laukti, kad tave kas pastebės, - neapsimoka, nes vykti į parodą užsienyje tauragiškiams per brangu, o Lietuvoje partnerių galima susirasti ir tiesiogiai.