Leidinio numeris:

2012.10.01 (172/2012)

Rodyti

Verslo pradžia :: Prizą gavo, bet emigravo

Net ir pripažinta idėja ne visuomet reiškia sėkmingo verslo pradžią

Konkursams rengiami verslo planai neretai lieka tik popieriuose. Kaip rodo konkurso „Verslauk!“ praktika, gavusiems finansinę paskatą nugalėtojams ne visada pavyksta įgyvendinti sumanymus, o organizatoriai sako negalintys laimėtojų priversti nuosekliai laikytis verslo plano ir tikrinti, kaip parama panaudojama.

Konkursams rengiami verslo planai neretai lieka tik popieriuose. Kaip rodo konkurso „Verslauk!“ praktika, gavusiems finansinę paskatą nugalėtojams ne visada pavyksta įgyvendinti sumanymus, o organizatoriai sako negalintys laimėtojų priversti nuosekliai laikytis verslo plano ir tikrinti, kaip parama panaudojama.

Šiandien prasidedantis konkursas „Verslauk!“ originalių verslo idėjų ir charizmatiškų, verslių asmenybių kasmet ieško nuo 2005-ųjų. Kaip skelbia nekomercinio konkurso šūkis - pagrindinis tikslas yra „formuoti jaunimo verslumo įgūdžius ne žodžiais, o darbais, t. y. steigti įmones bei kurti darbo vietas“. Kitaip tariant, iš galybės idėjų kompetentinga komisija atrenka tas, kurios labiausiai vertos būti realizuotos ir gauti finansinį paskatinimą. Pinigai nugalėtojui atitenka tada, kai šis įkuria įmonę. Tačiau pasibaigus konkursui neretai paaiškėja, kad verslo planas braškėjo ir jam trūksta išgrynintos idėjos, o gal paramos nepakanka, kad žodis virstų kūnu. Projekto vykdytojai pripažįsta, kad nuosekliai laikantis verslo plano yra įgyvendinama labai maža dalis idėjų. Pasak Mindaugo Busilos, projekto „Verslauk!“ vykdomojo direktoriaus, VšĮ „Jaunimo iniciatyva“ direktoriaus, kai kurios verslo idėjos neišsipildo: įmonė įkuriama, bet neilgai trukus bankrutuoja arba kardinaliai pakeičia veiklos pobūdį. Todėl lieka neaišku, ar parama panaudojama pagrindiniam tikslui - verslo planui, kuriam skiriami pinigai, įgyvendinti. Ponas Busila sako, kad nėra jokių teisinių priemonių kontroliuoti paramos naudojimą. Esą egzistuoja esminė taisyklė - kad įkurta įmonė po metų ar pusantrų turi pateikti balansą, kuriame atsispindėtų, kaip laimėti pinigai buvo panaudoti, tačiau per tą laiką įmonės gali ir nebelikti.

Ne pagrindinis motyvas

Kyla klausimas, ar konkursams verslo planus rengia apie verslą rimtai net negalvojantys jaunuoliai, o tik siekiantys pasinaudoti piniginiu prizu. Ponas Busila sako, kad finansinė paskata nėra tokia didelė, kad nemotyvuoti dalyviai gaištų laiką konkursui. „Piniginis prizas nebūtinai yra pagrindinis motyvas, nes kai kurių prizų suma nėra didelė, pvz., Klaipėdai buvo skirta 5.000 Lt. Pati nauda yra ta, kad žmogus patenka į verslo bendruomenę, tam tikrą bendraminčių klubą, nes vienam kurti verslą yra sunku. Žinoma, mes atrenkame labiausiai motyvuotus dalyvius, bet negalime jų priversti „daryti“ to verslo“, - aiškina p. Busila. Jis priduria, kad „Verslauk!“ statistika gerokai viršija nacionalinę - esą iš „Verslauk!“ konkurso nugalėtojų bankrutuoja, pakeičia veiklą ar jos nevykdo apytikriai 60% nugalėtojų, o šalyje, pasak p. Busilo, po pirmųjų veiklos metų neišgyvena apie 95% verslų. Projekto vadovas akcentuoja, kad konkurso praktikoje iš kelių idėjų išsirutuliojo ir pakankamai sėkmingų ir originalių verslų. „Tarkime, pernai buvo pateikta 900 idėjų. Didžioji dauguma jų yra analogiškos, neoriginalios, iš kokių 50 tik 3-4 idėjos nustebina. Bet yra ir tokių, kurios originalumu nepasižymi, bet virsta sėkmingais verslais“, - sako pašnekovas. Kaip vieną iš sėkmingiausių jis įvardija vakarienių į namus ir kulinarijos kursų projektą „Čiop Čiop“. Pasitaiko atvejų, anot p. Busilo, kad laimėtojai verslo taip ir neįkuria, negauna ir prizo arba visiškai pakeičia veiklos kryptį, verslą parduoda.

Įkūrė verslą ir dingo

„Mindaugas Butnorius, 2010 m. nugalėtojas iš Klaipėdos, įsuko sėkmingą verslą, bet jį pardavė ir išvyko į Norvegiją. Ten įkūrė fotostudiją. Pasak Brigitos Burkauskaitės, „Verslauk!” atstovės ryšiams su visuomene, esti įmonių, kurias įsteigė konkurse dalyvavę, bet jame nelaimėję žmonės, pavyzdžiui, kaip, šaldyto jogurto ledais prekiaujanti įmonė „Yogis“. O laimėtojai kartais dingsta kaip į vandenį. Verslo idėjos nepavyko įgyvendinti Andriui Litvinui, praėjusių metų konkurso nugalėtojui iš Klaipėdos, nors prizas jam atiteko už ganėtinai originalią idėją - p. Litvinas tikėjosi sukurti kapų priežiūros „web“ sistemą. Ponas Litvinas įkūrė VšĮ „Nugalėtojų principai“, tačiau su pačiu įmonės direktoriumi susisiekti nepavyko. Įmonės rekvizituose nurodytas mobilusis telefonas išjungtas, o konkurso registracijos metu nurodytu telefonu atsiliepęs kitas asmuo komentuoti nepageidauja. Iš pradžių „Mano verslui“ pažadėjęs pakalbėti kitą dieną, kelias dienas telefonu neatsiliepė ir pats žurnalistams nepaskambino.

Praėjusių metų Kauno „Verslauk!” nugalėtojams taip pat verslo olimpas pasirodė neįkopiamas. Kaunietis studentas Dovydas Kinderis „Verslauk“ konkurse ryškiai sužibėjo su savąja naujo verslo idėja „Interaktyvus žaidimas mobiliosioms aplikacijoms“. Jaunas vyras tapo septintojo konkurso nugalėtoju Kaune ir jam buvo nuspręsta skirti 10.000 Lt paramą šiai idėjai paversti realybe. Vis dėlto jis taip ir nepasinaudojo galimybe ją įgyvendinti.

Ponios Burkauskaitės, teigimu, kauniečio surengtas savo verslo idėjos pristatymas „Verslauk“ komisijai padarė didelį įspūdį. „Dovydas įspūdingai, tiesiog puikiai pristatė savo idėją, komisijos nariai net neabejojo, kad ši idėja verta paramos“, - kalba konkurso atstovė.

Vadovaujantis konkurso sąlygomis, iki šių metų pradžios p. Kinderiui buvo privalu įkurti savo įmonę, tačiau kaunietis to nepadarė. Deja, su konkurso Kaune nugalėtoju VŽ nepavyko susisiekti ir pasidomėti, kas jam sutrukdė įgyvendinti idėją, kuriai jau buvo užsitikrinęs paramą.

Kadangi neįkūrė įmonės, idėjos „Interaktyvus žaidimas mobiliosioms aplikacijoms“ autorius prarado galimybę gauti finansinę paskatą. „Mes nežinome tikrųjų priežasčių, kodėl kaunietis nesugebėjo pasinaudoti parama, nors ją jau beveik laikė rankose“, - svarsto konkurso „Verslauk“ atstovė spaudai.

Skiria šimtus tūkstančių

Laimėtojams, kurių kasmet būna skirtingai, formuojamas konkurso biudžetas taip pat kiekvienais metais skiriasi. Pasak p. Burkauskaitės, šiemetinis „Verslauk!“ konkurso prizinis biudžetas kasmet keičiasi, priklausomai nuo prisidėjusių verslo įmonių ir jų piniginio indėlio. Anot organizatorių, siekiama, kad būtų suformuotas kuo didesnis prizinis paramos fondas dalyviams, ir tam bandoma pritraukti lėšų tiek iš valstybinio, tiek iš verslo sektoriaus.

Pernai prizinis konkurso fondas sudarė 215.000 Lt: 200.000 Lt skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, 10.000 Lt „Topo grupė“ ir 5.000 Lt UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Taip pat buvo atskirų rėmėjų įsteigtų prizų, prie konkurso pernai prisidėjo Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, skyrusios piniginę paramą konkursui viešinti ir seminarams rengti, atitinkamai po 3.000 Lt ir 2.000 Lt. Įprastai konkursą remia Vilniaus ir Kauno miestų verslo įmonės. Daugiau nei 80% „Verslauk!“ projekto biudžeto skiriama dalyvių verslams finansuoti.

„Verslauk“ istorija prasidėjo dar 2005 metais. Tuomet konkursas buvo visiškai nauja idėja, atkeliavusi iš Vakarų Europos, kur tuo metu panašaus tipo konkursai labai sėkmingai vyko jau kurį laiką. Pirmaisiais konkurso „Verslauk“ metais jaunimas parodė didžiulį susidomėjimą - konkurse dalyvavo daugiau nei keli šimtai dalyvių, seminarus vedė profesionalūs lektoriai. Dalyvių idėjos buvo inovatyvios, įdomios, o šiandien - jau ir gerai žinomos.

„Verslauk“ nuo 2005 metų buvo organizuojamas Vilniaus mieste. 2007 m. projektas vykdė sparčią plėtrą - prisijungė Kauno ir Klaipėdos miestai, kuriuose įsisteigė dar keturios naujos įmonės. Kai kurių įmonių veikla šiuo metu - itin sėkminga.

Anot organizatorių, šis projektas yra nekomercinis ir jokios finansinės naudos jo organizatoriams bei partneriams neteikia. Daugiau nei 80% „Verslauk“ projekto biudžeto skiriama dalyvių verslams finansuoti. 2010 m. „Verslauk“ konkurso prizinis fondas buvo vienas didžiausių pasaulyje tarp panašaus pobūdžio konkursų. Pernai prizinis konkurso fondas sudarė 215.000 Lt.

Konkurse gali dalyvauti 18-29 m. gyventojai, gyvenantys, besimokantys arba dirbantys Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje ir šiuose miestuose pasirengę steigti įmonę.

Tiek įmonių buvo įsteigta per visą „Verslauk!“ konkurso istoriją, didžioji dalis Vilniuje, 2 Klaipėdoje. „Verslauk!” duomenimis, iš visų įsteigtų įmonių šiuo metu sėkmingai veikia 37.

Susidomėjimo nestokoja 68