Leidinio numeris:

2012.09.26 (169/2012)

Rodyti

Finansavimas :: Smulkusis ir vidutinis verslas kopia iš duobės

Skolinasi drąsiau, bankai dosnesni

Bankų atstovai tvirtina matantys smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) aktyvesnį judėjimą. Tai rodo didesnė SVV finansavimo apimtis, išaugusi paskolų paklausa tiek apyvartinėms lėšoms, tiek ir investiciniams projektams.

SEB bankas praneša, kad per 7 mėn. suteiktų paskolų SVV suma išaugo beveik dešimtadaliu, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

„Bendraudami su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis pastebime, kad šiemet jos yra gerokai aktyvesnės negu pernai - suteikiame daugiau paskolų apyvartinėms lėšoms finansuoti. Banko SVV teikiamo prekybos finansavimo faktoringu apimtis didėjo daugiau nei 20%, o tai yra pirmas geras ženklas, kad SVV plėtojama prekyba intensyvėja. Kita vertus, vis dar pasigendame perspektyvių ilgalaikių investicinių projektų, skirtų gamybos pajėgumams didinti ar technologijoms plėtoti“, - sakė Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Mato atsigavimą

Pasak Šarūno Nedzinsko, DNB banko valdybos nario ir prezidento pavaduotojo, DNB bankas šiais metais, ypač antrajame pusmetyje, taip pat mato padidėjusią paskolų tiek apyvartinėms lėšoms tiek ir investiciniams projektams paklausą.

„Sąlygiškai yra aktyvesnis eksportuojantis verslas, dažniau - vidutinio dydžio maisto perdirbimo, lengvosios pramonės, tekstilės, elektrotechnikos komponentų gamybos įmonės bei įvairios įmonės IT sektoriuje. Matome užsienio kapitalo įmonių aktyvesnes investicijas į gamybinių pajėgumų didinimą Lietuvoje“, - konstatuoja p. Nedzinskas. Pasak p. Doveikos, aktyviausios yra baldų, plastiko ir metalo gamybos įmonės. Apie tai, kad SVV sektoriui suteikė daugiau paskolų, informuoja ir „Nordea Bank Lietuva“.

„Nuo 2011 m. atsigavimo ženklus rodęs transporto sektorius kilo ir 2012 m. pirmoje pusėje, tačiau šiame sektoriuje išlieka neapibrėžtumas dėl stabilumo stokos Europos vežimo rinkoje. Taip pat matome išaugusį susidomėjimą finansavimu iš inžinerinės statybos įmonių, kurios vykdo ir plėtoja ES struktūrinių fondų remiamus projektus“, - teigia SEB banko atstovas.

Aktyvūs ūkininkai

Viena iš labiausiai banko per septynis pirmuosius 2012 m. mėnesius finansuotų SVV sričių - žemės ūkio sektorius. „2012 m. žemės ūkio sektoriuje pastebėjome teigiamą tendenciją, kad ūkiai stambėja ir dėl to didėja jų vykdoma gamyba, o tai leidžia efektyviau išnaudoti jau turimą techniką ir pasinaudoti banko teikiamomis finansavimo galimybėmis“, - sakė p. Doveika.

Žemės ūkio sektoriui SEB bankas per septynis 2012 m. mėnesius paskolino 13,5% daugiau, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Dažniausiai žemės ūkio bendrovės siekė plėsti grūdų sandėliavimo ir džiovinimo patalpas, pirko kitos įvairios technikos.

Anot p. Nedzinsko, ūkininkai, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo bendrovės, planuodamos savo pinigų srautus, skolinasi apyvartinėms lėšoms, ypač kai šiemet šiam sektoriui yra labai sėkmingi metai.

Ponas Nedzinskas pažymi, kad kreditavimą SVV įmonėms sunkina nuosavo kapitalo trūkumas, nes paprastai pageidaujama, kad įmonė būtų pasirengusi investuoti į projektą tam tikrą dalį pinigų pati. Priklausomai nuo projekto, paprastai norima, kad įmonė tam skirtų 20-30% savų lėšų. Banko požiūriu, kitas veiksnys, didinantis SVV įmonių finansavimo riziką, yra tas, kad nedidelės įmonės paprastai yra gana jautrios išoriniams ekonominiams veiksniams, o kartais - pernelyg priklausomos nuo vieno pirkėjo ar tiekėjo.

Pataria įvertinti riziką

„Todėl kokybine projekto vertinimo prasme įmonei svarbu parodyti, kad ji įvertino tokią galimą riziką ir galės ją suvaldyti. Finansavimo procesas iškart tampa greitesnis ir efektyvesnis, kai iš pateikto verslo plano aiškiai matyti, kad rengdama jį įmonė realiai įvertino, kokie yra jos finansiniai poreikiai, kiek finansinių įsipareigojimų ji gali prisiimti, kad galėtų juos vykdyti iš uždirbamų teigiamų piniginių srautų. Todėl vertindami projektą žiūrime į įmonės pinigų srautų generavimo galią atskleidžiantį EBITDA rodiklį, skolos ir nuosavo kapitalo, skolos ir EBITDA santykinius rodiklius, jų dinamiką, tad racionaliai savo verslą plėtojančios įmonės šiuo metu užsitikrina reikiamą finansavimą nesunkiai ir dėl šiuo metu itin žemų palūkanų rinkoje palankiomis finansinėmis sąlygomis“, - pataria p. Nedzinskas ir primena, kad efektyviai spręsti kreditavimo klausimus padeda ir įmonės vadovų, jos akcininkų verslo patirtis, atvirumas bei veiklos skaidrumas. Bankai noriai finansuoja tas įmones, su kuriomis jau turi bendro darbo patirties.

Paskutiniais metais matome tendencijas, kad į kredito unijas vis dažniau kreipiasi tiek patyrę, tiek pradedantieji verslininkai. Per paskutinius metus 63 kredito unijose, kurios priklauso Lietuvos centrinė kredito unijai, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių padaugėjo per 40%, praėjusiais metais augimas siekė 20%.

Dar aktyvesnis yra besikuriančių jaunų verslų augimas. Kredito unijose suteikta galimybė investuoti į kuriamą ar plėtojamą verslą iš Verslumo skatinimo fondo. Šiandien kredito unijų ir fondo išduotų paskolų suma siekia 18,9 mln. Lt, iš viso finansuota 311 naujų verslų.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kredito unijose matomas aktyvesnis naudojimasis šia verslo finansavimo galimybe. Šiais metais išduota 34% daugiau paskolų, o jų suma 27% didesnė nei 2011 m. sausio-liepos mėn. Vidutinis išduotos paskolos dydis yra apie 60.000 Lt. Jeigu verslininkas neturi lėšų pradinėms investicijoms savo verslui pradėti ar plėtoti, turėdamos pakankamą užtikrinimo priemonę kredito unijos gali finansuoti didžiąją dalį projekto vertės. O jeigu tokios priemonės neturi, tada verslininkas gali pasinaudoti INVEGA teikiamomis verslo paskolų garantijomis. Pradedantieji verslininkai imasi tradicinių verslų: prekybos avalyne, drabužiais, santechnika, kuria reklamos agentūrų, teikia laisvalaikio organizavimo paslaugų, steigia picerijų, kepyklų, greitojo maisto užkandinių, atidaro grožio salonų, kirpyklų, soliariumų. Dalis jaunų verslininkų imasi ir ko nors naujo, netradicinio. Pavyzdžiui, neseniai suteiktas finansavimas saulės elektrinei statyti, grupinio pirkimo portalo veiklai plėtoti, ortopedijos prekių, vyno ar sėdmaišių gamybai.

Daugiausia verslo imasi kauniečiai - net 37%, Vilniaus apskrityje šis rodiklis yra 28%, Klaipėdos - 12%. Mažiausiai naujų verslų imasi panevėžiečiai ir šiauliečiai - čia išduota tik po 4% paskolų. Šias paskolas teikia 57 Lietuvos kredito unijų konsorciumas.

Dažniausiai žemės ūkio bendrovės siekė plėsti grūdų sandėliavimo ir džiovinimo patalpas.