Leidinio numeris:

2012.09.20 (165/2012)

Rodyti

Parama :: Savivaldybės remti verslą neturi pinigų

Parama smulkiajam verslui - tik popieriuje

Pastaraisiais metais gerokai aptirpus šalies savivaldybių biudžetams, daugelis jų verslą ėmė remti tik pastangomis, o dažniau pažadais gerinti konkurencinę aplinką, bet ne pinigais. Finansinės savivaldybių pagalbos neteko ir didžiųjų miestų smulkusis ir vidutinis verslas. Vilnius ir Klaipėda iš viso atsisakė paremti pradedančiųjų verslininkų idėjas, Kaunas pinigus dar dalija, tačiau gerokai saikingiau.

Konkurso atsisakė

Anksčiau vieną didžiausių šalies verslo konkursų „Verslauk“ rėmusi sostinės savivaldybė šiais metais prisidėti prie organizavimo ir finansavimo atsisakė. Šio verslo planų konkurso nugalėtojai iš miesto biudžeto gaudavo 20.000 Lt siekiančius prizus.

2005 m. sostinėje pradėtas organizuoti jaunų verslininkų konkursas iki 2011 m. iš miesto iždo pareikalavo 0,7 mln. Lt.

„Šiais metais neremia. Gal skyrė kam nors kitam, gal trūko finansų, nenorėčiau detalizuoti“, - trumpai atsakė Mindaugas Busila, projekto „Verslauk“ vadovas. Projektas vyks ir šiais metais, tik jau be valdiškų pinigų.

Tiesa, Vilniaus savivaldybėje vis dar veikia Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros komisija, kurią beveik visą sudaro savivaldybės administracijos valdininkai. Vienintelis ne savivaldybės darbuotojas šioje komisijoje Juozas Jurmala, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo plėtros skyriaus vedėjas, teigia, kad formaliai ši komisija egzistuoja, tačiau susirinkusi paskutinį kartą buvo pavasarį.

„Pavasarį buvo tos komisijos posėdis, patvirtinome veiksmų planą, kuris paskui buvo teikiamas savivaldybės tarybai. Kalbama ten ne apie konkursus, o apie smulkiojo verslo rėmimą ir skatinimą apskirtai“, - sakė p. Jurmala.

Komisijos nuostatuose nurodoma, kad pagrindinis jos uždavinys yra dalyvauti formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką, ginti ir gerinti sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Komisijos nariai pagal savo pačių patvirtintas nuostatas įsipareigojo bendradarbiauti su verslo struktūromis ir valstybės institucijomis.

Neturi fondo

Uostamiestis SVV rėmimo fondo neturi jau daugiau nei dešimtmetį. Anksčiau egzistavęs Klaipėdos savivaldybės verslo skyrius ir fondas remdavo naujai besikuriančias įmones, tačiau anuomet bankrutavus vienam komerciniam bankui išgaravo ir jame laikytos rėmimo fondo lėšos, skyrius panaikintas, o fondas nebuvo atkurtas.

Pasak Dalios Pleskovienės, Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos, šiuo metu savivaldybėje jau rengiamas SVV paramos skyrimo tvarkos aprašas, tad smulkiesiems yra vilties, kad kitąmet iš miesto biudžeto gali būti atseikėta ir jiems. Pagal dabartinę viziją, parama bus skiriama naujai kuriamoms įmonėms, kurios galėtų pretenduoti į maksimalią 2.000 Lt finansavimo sumą, gauti iki 1.000 Lt paramą darbuotojų mokymams, kompensaciją dalyvaujant tarptautinėse parodose ir pan.

„Jei miesto taryba pritartų, startuotume su 100.000 Lt fondu, bet dabar turime planuoti išlaidas pagal šių metų biudžetą, kuriame SVV remti pinigai nebuvo numatyti“, - optimizmo nežarsto p. Pleskovienė.

Dalija pinigus

Anksčiau prie konkurso „Verslauk“ taip pat prisidėjusi Kauno savivaldybė jo jau neberengia, tačiau jaunimo verslo idėjoms pinigus vis dar dalija, nors ir ne taip dosniai kaip anksčiau.

Kauno savivaldybės SVV komisija svarstys 36 praderančiųjų verslininkų paraiškas gauti finansavimą ir skirs po 5.000 Lt paramą dešimčiai geriausių idėjų. Parama bus skirta ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui įsigyti, prekių gamybai arba paslaugų teikimui finansuoti, parduodamų prekių arba teikiamų paslaugų kainai sumažinti, bendram finansavimui, gaunant kitą finansinę paramą.

Pernai pirmąkart savivaldybės dalinta parama siekė 10.000 Lt vienai įmonei.

Remti - pareiga

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas teigė, kad rūpintis smulkiuoju verslu miestų administracijos ir politikai yra įpareigoti net įstatymais.

„Kiek pamenu, net Savivaldos įstatymas apibrėžia vietos valdžios vaidmenį prisidedant prie smulkiojo verslo reikalų. Kaip tik išgali, savivaldybės turėtų remti verslą, rūpintis jam palankia aplinka. Žinome, kad daugelyje savivaldybių veikia smulkiojo ir vidutinio verslo skyriai ar komisijos. Apie jų darbą bendrai sunku ką nors spręsti, tai geriausiai žino tik patys verslininkai, kurių nuomonės tuo klausimu greičiausiai irgi nesutaptų. Vieniems dėmesio tikriausiai trūksta labiau, kitiems mažiau. Tačiau apskirtai matau, kad savivaldybės dirba šiais klausimais“, - teigia p. Čapas.

Jis pridūrė, kad atsisakymas remti vieną ar kitą verslo projektą greičiausiai susijęs tik su finansiniais ištekliais, kurių savivaldybės šiandien stokoja. „Kalbant apie tiesioginę paramą pinigais, tai ji labai priklauso nuo miestų biudžetų. Iki krizės daugelis savivaldybių verslą finansiškai tikrai rėmė, tačiau vėliau, sumažėjus jų biudžetams, finansavimas sumažėjo arba jo teko atsisakyti“, - mano pašnekovas.

2.000 Lt suma įmonei steigti yra juokinga, kita vertus, ar toks rėmimas dabar apskritai reikalingas, kada pradėta steigti mažąsias bendrijas, kurioms nereikia nė vieno lito įstatinio kapitalo. Kita vertus, mes trejus metus teikiame savivaldybei pasiūlymus, įtraukėme ir mokslininkus, todėl džiugu, kad judėjimas vyksta. Pernai jau buvo pirmas žingsnis, kai Klaipėdoje įkurta SVV taryba. Tiek mes, tiek mokslininkai turime nemažai pastabų, tačiau tikimės, kad rėmimo aprašas bus parengtas po rinkimų.