Leidinio numeris:

2012.09.13 (160/2012)

Rodyti

Gėrimai :: Kanadiečiai atrado lietuviškų mielių išskirtinumą

Garbė užsienyje parduoti nepadeda

Pakruojo aludarės Aldonos Udrienės daromo „Jovarų“ alaus mielės yra unikalios pasaulyje – tai pripažino Nacionalinis biotechnologinių žinių centras, esantis Kanadoje. Originalias mieles, perduodamas iš kartos į kartą, naudoja ir kai kurie kiti mažieji Lietuvos aludariai. Anot ekspertų, būtent jos suteikia alui išskirtinumo.

„Ši žinia man buvo netikėta lyg žaibas iš giedro dangaus. Taip, žinojau, kad prieš keletą mėnesių pas mane lankėsi užsienio žurnalistų grupė, kad jie ragavo „Jovarų“ alaus, domėjosi, kaip jis daromas. Bet apie tai, kad parsivežę ims jį moksliškai tyrinėti, net neįtariau. Jei būčiau žinojusi, visą mėnesį būčiau negalėjusi bluosto sudėti laukdama rezultatų. O dabar – prašau: atsiuntė raštą, kuriame teigiama, jog mūsų alaus mielės unikalios ir niekur kitur pasaulyje tokių nerasi“, – džiaugsmo neslepia aludarė Aldona Udrienė.

Iš Monrealio „McGill“ universiteto tyrimų laboratorijos (Monrealis) gautame laiške pranešama, kad „mielių, esančių „Jovarų“ alaus butelyje, DNR seka buvo palyginta su visomis kitomis, esančiomis mielių DNR genų banko duomenų bazėje, kurią prižiūri irjos veiklą reguliuoja Kanados nacionalinis biotechnologinių žinių centras. Šioje duomenų bazėje yra sukaupta informacija apie visas pasaulyje žinomas mielių DNR sekas, kurias mokslininkai identifikavo per pastaruosius 20 metų. „Nė viena iš duomenų bazėje esančių rūšių nesutapo su mielių DNR, kurios buvo „Jovarų“ alaus butelyje, todėl jų negalime susieti su konkrečia genų banko DNR sekos rūšimi. Kitaip tariant, pateiktų mielių pavyzdys nepriklauso ir nėra Hefeweizen, English Ale ar Safale padermės, todėl šios mielės negali būti niekam prilyginamos“, – rašoma laiške.

Ponia Udrienė pasakoja, jog jau sulaukia pasiteiravimų iš užsienio alaus mėgėjų, kur galima paragauti jos daromo alaus. Vieni turistai iš Indijos, atvykę į Vilnių, „Šnekučio“ alaus bare išsiaiškino, kur galima pamatyti, kaip daromas šis unikalus alus, netgi perplanavo savo kelionę ir nuvyko į Pakruojyje esančią alaus daryklą, nors prieš tai apie šį Lietuvos miestelį nė girdėte nebuvo girdėję.

Pasauliui paskelbė

Lietuviškų mielių kelias į Kanados laboratoriją prasidėjo Vilniuje, per Kaziuko mugę. Vidmantas Laurinavičius, nepriklausomas alaus ekspertas, pasakoja, kad tąsyk į Lietuvą atvažiavo žurnalistai iš JAV, Kanados, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.

„Kadangi užsiimu alaus turizmu, manęs paprašė, kad supažindinčiau su Lietuvosalaus rinka ir tradicijomis. Per 4 dienas aplankėme 20 alaus daryklų. Ypač užsienio žurnalistai domėjosi kaimišku alumi – kokio savo šalyse nelabai turi“, – prisimena pašnekovas. Grįžę žurnalistai savo įspūdžius paskelbė vietinėje spaudoje, o vieną alaus butelį – būtent „Jovarų“ – nunešė ištirti į universiteto laboratoriją. „Rezultatai ir mane patį pradžiugino. Tačiau labai stebinti neturėtų, nes būtent mielės yra didžiausias kiekvieno aludario turtas. Lietuvoje kone visas alus daromas iš panašaus salyklo, apyniai jam irgi naudojami standartiniai. O štai mielės ir suteikia gėrimui išskirtinį aromatą bei skonį“, – nurodo p. Laurinavičius.

Skonis gali skirtis

Kaimiško alaus mėgėjų jau nebestebina, naminis tos pačios rūšies alus kaskart gali skirtis: tai jis drumstesnis, tai spalva šiek tiek kitokia nei to, kuris buvo atgabentas prieš savaitę, tai rūgštėlesnis šiek tiek ar sodresnio skonio.

„Būtent tai ir yra kaimiško alaus išskirtinumas, palyginti su tuo, kuris daromas pramoniniu būdu didžiosiose daryklose. Mano galva, ten jau net ne alus, o tik alaus gėrimas, nes kompiuterizuotai gaminamas, pasterizuotas, filtruotas ir dar koks nori. O pirkėjai atsirenka, jiems aiškinti, kas yra tikras produktas, jau nebereikia“, – apie kaimišką alų yra kalbėjęs Audrius Vidžys, Vilniaus alaus restorano „Alaus namai“ vienas iš savininkų. Tai, kad p. Udrienės alausmielės pripažintos pasauliniu mastu, anot pašnekovo, yra įdomus faktas, kuris tik patvirtina, kad lietuviškas alus unikalus. „Tai byloja, kad kaimiško alaus gamybai pasitelkiamos tradicijos, kurios eina jau per amžius. O laboratoriniai tyrimai pagrindžia tai, jog vietinės mielės nėra pasiskolintos iš Europos. Dabartinės didelės Lietuvos alaus daryklos atsivežė iš mielių bankų Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje. O mažieji jų gavo iš senelių, prosenelių“, – aiškina p. Vidžys.Pavyzdžiui, dokumentais įrodyta, kad „Čižo alus“ Dusetų miestelyje gaminamas jau – 150 metų. Vakar, rengiant straipsnį, paskambinus šios alaus daryklos savininkui Ramūnui Čižui, jis mandagiai atsiprašė negalįs kalbėti, nes visą dieną yra užsiėmęs būtent dirbdamas su mielėmis, kurias paveldėjo dar iš prosenelio.

Išnaudoti sunku

Žinia apie lietuviškų mielių unikalumą yra maloni, tačiau, ekspertų nuomone, rinkodarai ją išnaudoti nėra paprasta.

„Mūsų mažieji aludariai neturi biudžetų rinkodarai, produkcijos platinimui skatinti. Tokią žinią paskleidus užsienyje, manau, produktas sulauktų daug dėmesio. Tačiau gyvo alaus į butelius nesupilstysi ir neeksportuosi, nes jo galiojimo laikas – savaitė, dvi“, – apgailestauja p. Vidžys.

Vis dėlto atvykstamajam turizmui žinia apie unikalumą gali labai praversti, nes užsieniečius tokia informacija masina.