Leidinio numeris:

2012.09.11 (158/2012)

Rodyti

Kapitalo rinkos :: Naujas įstatymo projektas laukia svarstymo Seime

Atriš rankas ir alternatyvių fondų valdytojams, irinvestuotojams

Specialistai teigiamai vertina naujoves, kurias į Lietuvos finansų rinką turėtų įdiegti naujas įstatymas. Tačiau nesutariama, ar vien tai padės šaliai tapti finansinių paslaugų centru Baltijos šalyse.

Finansų ministerija parengė Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (IISKIS) įstatymo projektą, kuris, specialistų teigimu, Lietuvos teisinę sistemą papildytų dviem svarbiomis naujovėmis. Visų pirma atsirastų galimybė steigti investicinius fondus, kurie būtų skirti tik profesionaliesiems investuotojams, taip pat atsirastų visiškai nauja investuotojo kategorija – informuotasis investuotojas.

„Iki šiol investicinių fondų veikla buvo orientuota į neprofesionaliuosius investuotojus, dėl to šių fondų veikla būdavo griežtai reglamentuota ir nukreipta į neprofesionaliųjų investuotojų teisių apsaugos lygį, todėl būdavo gana suvaržyta tokių fondų investicinė veikla“, – komentuoja Dominykas Vanhara, Mindaugo Kazlausko advokatų kontoros advokato padėjėjas,

Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Pasak jo, informuotiesiems investuotojams skirti fondai būtų orientuoti į profesionaliuosius investuotojus, dėl to būtų labiau liberalizuota fondų veikla, valdytojai įgytų didesnę laisvę priiminėti investicinius sprendimus, o galiausiai būtų palengvinta tokio tipo fondų licencijavimo tvarka.

„Naujasis įstatymo projektas liberalizuos rinką, t. y. bus švelnesnis reglamentavimas, mažesni kapitalo reikalavimai valdytojams, daugiau atsakomybės teks patiems investuotojams“, – antrina Rytis Davidovičius, investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ generalinis direktorius.

Anot jo, sumažėjus reikalavimams, bet išlaikius rinkos dalyvių atsakomybę rinka turėtų gauti postūmį pati plėtotis toliau.

„Naudojant šiuo metu galiojančią investicinių fondų struktūrą, investicinių idėjų realizavimas brangiai kainuoja ir atima labai daug laiko“, – teigia p. Davidovičius.

Šiuo metu IISKIS įstatymo projektas yra pateiktas svarstyti Seimui, jau yra gautos Seimo Teisės departamento išvados. Tikimasi, kad šis projektas bus priimtas dar šios kadencijos Seimo rudens sesijoje.

Naujas statusas

Kita gana didelė problema, su kuria iki šiol susiduria fondų valdytojai ir finansų tarpininkai,yra aukšti reikalavimai, nustatyti asmenims, norintiems būti pripažintiems profesionaliaisiais investuotojais. „Vienas iš alternatyvių reikalavimų asmenims, siekiantiems būti pripažintiems profesionaliais investuotojais, yra reikalavimas, kad tokio investuotojo finansinių priemonių portfelis būtų didesnis nei 0,5 mln. EUR (1,7 mln. Lt). Europos Sąjungos mastu tokio portfelio dydis patyrusiems investuotojams yra realiai pasiekiamas, tačiau Lietuvoje asmenų, kurie valdytų tokio dydžio investicinius portfelius, yra labai mažai. Dėl šios priežasties visi profesionaliems investuotojams skirti investiciniai produktai Lietuvoje neturėtų beveik jokios paklausos“, – teigia p. Vanhara. IISKIS įstatymo projekte numatyta, kad norint įgyti naująjį informuotojo investuotojo teisinį statusą, bus taikomi gerokai mažesni reikalavimai. Vienas iš alternatyvių reikalavimų asmenims, norintiems tapti informuotaisiais investuotojais, yra investuoti arba įsipareigoti investuoti į informuotiesiems investuotojams skirtą fondą ne mažiau nei 125.000 EUR (432.000 Lt). „Naujasis įstatymo projektas padarytų teigiamą įtaką ne tik finansų rinkoms, bet ir Lietuvos ekonomikai. Investuotojams, sukaupusiems pakankamai žinių ir patirties, atsirastų naujos investavimo galimybės, kurios galbūt įlietų gyvumo į šiuo metu merdėjančias Lietuvos finansinių priemonių rinkas“, – sako p. Vanhara.

Jo nuomone, turėtų padaugėti ir rizikos kapitalo fondų, kurie yra populiarūs tiek Vakarų Europoje, tiek JAV, tačiau Lietuvoje jų šiuo metu veikia vos keli.

Rizikos kapitalas

Vienas iš pagrindinių IISKIS įstatymo projekto tikslų yra paskatinti rizikos kapitalo fondų steigimąsi. Nors finansų specialistai vieningai tvirtina, kad IISKIS įstatymas lemtų nemažai teigiamų pokyčių, nuomonė dėl kapitalo pritraukimo į Lietuvą išsiskiria.

„Jei įstatymas būtų patvirtintas, žvelgiant iš Europos perspektyvos, Lietuva taptų viena iš nedaugelio, kuri turėtų atskirą reglamentavimą informuotiesiems investuotojams. Tai neabejotinai didelis žingsnis į priekį, tačiau vargu ar vien šis faktas galėtų į mūsų šalį atvesti daug verslo iš išorės“, – sako p. Davidovičius.

Tačiau Šarūno Šiugždos, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos prezidento, privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „LitCapital“ vadovaujančiojo partnerio, nuomone, dėl mažesnių fondo valdymo įmonės išlaikymo sąnaudų, priimtino reguliavimo lygio ir patrauklios mokestinės aplinkos, patvirtinus IISKIS įstatymo projektą, Lietuvoje imtų steigtis už Lietuvos ribų veikiantys rizikos kapitalo fondai, taip pat nekilnojamojo turto aralternatyvūs fondai. „Fondo valdymo įmonės, kuri registruota lengvatinių mokesčių valstybėje, administracinės išlaikymo išlaidos siekia mažiausiai 30.000 EUR (104.000 Lt) per metus. Lietuvoje tai kainuoja 3–5 k. pigiau. Taigi, užsienio fondų registravimas Lietuvoje iš karto kurtų tiesiogines ir netiesiogines aukštos kvalifikacijos darbo vietas, t. y. fondų valdytojų, teisininkų, auditorių, apskaitos ir mokesčių specialistų“, – tikina p. Šiugžda. Pasak jo, IISKIS įstatymo projektas leistų padidinti fondų veiklos skaidrumą, kuris itin svarbus investuotojams. „Investuotojų pasitikėjimą didintų ir įstatymo projekte numatytas fondų reguliavimas, kurį atliktų Lietuvos bankas. Taip pat yra numatyta mokestinio reguliavimo pakeitimų, kurie leistų visiškai išvengti dvigubo investuotojų apmokestinimo. Visi šie aspektai didintų rizikos kapitalo fondų patrauklumą“, – teigia p. Šiugžda. Anot p. Vanharos, atsiradus daugiau rizikos kapitalo fondų, būtų sudarytos daug palankesnės sąlygos pradedantiesiems verslininkams (angl. start up) pritraukiant pradinį kapitalą veiklos pradžiai ar veiklai plėtoti. „Galėtume tikėtis, kad Lietuva taptų finansinių paslaugų centru Baltijos regione. Tai visiškai realu, tik reikia ir toliau tęsti pradėtą darbą ir tokia vizija tikėti“, – teigia p. Šiugžda.

Informuotieji investuotojai

Pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektą, informuotaisiais investuotojais yra pripažįstami: 1. Profesionalieji investuotojai. 2.Profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys fiziniai asmenys, kurie yra raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: a) į informuotiesiems investuotojams skirtą fondą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125.000 EUR ar ekvivalentą kita valiuta; b) pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą veikianti finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, turinti teisę teikti investicines paslaugas, finansų patarėjo įmonė arba valdymo įmonė yra įvertinusi to asmens žinias ir patirtį investavimo srityje ir raštu patvirtina, kad toks asmuo gali tinkamai suvokti riziką, susijusią su investicijomis į pagal šį įstatymą veikiantį investicinį fondą. 3.Profesionaliųjų investuotojų statuso neturintys juridiniai asmenys, kurie yra raštu patvirtinę savo kaip informuotųjų investuotojų statusą ir kurie į pagal šį įstatymą veikiantį investicinį fondą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125.000 EUR ar ekvivalentą kita valiuta.

Šaltinis: „www.lrs.lt“