Leidinio numeris:

2012.05.09 (89/2012)

Rodyti

Finansai. Pirmauja lizingo bendrovės

Kuklus bankų indėlis į nacionalinį biudžetą


Dauguma bankų dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių nemokėjo 2011 m. pelno mokesčio, be to, finansinės paslaugos neapmokestinamos PVM, todėl pernai finansų institucijos sumokėjo daugiausia gyventojų pajamų mokesčio.
Karolina Jogminaitė, UAB „TaxLink Baltic“ partnerė, teigia, kad buvo pasirinkta neapmokestinti finansinių
paslaugų PVM todėl, kad sunku apskaičiuoti tokių paslaugų pridėtinę vertę. Nuo PVM tokias paslaugas atleidžia
ir Europos Sąjungos teisės aktai. „Verslo žinių“ priede „Bankai ir draudimas“ 2012 m. balandžio 30 d. rašoma,
kad bankuose yra daug investicinio turto, kurio vertė kasmet svyruoja, tačiau vargu ar šie svyravimai
(kapitalo prieaugio pajamos) sukuria daug pridėtinės vertės. Tarkime, nekilnojamasis turtas dėl pokyčių
rinkoje gali pabrangti, nors jokių pokyčių pačiame pastate nebuvo atlikta. Anot p. Jogminaitės, pastaraisiais
metais Europoje daug diskutuojama, ar toks finansinių ir draudimo paslaugų apmokestinimo režimas yra
efektyvus. Taisyklės, reglamentuojančios finansinių ir draudimo paslaugų apmokestinimą, buvo priimtos 1977 m.
Nuo to laiko finansinių paslaugų sektorius smarkiai pasikeitė. Atsirado naujų produktų, pasitaiko nemažai
atvejų, kai sunku apibrėžti, kurias paslaugas priskirti finansinėms paslaugoms, o kurias ne.

EK apsvarsto taisykles
„Būtina iš esmės peržiūrėti esamas taisykles ir jas pakeisti, – įsitikinusi anksčiau VMI Netiesioginių
mokesčių skyriaus vedėja dirbusi p. Jogminaitė – Europos Komisija inicijavo ne vieną diskusiją ir rengia
PVM direktyvos pakeitimus, susijusius su finansų sektoriaus paslaugomis. Tikėtina, kad ateityje turėsime
naujas apmokestinimo PVM taisykles, taikomas finansinėms ir draudimo paslaugoms.“ Šiuo metu Europos
Parlamentui ir Europos Tarybai yra pateiktas finansinių sandorių apmokestinimo pasiūlymas, kurį priėmus
finansų įstaigų sektorius mokėtų papildomą mokestį.
Didžiausių mokesčių mokėtojų sąraše tarp finansines paslaugas teikiančių įmonių pirmauja lizingo bendrovės,
nes jos priešingai nei bankai moka daugiau PVM.
„Lizingo bendrovės savo vardu įsigyja lizingu parduodamą turtą, o vėliau jį parduoda lizingo gavėjui.
Vadinasi, nuo lizingu parduodamo turto vertės lizingo bendrovės iš karto sumoka PVM į biudžetą,
neatsižvelgiant į tai, kad turtą klientas išpirks tik per kelerius metus“, – pažymi p. Jogminaitė. „Swedbanko
“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nemažą lizingo bendrovių sumokėto PVM dalį sudaro PVM, sumokėtas už
parduotą nemokių klientų turtą.
Tarp bankų daugiausia mokesčių 2011 m. sumokėjo „Swedbank“. Anot jo atstovo, šis bankas sumokėjo daugiau
mokesčių nei antroje vietoje tarp bankų esantis SEB bankas todėl, kad turi daugiau darbuotojų. „Swedbank“
praėjusių metų pabaigoje turėjo 2.252 darbuotojus, o SEB bankas – 1.968. Finansinės paslaugos
neapmokestinamos PVM, tačiau jas teikiančios institucijos negali ir atskaityti PVM.
„Bankines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių už iš užsienio tiekėjų įsigyjamas prekes ir paslaugas
apskaičiuotas pardavimo PVM yra mokamas į biudžetą ir negali būti susigrąžinamas. Toks PVM šioms bendrovėms
yra papildomos sąnaudos, o valstybei tai yra reikšmingas pajamų šaltinis“, – atkreipia dėmesį p. Jogminaitė.
Be pelno mokesčio
2011 m. bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt grynojo pelno, tačiau apmokestinamąjį pelną dauguma bankų gali sumažinti
ankstesniais metais patirtu apmokestinamuoju nuostoliu, todėl pelno mokesčio jiems kol kas mokėti nereikia.
Ne gyvybės draudimo bendrovės pernai patyrė didžiausius per visą savo veiklos periodą Lietuvoje nuostolius –
47,6 mln. Lt, nuostolingi joms buvo ir 2010 m. Tačiau didžioji dalis šių praradimų tenka „Būsto paskolų
draudimui“ (2011 m. – 53 mln. Lt nuostolių), o kai kurios draudimo bendrovės tiek pernai, tiek užpernai dirbo
pelningai.
AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. pelno nuostolių ataskaitoje prie pelno mokesčio eilutės įrašyta 6,7 mln. Lt
pelno mokesčio suma. Mokesčių inspekcijos duomenimis, 2011 m. bendrovė sumokėjo 9,4 mln. Lt mokesčių. Pelno
mokestis mokamas avansu pagal praėjusių ar einamųjų metų veiklos rezultatus ir pasibaigus finansiniams metams
patikslinamas pagal realų rezultatą. Įmonės sumokėtų mokesčių dydį lemia ir tai, ar ji turi nekilnojamojo
turto, ar šį turtą nuomoja. Jei nekilnojamasis turtas yra nuomojamas iš kito juridinio asmens, nekilnojamojo
turto mokestį moka šio turto savininkas.