Leidinio numeris:

2012.03.27 (60/2012)

Rodyti

Kurortai. Išjudintų tikras ekonomikos atsigavimas

Antrieji būstai: laisvų dar daug


Antrųjų būstų rinka po kelerių metų sąstingio pradėjo rodyti gyvybės ženklų – pernai ūgtelėjo sandorių skaičius, o pajūryje pasiūlą turėtų papildyti keli nauji projektai. Tačiau, nepaisant pagyvėjimo, antrųjų būstų rinka neturi plėtros perspektyvų dėl labai ribotos paklausos, kuri nesikeis, kol buksuos šalies ekonomika.
„Dauguma žmonių, kurie gali sau leisti įsigyti antrąjį būstą kaip prabangos prekę, jį jau nusipirko.
Įvertinus tai, kad bankai antriesiems namams lengva ranka kreditų nedalina, Lietuvos rinkoje nedaug
potencialių antrųjų būstų pirkėjų ir padėtis nesikeis, kol ryškiai nepagerės ekonominė padėtis ir nepakils
žmonių perkamoji galia, – kalba Rasa Sušinskaitė, nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės
„NEWSEC/Re&Solution“ gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ekspertė. – Tikėtis, kad viską išpirks rusai
ir baltarusiai – naivu. Prieš krizę buvo keletas gerų sandorių su užsieniečiais, bet patys save apgavome
vildamiesi, kad dabar pasipils pirkėjų iš užsienio.“
Antrųjų namų rinka – tai daugiausia poilsiui skirti butai pajūryje, Druskininkuose, Trakuose ir po visą šalį
išsibarsčiusios sodybos.
Nekilnojamojo turto agentūra „Inreal“ skaičiuoja, kad Palangoje ir Šventojoje šiuo metu yra apie 420 laisvų
naujų butų, o parduodama vidutiniškai 10 butų per mėnesį, Druskininkuose pirminėje rinkoje yra apie 110 butų,
parduodama – apie 4 butus per mėnesį.
„Neringoje likę apie 50 būtų, bet čia labai sunku naujų butų rinką atskirti nuo antrinės rinkos, kai butas
savininką keičia jau ne pirmą kartą. Vyrauja pavieniai nedideli projektai ir neišpirktus butus galima
pavadinti likučiais. Sandorių čia vyksta nedaug, bet tai labiau lemia pirkėjų poreikių neatitinkantys būstai
negu paklausos trūkumas“, – sako Agnius Tamošaitis, „Inreal“ Nekilnojamojo turto valdymo departamento vadovas.

Sandorių padaugėjo
„NEWSEC/Re&Solution“ duomenimis, Palangoje pernai buvo sudaryti 233 senos ir naujos statybos butų pirkimo
sandoriai, tai dukart daugiau nei užpernai ir beveik triskart daugiau nei 2009 m. Druskininkuose pernai
sudaryta 130 sandorių, 60% daugiau nei 2010 m. ir beveik trigubai daugiau nei 2009 m. Šie skaičiai neapima
dalimis įsigyto turto, taip pat turto, kurio užbaigtumas mažesnis nei 50%.
„2006–2007 m. sandorių skaičius augo, o kainos savo aukščiausią tašką pasiekė 2008 m. Klientai, kurie tuo
metu dairėsi antrųjų būstų, planus atidėjo. Dabar būstą kurorte galima nusipirkti gerokai pigiau“, – dėsto p.
Sušinskaitė. Anot jos, dėl seklios antrųjų namų rinkos didėjantis sandorių skaičius gana greitai gali pakelti
ir tokio NT kainas.
„Analizuojant skelbimus matyti, kad dalies pardavėjų lūkesčiai dėl jų turto kainos yra gerokai aukštesni nei
realiai vykstančių sandorių sumos. Kainos užkeltos apie 30%. Manau, kad tokios pasiūlos nereikėtų laikyti
tikrąja rinka“, – pabrėžia p. Sušinskaitė.
Ji įsitikinusi, kad antrųjų namų rinkoje neišnaudota butų nuomos niša – reikėtų sukurti namo administravimo
sistemą, kad buto savininkui nereikėtų rūpintis nuoma ir priežiūra. Pakaktų tik pasakyti datą, kada jis
atvažiuoja poilsiauti. „Gyvenant kitame mieste ar šalyje nėra taip paprasta imtis trumpalaikės nuomos. O
nenaudojamas būstas neduoda pajamų ir nėra labai patraukli investicija. Sukūrus būstų administravimo modelį,
kur kas patrauklesnės taptų ir investicijos į tokį nekilnojamąjį turtą“, – kalba p. Sušinskaitė.

Pasiūla didėja
„Šiemet matome pagyvėjimą, susidomėjimą rodo tiek pirkėjai, tiek plėtotojai. Pastarieji vėl vertina galimybes
imtis naujų projektų pajūryje“, – teigia p. Tamošaitis.
„Inreal“ turi sklypą Kuršių nerijoje, kur sunkmečiu atlikusi namų darbus šį pavasarį ketina pradėti prabangių
butų statybas. Įmonė taip pat planuoja atnaujinti statybas Klaipėdos senamiestyje, prie Danės upės 2007 m.
„Inreal“ čia buvo pradėjusi statyti apartamentus, bet atėjus krizei statybas užkonservavo.
„Abu projektai atitiktų ir pirmojo būsto sąvoką, bet manome, kad didžioji dalis pirkėjų čia įsigis antrąjį
būstą“, – sako p. Tamošaitis.
„Swedbanko“ grupei priklausanti NT bendrovė „Ektornet“ pernai rudenį pristatė projektą „Juodkrantės vilos“,
kuriame parduodama 19 butų. Šių metų vasarą „Ektornet“ ketina baigti 28 butų projektą Palangoje. Į jo baigimą
bendrovė investuos 1,5 mln. Lt.
„Juodkrantėje vidutinis apartamentų plotas – apie 45 kv. m, Palangoje – apie 55 kv. m, todėl galutinė
sandorio suma turėtų būti patraukli“, – kalba Martynas Žibūda, „Ektornet Management Lithuania“ direktorius.
Pasak jo, be pagrindinės – poilsio funkcijos apartamentai Juodkrantėje yra gera investicija, nes naujų būstų
pasiūla Kuršių nerijoje ribota ir NT čia išlaikys vertę. „Kadangi antrieji būstai yra sezoninis produktas,
tikimės parduoti apartamentus dar šiltuoju metų laiku. Palangoje butai patrauklūs ir dėl galimybės uždirbti
iš trumpalaikės nuomos“, – kalba p. Žibūda.
Pasak p. Sušinskaitės, nepaisant didelės pasiūlos, rinka turėtų įsisavinti prieš krizę pastatytus ar naujai
išplėtotus antrųjų namų projektus. Pavyzdžiui, „PST Investicijos“ baigia išparduoti beveik 450 butų
Palangoje, „Vanagupės namuose“. Pirmas šio projekto etapas buvo baigtas 2007 m. vasarą, o visiškai pastatytas
2008 m. Audrius Globys, bendrovės „PST Investicijos“ direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvo pasirinkta
tinkama koncepcija, atitinkanti antrųjų būstų pirkėjų lūkesčius – nedidelio ploto butai geroje kurorto
vietoje.

Daugiausia perka lietuviai
Ponas Globys teigia, kad antruosius būstus perka labai įvairūs pirkėjai – jaunos šeimos, vyresnio amžiaus
poros, kurios atvyksta praleisti laisvalaikio ne tik per vasaros sezoną, bet ir kitais metų laikais. Poilsio
būstus vaikai dovanoja savo vyresniems tėvams.
„Būsimus pirkėjus galėtume skirstyti į tris grupes: vietiniai gyventojai, kurie planuoja užsidirbti ir iš
trumpalaikės nuomos. Užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie į tokį pirkinį žiūri kaip į investiciją ir
galimybę smagiai praleisti laiką Lietuvoje, bei užsieniečiai. Apie pastaruosius daugiau kalbama, bet sandorių
jie sudaro mažai“, – pasakoja p. Tamošaitis.