Leidinio numeris:

2012.03.09 (48/2012)

Rodyti

Makroekonomika. Savas verslas – alternatyva emigracijai ir pašalpoms

Krizei pasibaigus – įmonių steigimo bumas


Lietuviai kartais pasielgia nelauktai ir netikėtai: pernai įsteigtas rekordinis įmonių skaičius. Manoma, kad taip lietuviai „paskelbė“ krizės ir sunkmečio pabaigą.
Pernai Lietuvoje įregistruota daugiau nei 10 tūkst. įmonių. Dauguma naujų bendrovių buvo šeimos arba kelių
draugų verslas. Anot specialistų, jų kūrimasis yra alternatyva emigracijai arba gyvenimui iš socialinių
pašalpų.
„Įmonių steigimas – tai savęs gelbėjimo būdas. Gerai apmokamų darbo vietų nedaugėja. Be to, matomos sėkmės
istorijos ir jos skatina imtis savo verslo. Lietuviai alkani, nori dirbti ir uždirbti. Gerai, kad tai
alternatyva emigracijai“, – įmonių gausėjimo priežastis vardija Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų
ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Talismanas tau“ savininkas.
Donatas Žiogas, VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius, įžvelgia panašias priežastis: „Jaunimas neturi kito
pasirinkimo. Mes padedame įsteigti įmones ir matome, kad ateina kvalifikuotų žmonių, jiems reikia išlaikyti
šeimas, mokėti paskolas. Nedarbas milžiniškas, socialinių pašalpų neužtenka Tenka rinktis – emigruoti ar
kurti verslą.“
Kita priežastis, lėmusi juridinių asmenų registracijos bumą, – nuo šių metų pradžios verslo liudijimus
įsigiję žmonės nebegali teikti paslaugų įmonėms, todėl jiems teko keisti veiklos statusą.

Istorijos ratas
„Jei pažiūrėtume į istoriją, tai paskutinis įmonių steigimo bumas buvo fiksuotas po Rusijos krizės (1998–1999
m., VŽ). Dabar viskas vyksta panašiai. Žmonės, kurie planavo pradėti verslą ir delsė, pagerėjus lūkesčiams
ryžosi imtis naujos veiklos, nes prasidėjo ekonomikos pakilimas“, – dėsto VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis
direktorius Paulius Lukauskas.
Jis svarsto, kad įtakos turėjo turistų srautai, jie paskatino imtis veiklos kurortinių vietų gyventojus.
Ponas Mackevičius sako, kad iniciatyvių žmonių sujudimui padėjo ir tai, jog buvo išgąsdinta biurokratija.
Valdžios institucijos skelbia, kad pradedantiesiems nebus taikomos sankcijos ir bent metus jie nebus
tikrinami. Formuojama nuomonė, jog verslas valstybei visgi naudingas.
„Žmonės, kurie galvojo apie savo verslą, pagaliau ryžosi. Naudos duoda informacinė aplinka. Verslo naujokams
siūloma lengvatinių paskolų, mokymų“, – apie pradedančiųjų perspektyvas kalba p. Mackevičius.

Perspektyvos
Jo vertinimu, prekybos ir paslaugų sektoriaus atstovų perspektyva liūdna. Šalies kilimas iš sunkmečio lėtas,
o emigracija, kai išvažiuoja po 50.000 žmonių per metus, tiesiog mažina vartotojų skaičių. Pirkėjų kišenėse
pinigų daugėja lėtai. Tik kai sugrįš vartojimas, galima tikėtis, kad verslas bus sėkmingas. Iš kitos pusės,
p. Mackevičius juokauja, kad valstybėse, kuriose galima sočiai gyventi iš atlyginimo, dingsta veržlumas.
Judėjimas yra tik tokiose šalyse kaip Lietuva, kuriose norint pagerinti savo gyvenimą tenka daug ir sunkiai
dirbti.
Ponas Žiogas mato ir tai, kad per paskutinius kelerius metus įsteigtos naujos įmonės bankrutuoja retai. Jų
savininkai sugeba rasti nišų ir pragyventi. Kaune populiariausios sritys – viešasis maitinimas, paslaugos,
elektroninė komercija. Dėl miesto specifikos (veikia Kauno technikos universitetas) įsteigta palyginti daug
IT bendrovių.
„Dauguma naujų verslų sėkmingi. Finansinių sunkumų patiria tik vienas kitas. Sunkiausia prekybininkams. Kur
kas lengviau tiems, kurie užsiima paslaugomis ir gamyba“, – patirtimi dalinasi Fortunatas Dirginčius,
Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas.
2011 m. kredito unijos naujų verslų kūrėjams išdavė 130 lengvatinių paskolų.

Provincija sujudo
„Džiugina, kad pradėjo daugėti verslų provincijoje. Dominuoja paslaugų įmonės, statybų. Tik kas dešimta
bendrovė imasi gamybos. Smagu tai, kad mažos bendrovės prisitaikė prie sunkmečio ir sėkmingai užsiima
reeksportu. Šiame segmente jų nuosmukis sunkiais metais buvo mažesnis nei didžiųjų“, – aiškina p. Lukauskas.
„Druskininkuose nuolat auga turistų srautai. Dengta slidinėjimo trasa ir vandens pramogų parkas traukia
lankytojus. Matau, kad tai sujudino ir verslą. Pas mane nuolat ateina žmonių, kurie domisi, kaip įgyvendinti
savo idėjas. Naujų verslų planuojama daug. Prieš porą metų to nebuvo“, – pastebėjimais dalinasi Rimantas
Palionis, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius. Jis nurodo ir sritis, į kurias nori
investuoti naujokai, – tai maitinimo įstaigos, ekonominės klasės viešbučiai ir įvairios paslaugos miesto
lankytojams.