Leidinio numeris:

2012.02.21 (35/2012)

Rodyti

Maisto pramonė. Eksporto sutartys pasirašytos, liko prisitaikyti prie skonio

Dešromis su savo ženklu – į Rusiją



Lietuvos įmonės mėgina įsitvirtinti Rusijos rinkoje į ten veždamos ne tik žalią mėsą, bet ir gaminius. Praeitą savaitę Maskvoje vykusioje parodoje sutartis dėl gaminių eksporto pasirašė AB Krekenavos agrofirma, nuo metų pradžios gaminius į šią rinką veža „Samsonas“.
Iki šiol lietuviai į kaimyninę valstybę eksportuodavo mėsą ir šviežios mėsos produktus. Gaminių eksportas
buvo palyginti menkas. Pirmieji „Krekenavos agrofirmos“ (KA) produktai į Maskvą ir Sankt Peterburgą iškeliaus
kovą. Šiuo metu su platintojais ir prekybos tinklais derinamas asortimentas. Tikimasi, kad gruodį į kaimyninę
valstybę KA per mėnesį išveža apie 70 t gaminių, arba 10% visos bendrovėje pagamintos produkcijos.
„Eksportuosime rūkytus gaminius. Į rinką eisime su savo prekės ženklu. Parduodame ne žaliavas, todėl greitos
plėtros gali ir nebūti. Prie mūsų produkcijos vartotojas turi priprasti ir ją pamėgti. Pieno perdirbėjai,
kurie Rusijoje dirba sėkmingai, to siekė keliolika metų“, – pasakoja Linas Grikšas, Krekenavos agrofirmos
generalinis direktorius.
Alfredas Rimidis, UAB „Samsonas“ prezidentas, vardina priežastis, kodėl mėgina įsitvirtinti Rusijoje –
Lietuvoje mažėja žmonių ir kartu valgytojų, gamybos pajėgumas neišnaudojamas.

Šuolio nebus
„Į Rusiją gaminius vežame antrus metus, tačiau pardavimų augimas nėra toks greitas, kaip norėtųsi. Nelengvos
derybos su prekybos tinklais, pirkėjai turi įprasti prie naujų gaminių. Per metus išauginti pardavimus vargu
ar pavyks“, – niuansus aiškina Virginijus Kantauskas, „Biovelos“ įmonių grupės generalinis direktorius.
Rusijoje „Biovela“ parduoda 10% gaminių.
KA vadovas viliasi, kad prekyba su kaimynais palengvės liepos mėnesį Rusijai ratifikavus stojimo į Pasaulio
prekybos organizaciją sutartį. Drauge mažės ir muitai.
2011 m. KA į Rusiją eksportavo žalios mėsos, kurios vertė – 60 mln. Lt, tačiau dėl kiaulių maro protrūkio
įmonės šviežios mėsos produktų eksportas buvo sustabdytas. Šiemet planuojamas 80 mln. Lt eksportas, tačiau,
skirtingai nei 2011 m., beveik visos pajamos bus gautos iš prekybos mėsos gaminiais.

Parduos per tarpininkus
„Parduoti produktus sunkiau nei žaliavą, tačiau pelno marža didesnė. Kol kas vežame į Rusijos miestus, kurių
gyventojų perkamoji galia didžiausia. Tiesiogiai tinklams netieksime. Dirbsime per tarpininkus. Patiems kurti
logistikos sistemos neverta“, – kodėl nenori tiekti tik žaliavos, aiškina p. Grikšas.
Verslininkas įvardina ir kitą priežastį, kodėl patiems neverta dirbti su didžiaisiais šalies tinklais –
vienos įmonės asortimento neužteks. KA planuoja eksportuoti 35 produktus. Tektų ieškoti partnerių, kurių
produkcija domintų kaimynus, o tai jau ne gamybos bendrovės darbas.
„Vežame per tarpininkus, nes patiems kurti logistikos sistemos neverta. Kiek ten parduosime savo gaminių
neaišku, tačiau rinka milžiniška. Įsivažiavus mums tiesiog gali neužtekti pajėgumo“, – pritaria p. Rimidis.

Nėra lenkų
„Rusijoje matau puikias perspektyvas. Šioje valstybėje konkuruojame su vietiniais, vokiečiais, skandinavais,
ukrainiečiais, baltarusiais. Ten palyginti mažai Lenkijos gamintojų, kurie ne vienoje rinkoje yra
pagrindiniai mūsų varžovai“, – kodėl veržiasi į Rytus, aiškina p. Grikšas.
Ponas Kantauskas juokauja, kad tai, ar pavyks įsitvirtinti kaimyninėje valstybėje, spręs ne gamintojai ir
prekybos tinklai, bet pirkėjai. Žmonės visada ištikimi vietos gamintojams, tad importuotojams tenka
padirbėti, kad įsitvirtintų.
„Mūsų pardavimai auga ir tikimės, kad po 3–4 m. pavyks šioje valstybėje atsistoti abiem kojom. Tikimės, kad
tada Rusijoje bus parduodama 25% bendrovės produkcijos“, – prognozuoja p. Kantauskas.
Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, sako, kad šiemet mėsos produktų
eksportas į Rusiją augs. Užmegzti geri santykiai su atitinkamomis Rusijos tarnybomis, aktyviai bendrauja
perdirbėjų asociacijos. To pasiekti nepavyko lenkams.
„Kol kas džiugių žinių nėra tik kiaulių kompleksams. Rusijoje randama pavojingų ligų židinių ir mes prašome
leidimo paršus vežti bent į Kaliningrado sritį. Šiandien supirkimo kainos Lietuvoje vienos aukščiausių ES,
todėl kompleksų vadovai neturėtų skųstis“, – teigia p. Milius.