Leidinio numeris:

2012.02.14 (31/2012)

Rodyti

Bendrovės. Bus galima registruoti bendrovę neturint įstatinio kapitalo

Vietoje vieno lito siūlo nulį su įsipareigojimais vieneriems metams



Ūkio ministerija paleido į apyvartą naują projektą, kurį įteisinus, uždarosios akcinės bendrovės bus registruojamos be privalomojo minimalaus įstatinio kapitalo. Jį atstos steigimo sutartyje įrašytas akcininkų pažadas kapitalą suformuoti per pirmuosius veiklos metus.
Tai jau antrasis Ūkio ministerijos (ŪM) mėginimas palengvinti verslo pradžią uždarosioms akcinėms bendrovėms
(UAB). Prieš dvejus metus ŪM siūlė Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimus, pagal kuriuos būtų užtekę 1
Lt naujai steigiamai UAB įregistruoti. Projektas neperėjo Seimo procedūrų, liko nepagerintos verslo sąlygos
ir tą įvertino Pasaulio banko grupės tyrimas „Doing Business“. Lietuvos verslo pradžios sąlygos pagal
2010–2011 m. rezultatus buvo įvertintos 14 pozicijų žemiau nei ankstesniu laikotarpiu.
Išbrokuotas pasiūlymas dėl 1 Lt įstatinio kapitalo atgimė iš naujo kitu pavidalu. Jo esmė – Juridinių asmenų
registras registruos naują UAB, kuri neturi apmokėto minimalaus, įstatymu reikalaujamo 10.000 Lt įstatinio
kapitalo, bet kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai bus surašyti steigimo
sutartyje. Jeigu siūlomi pakeitimai sėkmingai įveiks Vyriausybės ir Seimo procedūras, jie įsigalios nuo
liepos 1 d.

Palengvėtų
Šiuo metu įstatinis kapitalas turi būti apmokėtas iki bendrovės įregistravimo. ŪM siūlo atsisakyti šio
įpareigojimo ir įtvirtinti galimybę UAB steigėjams patiems spręsti dėl pradinių įmokų mokėjimo, o tvarką ir
terminus išdėstyti bendrovės steigimo akte. Jeigu bus nuspręsta iki UAB įregistravimo pradinių įmokų
nemokėti, nereikės atidaryti kaupiamosios sąskaitos. Tačiau visais atvejais akcininkai įsigyjamas akcijas
turės visiškai apmokėti per steigimo dokumente nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo jo
pasirašymo. Minimalaus įstatinio kapitalo dydžio keisti nesiūloma, jis lieka 10.000 Lt.
Rūta Skyriene, asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė, neabejoja, kad siūlomi pakeitimai
gerina verslo sąlygas ir jeigu jie bus įteisinti, turėtų kilstelėti Lietuvą „Doing Business“ reitinguose.
„Manau, kad tai palengvins kūrimąsi, ypač modernesnių įmonių, kurių akcininkai gali būti jaunesni žmonės, dar
galbūt nesukaupę tokių pinigų, – kalba p. Skyrienė ir papildo: – Koks skirtumas, kokio dydžio įstatinis
kapitalas, jeigu kitą dieną po įregistravimo gali jį išleisti? Mūsų požiūriu, pradinio įnašo steigiant
bendrovę gali net nebūti.“
Edita Slavinskienė, UAB „Finansų sprendimai“ direktorė, sako, kad dabar galiojantis reikalavimas suformuoti
įstatinį kapitalą prieš įmonę registruojant šios formos subjektų populiarumui nekenkė. „Nematau didelio
skirtumo, bet šiek tiek palengvinimo bus“, – sako p. Slavinskienė. Jos nuomone, verslą pradėti visiškai be
pinigų yra neįmanoma. „Pradėti nuo nulio gali vienetai. Kas rimtai svarsto apie verslą, sugalvoja ir iš kur
gauti pinigų“, – nurodo p. Slavinskienė.

Įves bausmes
Jeigu per steigimo dokumentuose nurodytą terminą akcininkai pasirašytų akcijų neapmokėtų, ŪM siūlo tuomet
bendrovės vadovui kreiptis į teismą ir priversti vykdyti įsipareigojimus tokiu būdu. Kai ir teismo sprendimu
akcijos nebus apmokėtos, bendrovė siūlys jas kitiems asmenims. Blogiausia, kas laukia įregistruotos, bet visų
10.000 Lt nominalios vertės akcijų neapmokėjusios bendrovės, ji gali būti pripažinta neteisėtai įsteigta.
Už sužlugdytą akcijų pasirašymą bendrovės vadovą siūloma bausti pagal Administracinių teisės pažeidimų
kodeksą. Projekte siūloma nustatyti, kad už pareigų, nustatytų ABĮ, nevykdymą jis būtų baudžiamas
5.000–10.000 Lt bauda, o pakartotinai – net 10.000–25.000 Lt bauda.
Dabar vadovams, kurių vadovaujamos bendrovės neturi įstatymu nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio,
bausmės negresia. Tą rodo ir Registrų centro (RC) duomenys. Šiuo metu Juridinių asmenų registre įregistruota
apie 3.800 UAB ir apie 70 AB, turinčių mažesnį nei ABĮ įtvirtintą minimalų įstatinį kapitalą. Aidas
Petrošius, RC atstovas, spėja, kad tai – neveikiančios, tačiau neišregistruotos įmonės. Jas teismas gali
pripažinti neteisėtai įsteigtomis, tačiau ieškinį turi pateikti bendrovės dalyviai ir prokuroras, gindamas
viešąjį interesą.
Dabar ŪM siūlo, kad tą galėtų daryti ir juridinių asmenų registro tvarkytojas. „Tada kils klausimas dėl
finansavimo, nes šios procedūros kainuoja“, – perspėja p. Petrošius.

Saulėtekio idėja
ABĮ „rekonstrukcija“ numato įtraukti ir Saulėtekio komisijos siūlymą – bendrovėms siekiama suteikti teisę
teikti fiziniams ir juridiniams asmenims finansinę pagalbą bendrovės akcijoms įsigyti. Galiojantis įstatymas
to neleidžia.
Smulkiųjų akcininkų interesams apsaugoti siūloma apriboti akcininkų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių
teisę balsuoti, kai priimami sprendimai yra susiję su jų asmeniniais interesais, prieštaraujančiais ar
galinčiais prieštarauti bendrovės interesams.
„Tikimasi, kad Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūlomi pakeitimai sudarytų galimybę be didelių pradinių
investicijų pradėti verslą – įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, padarytų ją patrauklesnę teisine forma
smulkiajam ir vidutiniam verslui, sudarytų teisines prielaidas panaikinti asmeninio suinteresuotumo įtaką
priimant sprendimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiuose. Visa
tai padidintų Lietuvos patrauklumą ir, tikėtina, pagerintų Lietuvos poziciją Pasaulio banko tyrime „Doing
Business“ verslo pradžios ir investuotojų apsaugos srityse“, – apibendrina savo siūlymus ŪM.