Puslapiai

„Įmonei turėti savo sandėlį, kai neužsiimi ta veikla, t. y. nepakuoji, neveži, neorganizuoji logistikos, yra
gana sunku. Be to, mes turėjome du sandėlininkus, vienas buvo vyresnio amžiaus, tai vis iškildavo sunkumų
laiku įvykdyti užsakymus klientams, reikėjo optimizuoti ir visą procesą. Tai, kad tai užtrukdavo ilgiau nei
norėjome, – viena, o sąnaudos – kita tokio apsisprendimo priežastis“, – aiškina Rūta Janukėnienė, leidyklos
„Baltos lankos“ (BL) rinkodaros ir pardavimų direktorė.
Ji nurodo, kad bendrovė ilgokai delsė priimti sprendimą, uoliai skaičiavo, kokių paslaugų reikės, tačiau
tikisi, kad pasitelkusi trečiosios šalies paslaugas leidykla jas atpigins apie 10–15%.
Bendrovė pasirinko „Rhenus Svoris“ (RS) įmonę, dalį paslaugų teiks „DPD Lietuva“.
Anot BL atstovės, rinkoje pasiūla yra gan didelė, tačiau rinkdamasi tiekėją bendrovė norėjo, kad jo sandėlys
būtų Vilniuje.
„Nors patogi vieta yra Kaunas, tačiau pagrindiniai mūsų klientai yra Vilniuje, čia ir perkamoji galia
didžiausia, tad ir sandėlio norėjome Vilniuje, žinoma, svarbi ir kaina, o „Rhenus“ pasiūlymas nebuvo pats
pigiausias. Bet pasirinkome ir dėl vardo, patikimumo, ir dėl turimos tarptautinės patirties“, – apsisprendimo
motyvus vardija BL atstovė.

Rizika pasiteisino
Darius Valečka, 18 metų veikiančios UAB „USI International“ (UI), platinančios „Osram“ produkciją Baltijos
šalyse, atstovaujančios „Energizer“, direktorius, pasakoja, kad 15 m. įmonė pati turėjo savo sandėlius,
užsiėmė prekių išvežiojimu.
„Tačiau supratome, kad sava logistika yra atskiras verslas“, – prisimena p. Valečka.
Žinoma, sprendimą pirkti paslaugą įmonė taip pat priėmė ne per vieną dieną: bene 5–7 m. vis pasvarstydavo,
imdavo skaičiuoti, vertinti, diskutuoti, o perėjimo prie 3PL (angl. third party logistics – trečiosios šalies
logistika) kompleksinės logistikos paslaugų ėmėsi 2007 m.
„2007 m. gana stipriai didėjo atlyginimai, pamačiau, kad darosi sudėtingas vairuotojų, sandėlininkų, kurie
dažnai keičiasi ir nori didesnių atlyginimų, suvaldymo klausimas. Matematika pirmą kartą parodė, kad pirkdami
šią paslaugą gauname geresnį efektą. Be to, reikšmingu veiksniu tapo ir „Vilniaus tranzito“ (VT), ir „DPD
Lietuva“ atstovų geranoriškumas ir indėlis. Mes buvome savotiški pionieriai, platintojams Lietuvoje tokio
tipo paslaugos nebuvo teikiamos“, – teigia p. Valečka.
Nors matė įvairios rizikos, tačiau p. Valečka teigia, kad žengtas žingsnis pasiteisino.
„Ekonominis poveikis gana didelis, skaičiuojamas dešimtimis procentų, – tikina p. Valečka. – Tačiau laimime
ne tik finansiškai, bet ir laiko požiūriu, tai taip pat duoda ekonominės naudos. Galime daugiau dėmesio
skirti savo tiesioginei veiklai.“
Jis pažymi, kad atsisakius logistikos įmonei nebereikia turėti savo sandėlio, nebereikia ir skaičiavimo, nes
paslauga užsakoma.
„Neperki automobilių, nebekontroliuoju grafikų, darbuotojų, ar jie neišgėrę, ar ne, ar užsivedė automobilis,
pristatysi ar nepristatysi laiku. Atėjome į gerai sustyguotą fabriką, kuris tą paslaugą gali parduoti pigiau,
nei mes patys darydavom, o kokybės aspektu – visai kitas lygis, ir mūsų klientų satisfakcija kita“, – teigia
UI vadovas.
Jis svarsto, kad savo logistikos paslaugų atsisakymas būtų naudingas daugeliui įmonių, o kartu ir pažymi, kad
apskaičiuojant savo logistikos sąnaudas reikia įvertinti daugelį eilučių.
„Transportą, jo nusidėvėjimą, remontą, išlaidas padangoms, akumuliatoriams, detalėms, degalams, logistikos
veiklą vykdančių darbuotojų atlyginimus, kiek jie kalba mobiliaisiais telefonais, kiek jiems reikia
pagalbinių įrenginių, kompiuterių ir t. t.“, – dėsto p. Valečka.

Pasiryžus apsimoka
Arūnas Bertašius, RS vadovas, pažymi, kad Lietuvoje dar daug įmonių linkusios savo jėgomis sandėliuoti
prekes, rūpintis išvežiojimu, tačiau pažymi, kad padėtis po truputį kinta į gera.
„Įmonės keičia mastymą, bet, kaip ir visi mąstymo procesai, šis taip pat yra ilgas ir sunkus, – teigia p.
Bertašius. – Bet jei įmonės viską įvertina, tai apsisprendžia pasitekti paslaugų teikėjus. Svarbu viską gerai
suskaičiuoti, nes dažnai įmonės ir turi tą bėdą, kad nesuskaičiuoja tiksliai visų patiriamų sąnaudų. Jei
įmonės viską susumuoja, pasirenka paslaugų tiekėją, tai turėtų gauti apie 30% sąnaudų mažėjimo efektą.“
„Nuo 2010 m. vasaros buvo atsigavimo laikotarpis, vartojimas Lietuvoje pradėjo didėti ir automatiškai
logistikos poreikis, reikalavimai išaugo, įmonės pradėjo galvoti apie perspektyvą, konkurencingumą, atsirado
noras pagerinti savo teikiamų paslaugų kokybę, operatyvumą. Tačiau praėjusių metų rudenį vertinimas pasidarė
atsargesnis“, – pokyčius palygina Antanas Šimelis, „AD Rem“ įmonių grupei priklausančios UAB „Vilniaus
tranzitas“ Logistikos ir tranzito centro direktorius
Anot jo, paklausimų įmonių, kurios norėtų atsisakyti savo sandėlių ir gauti paslaugas iš šalies, VT sulaukia
apie 5 per mėnesį, tačiau dažniausiai gavę atsakymą interesantai nusprendžia luktelti, o atsiradus abejonių
dėl ekonomikos perspektyvų sprendimai ilgiau priimami.
„Be to, priėmus sprendimą keisti savo logistikos struktūrą susiduriama ir su tam tikromis investicijomis, nes
yra personalas, kuris tą darbą dirbo, yra plotai, kurie buvo užimti, o to reikia atsisakyti. Įtakos turi ir
įmonių savininkų, vadovų natūrali baimė arba nežinojimas, kaip pavyks pats projektas. Tai ne transporto
paslauga, kai vieną kartą galima nuvežti su vienu vežėju, o kitą kartą – su kitu“, – apie atsirandančią
riziką įspėja p. Šimelis.
Neretai tas baimes paskatina ir kai kurių įmonių, kurios deklaravo, kad gali teikti kompleksinius sprendimus,
prasti darbo rezultatai.
„Gali deklaruoti, kad gali tą daryti, bet iš tiesų nemoki, ir tas neigiamas atgarsis griauna pasitikėjimą
logistikos įmonėms“, – konstatuoja p. Šimelis.