Puslapiai

„Samsung“ konkurentai iš Japonijos „Sony“ ir „Panasonic“ jau pareiškė susidomėjimą „Olympus“. Analitikai tokį
scenarijų prognozavo prieš maždaug tris mėnesius (VŽ, 2011 10 21), vos tik pasklido informacija, kad „Olympus
“ vadovai daugiau nei dešimtmetį slėpė nuo investuotojų kompanijos nuostolius ir bandė tai dangstyti
išlaidose įrašydami milžiniškas sumas už konsultantų paslaugas.
Dabar, kai „Olympus“ pradeda trūkti lėšų ir verkiant reikia kapitalo injekcijos, technologijų ir elektronikos
įmonės iš viso pasaulio nukreipė žvilgsnį į Japonijos bendrovę.
Vartotojams „Olympus“ geriausiai žinoma dėl savo fototechnikos. Tačiau kompanija daugiausia uždirba iš
medicinos įrangos verslo. Bendrovė lyderiauja endoskopų, skirtų žarnyno ir virškinimo trakto tyrimams,
rinkoje. „Olympus“ aparatai laikomi itin aukštos kokybės gaminiais, todėl šis kompanijos padalinys generuoja
stabilų pelną. Nieko keisto, kad kitos elektronikos gamintojos norėtų šį verslą perimti.
„Samsung“ atmetė galimybę pirkti, jungtis ar kitaip bendradarbiauti su „Olympus“ fototechnikos padaliniu. O
kompanijos atstovas spaudai oficialiai tikino, kad iš „Olympus“ nėra gautas joks pasiūlymas. Tačiau naujienų
agentūros „Reuters“ šaltiniai Tokijuje patvirtina, kad korėjiečiai svarsto galimybę kurti aljansą su „Olympus
“ kitose srityse. Esą „Samsung“ atvira yra ir kitų įmonių pasiūlymams, mat bendrovė svajoja sukurti
didžiausią pasaulyje medicinos įrangos kompaniją arba jos vadovaujamą įmonių aljansą.

Ieško lėšų
Kiek anksčiau Japonijos dienraštis „Asahi Shimbun“ pranešė, kad ir pati „Olympus“ zonduoja elektronikos
rinką, ieškodama „draugiško investuotojo, kuris sutiktų perimti ne kontrolinį kompanijos akcijų paketą“.
Bendrovei esą reikėtų 848,3 mln. GBP. Laikraščio žiniomis, „Olympus“ net sudarė preliminarų galimų
investuotojų sąrašą. Jame atsirado jau minėtos „Samsung“, „Sony“ ir „Panasonic“, „Fujifilm Holdings“ ir
Japonijos medicinos įrangos gamintoja „Terumo Corp“, kuri jau valdo nedidelę „Olympus“ akcijų dalį.
Spalio mėnesį „Olympus“ kone per vieną naktį iš gerbiamos kompanijos tapo investuotojų košmaru. Nemalonumai
prasidėjo tuomet, kai bendrovės valdyba atleido Michaelą Woodfordą, pirmąjį istorijoje ne japonų kilmės
kompanijos vykdomąjį direktorių, susidomėjusį įtartinai dideliais mokėjimais konsultantams.
Nuo to laiko kompanijos akcijos smuko 40%. Tiesa, pačiu kritiškiausiu momentu bendrovės akcijos buvo
praradusios net 80% savo vertės.