Puslapiai

Pasak naftos pramonės atstovų ir prekeivių, perdirbėjai arba apskritai liovėsi pirkti, arba sumažino Irano
naftos pirkimo apimtį. Tačiau kompanijos kiekvieną mėnesį gauna žaliavą pagal anksčiau sudarytus ilgalaikius
susitarimus ar terminuotas sutartis, kurių neįmanoma nutraukti, nepatiriant nuostolių dėl baudų.
„Mes tęsiame pirkimus pagal terminuotas sutartis, bet nebesitariame dėl jų pratęsimo ar atskirų sandorių“, –
sakė vienos pietų Europoje esančios naftos perdirbimo gamyklos atstovas. Kad mažina vienkartinių naftos
sandorių su Iranu skaičių, patvirtino ir kitų perdirbimo kompanijų atstovai ir prekeiviai.
Įprastai perdirbėjai apie du trečdalius reikalingos naftos įsigyja pagal terminuotas sutartis, likusią dalį –
sandorių rinkoje, tiesa, šis santykis kiekvienoje kompanijoje skiriasi. Jei būtų paskelbtas embargas, Europos
kompanijos galėtų pateikti tai kaip nenugalimosios jėgos aplinkybę ir nutraukti sutartis su Iranu be baudų.
„Perdirbėjai nutraukia Irano naftos pirkimus, atsižvelgdami į JAV sankcijas ir tikėdamiesi ES embargo“, –
komentuoja Davidas Greely, „Goldman Sachs“ naftos rinkos analizės vadovas Niujorke.

Spaudimas Teheranui
Vakarai spaudžia Teheraną nutraukti jo vykdomą, kaip spėjama, branduolinę programą. JAV įvedė sankcijas
užsienio finansų institucijoms, turinčioms reikalų su Irano centriniu banku, kuris valdo lėšų už Irano naftos
eksportą srautą.
Pasak bankų sektoriaus atstovų, Europos bankai traukiasi iš finansavimo sandorių, susijusių su Iranu.
Nutrūkus finansavimui, Iranas priverstas kaupti naftą Persijos įlankoje prisišvartavusiuose tanklaiviuose.
Skaičiuojama, kad tanklaiviuose sukauptos naftos kiekis nuo 28 mln. barelių lapkričio pabaigoje galėjo
padidėti iki 32,5 mln. barelių šiuo metu.
Iranas – trečioji pagal naftos eksporto apimtį šalis pasaulyje, kasdien parduodanti apie 2,3 mln. barelių. ES
iš Irano iki šiol įsigydavo vidutiniškai apie 450.000 barelių naftos kasdien.
Jungtinės Valstijos ragina valstybes nutraukti ryšius su Iranu naftos rinkoje. Trečiadienį Kinijoje lankėsi
JAV iždo sekretorius Timas Geithneris. Tai JAV lobistinės kampanijos, kurios siekis – didinti spaudimą
Iranui, dalis. Vakar p. Geithneris nuvyko į Japoniją, po šio vizito Tokijo pareigūnai patikino, kad stengsis
sumažinti šalies priklausomybę nuo Irano naftos.
Kinija yra didžiausia Irano naftos pirkėja, po jos rikiuojasi Indija ir Japonija.
Junas Azumi, Japonijos finansų ministras, sakė, kad Japonija vis dar įsiveža iš Irano apie 10% šaliai
reikalingos naftos, tačiau Tokijas yra pasirengęs mažinti šią dalį.
Apie naftos šaltinių išskaidymą, mažinant prekybos su Iranu apimtį ir siekiant intensyvesnės prekybos su
kitomis Persijos įlankos ir Lotynų Amerikos partnerėmis, anksčiau skelbė ir Indijos naftos perdirbimo
kompanijos.
Ponas Geithneris sakė, kad Jungtinės Valstijos žengia pirmuosius žingsnius konsultuodamosi su partnerėmis,
kaip išstumti Irano centrinį banką iš pasaulinės finansų sistemos ir sumažinti Irano už naftą gaunamas
pajamas.

Amerika nebeperka
„Royal Dutch Shell“ yra didžiausia Europos naftos pirkėja pagal ilgalaikes sutartis. Tarp kitų Irano naftą
perdirbančių kompanijų – Prancūzijos „Total“, Ispanijos „Repsol“ ir „Cepsa“, Italijos „Saras“ ir ERG,
Graikijos „Hellenic“.
JAV Irano naftą liovėsi pirkti 1987 m. spalį, be to, Amerika pasiekė, kad didžiosios Europos kompanijos,
įskaitant „Total“ ir „Royal Dutch Shell“, nebeinvestuotų į Irano energetikos sektorių.
(„Financial Times“, VŽ)