Puslapiai

„Šiuo metu produkcijos su savo prekės ženklu jau parduodame Vokietijoje ir Anglijoje. Gal kiek per vėlai
susigriebėme imtis eksporto, tačiau matome, kad veikdami vien Lietuvoje sunkiai išgyvensime, nes perkamoji
galia čia neatsigauna. Kol kas užsienyje parduodame nedaug, bet ieškome naujų rinkų. Rasti jų nėra taip
paprasta, išskėstomis rankomis tokių smulkių gamintojų kaip mes ten niekas nelaukia. Vis dėlto tikimės svetur
surasti daugiau pirkėjų“, – pasakoja Arvydas Armonas, „Stragutės mėsos“ generalinis direktorius.
Jis neneigia, kad įmonė yra mačiusi ir geresnių laikų. Šiuo metu sudėtinga atsiskaityti su bankais, nes
bendrovė, vykdydama iš dalies ES finansuojamą projektą, kurio vertė 5 mln. Lt, turi nemažai kreditinių
įsipareigojimų. Išaugus palūkanoms, sukrapštyti įmokoms darosi sunkiau.
„Būtent apyvartinių lėšų labiausiai ir trūksta. Ir ne tik dėl to, kad gyventojų perkamoji galia neatsigauna.
Bankrotų banga kirto ne vienam prekybininkui, su kuriais bendradarbiavome. Taip vienas paliko kelių
tūkstančių įsiskolinimą, kitas – antra tiek, o trečias, žiūrėk, bankrutavo ir dešimt tūkstančių litų „uodegą“
mums paliko. Nedidelei įmonei tai nemenki pinigai, juos uždirbti nėra taip paprasta“, – atsidūsta p. Armonas.

Pajėgumų neišnaudoja
„Stragutės mėsa“ šiemet planuoja 9 mln. Lt apyvartą, pernai ji buvo 8 mln. Lt. Vis dėlto pelno uždirbti
šiemet greičiausiai nepavyks, nes įmonės pelningumas krito 5%. Anot p. Armono, tam didžiausios įtakos turėjo
pabrangusi žaliava.
„O apie gaminių kainų didinimą negali būti nė kalbos. Konkurencija didžiulė. Kai pasižiūri kai kurių
gamintojų kainas, nesupranti, kaip už tiek galima pardavinėti produktą, jei jo savikaina yra didesnė. Mes
savo principams nenusileisime ir bet ko neimsime gaminti, kad tik pritrauktume pirkėjų“, – teigia tauragiškis.
Įmonė galėtų per parą pagaminti 5 t produkcijos, tačiau pajėgumai nėra išnaudojami, nes trūksta paklausos.
Daugiausia gaminių parduodama firminėse parduotuvėse, tokių bendrovė turi 17. Anksčiau, anot p. Armono, jos
buvo „vežantis arkliukas“, tačiau ir kitiems mėsos perdirbėjams tokių parduotuvių pristeigus, konkuruoti tapo
sunkiau. Ir nors prieš keletą įmonės vadovas yra tvirtinęs, kad „mes, smulkieji, pelną pasiekiame ne per
apyvartą, o per gaminio išskirtinumą ir artimą ryšį su pirkėju: pagaminai gaminį, pardavei – ir pinigai
grįžta greičiau“ (VŽ 2006 06 16), tačiau dabar tauragiškiai nusiteikę įkelti koją į prekybos tinklus, nes tik
žmonių srautai gali padidinti apyvartą ir leisti išnaudoti turimus pajėgumus.