Leidinio numeris:

2011.11.08 (193/2011)

Rodyti

Pramonė. Gamintojai nepasirengę vienytis

Baldų klasteriai išsivaikščiojo dėl finansinių priežasčių

Siekis sukūrus klasterius didinti eksportą nepasiteisino – dėl finansinių priežasčių ir požiūrių skirtumų du prieš pusantrų metų sukurti baldų gamintojų dariniai subyrėjo.
Į asociaciją „Tauragės regiono medienos ir baldų klasteris“ buvo susijungusios – 6-ios, į asociaciją
„Lietuvos baldų klasteris“ – 5 bendrovės.
Anot Vytauto Galvydžio, buvusio „Lietuvos baldų klasterio“ koordinatoriaus, įmonių junginys nelikviduotas,
bet ir neveikia. Kad kita – Tauragės regiono medienos ir baldų asociacija – yra negyvybinga, patvirtina
Juozas Kniukšta, vienos iš šį branduolį inicijavusios UAB „Alantas“ savininkas.
Abiejų klasterių tikslas buvo didinti eksportą, nes per sunkmetį sumažėjusios gyventojų pajamos, sustabdyti
būsto ir visuomeninių pastatų statybų projektai smarkiai sumažino vietos rinkai dirbančių įmonių pelną ir
pajamas.
„Į aklavietę pakliuvome dėl paramos stygiaus – tikėjomės klasteriams skirtos ES paramos, tačiau paaiškėjo,
kad aukštosioms technologijoms nepriskiriamai baldų pramonei ją gauti sunkiai įmanoma“, – aiškina p. Galvydis.
Nors dar būta vilčių susitarti, kad klasterio narės įvairias rinkodaros priemones finansuos savo lėšomis,
vėliau pasirodė, jog tai neįgyvendinama – apyvartinių lėšų per krizę pritrūkusios bendrovės nebeturėjo ko
įdėti į bendrą katilą. Juolab kad ir greitų rezultatų klasteris nežadėjo.
„Naujų pirkėjų planavome ieškoti prisistatydami užsienio parodose, dalyvaudami verslo misijose, įgyvendindami
kitas rinkodaros priemones.. Planai buvo gražūs, mintys realios, bet tam neturėjome pinigų“, – pagrindinę
priežastį nurodo vienas iš junginio iniciatorių p. Galvydis.
Tačiau jis įsitikinęs, kad klasteris pasiteisintų, nes įmonių grupei visuomet pigiau dalyvauti parodose ar
kartu eksportuoti. Be to, daugelis Europos pirkėjų, pardavimams smunkant, mažina sandėlių plotus ir užsisako
mažesnius prekių kiekius. Todėl daug ekonomiškiau vieną siuntą sudaryti iš kelių gamintojų produkcijos.
„Bet įmonės neperkopė finansinio barjero“, – apgailestauja p. Galvydis.
Asociacija „Tauragės regiono medienos ir baldų klasteris“ turėjo vienyti įmones nuo medienos apdirbimo iki
galutinio aukštos pridėtinės vertės produkto sukūrimo. Bet junginys taip pat liko popieriuje. Ponas Kniukšta
dėl to kaltina siaurą provincijos smulkiųjų gamintojų požiūrį, nes jie neįsivaizduoja, kaip galima dirbti
bendrai.
„Alanto“ vadovo nuomone, jei mažieji gamintojai sutiktų specializuotis, klasteris galėtų imtis stambesnių
eksporto užsakymų. Tačiau dabar visi įsitikinę, kad norėdami išgyventi privalo turėti platų asortimentą.
„Mes įsivaizdavome, kad visi galime gaminti vienam stambiam pirkėjui, panašiai, kaip gaminama koncernui IKEA.
Būtume pasiskirstę darbus ir gaminę 2–3 produktus. Taip sumažintume sąnaudas ir galėtume dirbti pigiau. Bet
Tauragės verslininkai tam nepasirengę“, – konstatuoja verslininkas.

Skatins, bet ne baldžius
Nors Ūkio ministerija šią savaitę rengia tarptautinę konferenciją ir joje kalbės apie būtinybę burtis į
klasterius, renginio tikslas – skatinti kurtis inovatyvius klasterius. Baldų pramonė aukštosioms
technologijoms nepriskiriama.
Dėl tos pačios priežasties ji patenka į mažiausią ES struktūrinių fondų paramą 2007–2013 m. finansavimo
laikotarpiu gaunančių ūkio šakų. Nuo 2007 m. baldžiams skirta 6,7 mln. Lt ES paramos – 20 kartų mažiau,
palyginti su 126 mln. Lt gavusiais kompiuterinių, elektroninių ir optinių laikmenų gamintojais.