Leidinio numeris:

2011.07.04 (123/2011)

Rodyti

Paskutinis puslapis. Uostamiestyje subrendo konfliktas dėl renginių organizavimo

Klaipėdos šventės – į vienas rankas


Klaipėdos savivaldybė renginių organizavimą „perleidžia“ Jūros šventę organizuojančiai viešajai įstaigai. Kitiems renginių organizatoriams tai panašu į interesų konfliktą.
Dar iki praėjusių savivaldos rinkimų skubėta pakeisti VšĮ „Jūros šventė“ pavadinimą į VšĮ „Klaipėdos šventės“
ir jai skirti daugiau funkcijų. Pastarosiomis dienomis uostamiesčio politikai pritarė, kad šiai įstaigai būtų
pavesta organizuoti ir pasaulinės burlaivių regatos „The Culture 2011 Tall Ships Regatta“, ir Europos vyrų
krepšinio čempionato kultūrines programas. Drauge su Jūros švente tai trys didžiausi šiemet Lietuvos pajūryje
renginiai, „susispaudžiantys“ Klaipėdoje nuo liepos pabaigos iki rugsėjo vidurio. Kitąmet „Klaipėdos šventėms
“ atiteks ir miesto 760 m. jubiliejaus renginiai.
„Tai pirmieji žingsniai, bet eisime į tai, kad ir kiti svarbesni miesto renginiai būtų atiduoti „Klaipėdos
šventėms“. Yra per didelė prabanga turėti vienai šventei įstaigą“, – pertvarkos tikslus aiškina Jolanta
Braukylienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja.
Remigijus Mockus, VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius, tikina, kad dėl padidėjusio krūvio Jūros šventė
nenukentės, tačiau pripažįsta, kad atsiras daugiau darbo, daugiau viešųjų pirkimų. Pati VšĮ „Klaipėdos šventės
“, kurioje visus metus dirba 3 žmonės, o prieš Jūros šventę – šiek tiek daugiau, nėra pajėgi organizuoti dar
prisidedančių renginių. Teks pasitelkti kitas įmones, o laiko viešųjų pirkimų procedūroms pradėti likę visai
nedaug.
„Mes atsakingi tik už regatos kultūrinę programą, tai nėra Jūros šventės apimtis. Organizatoriai bus parinkti
viešųjų pirkimų konkursų būdu, nes įstaiga niekaip kitaip negali pirkti paslaugų“, – sako p. Mockus.
Paklausta, ar savivaldybei neapsimokėtų pačiai rengti viešuosius pirkimus ir taip sulaukti patrauklesnių
pasiūlymų mažesnėmis kainomis, p. Braukylienė nurodo, kad ta funkcija turi užsiimti savivaldybės įmonė.
„Kultūros skyrius dar organizuoja kai kuriems renginiams viešuosius pirkimus, o „Klaipėdos šventėms“ gal ne
visada reikės viešųjų pirkimų. Pavyzdžiui, rengs nedidelę šventę, gal turės vadybininką, kuris viską
padarys“, – teigia p. Braukylienė.

Įžvelgia interesus
„Jei ta įstaiga bus pajėgi, kurs darbo vietas, samdys profesionalus, gal renginiai vienose rankose ir
teigiamas dalykas. Vis tiek privalės skelbti konkursus, o tuo turėjo rūpintis Kultūros skyrius“, – svarsto
Nerijus Ivanauskas, N. Ivanausko įmonės „Pramogų burės“ direktorius.
Ne vienas VŽ kalbintas renginių organizatorius puse lūpų prasitaria, kad tokio sumanymo tikslai aiškūs,
tačiau nuo viešų komentarų susilaiko.
Vilija Kaušpėdienė, daugiau kaip 15 m. renginius organizuojančios UAB „Promo plius“ vadovė, pažymi, kad
didžioji dalis renginių pereina į vienas rankas ir užsakymus dalinsis kelios įmonės. Ir baiminasi, kad kitų
organizatorių iniciatyvoms atsiras „užkardų“.
„Niekas nežino, kaip bus, bet vis tiek yra kažkokių interesų. Kas dabar dažniausiai laimi savivaldybės
kultūros renginių konkursus – su Kultūros skyriaus vedėjos įmone „Ars idea“ susijusi viešoji įstaiga.
Pasižiūrėkime, abiejų šitų įmonių telefonai tie patys nurodomi, žmonės tie patys dirba. Tai ir vadinasi savos
renginių organizavimo įmonės“, – galimą interesų konfliktą įžvelgia p. Kaušpėdienė.
Ji svarsto, kad ne veltui buvo skubama įmonės pavadinimą pakeisti prieš pat savivaldos rinkimus. Anot p.
Kaušpėdienės, patys organizatoriai tarpusavyje juokauja, kad renginiai jau yra išdalinti bent trejiems metams
į priekį.
Maždaug metus laiko Kultūros skyriui vadovaujanti p. Braukylienė tebėra UAB „Ars idea“ akcininkė.
„Neturiu dėl ko aiškintis, sprendimai yra padaryti seniau, prieš man ateinant. Ir su manimi nėra susijusi nė
viena įstaiga, kuri dalyvauja Kultūros skyriaus konkursuose, „Ars idea“ niekur nedalyvauja. Keista, žmonėms
atrodo, kad galiu elgtis neteisėtai, juk aš ir įstatymus išmanau, žinojau, kur einu“, – kratosi bet kokių
interesų šleifo p. Braukylienė.

Pakeitė finansavimą
Ponas Mockus pripažįsta, kad įstaigos pertvarkai yra daug suplanuotų veiksmų, kuriems nebuvo sugalvoti jokie
mechanizmai, kaip pasiekti rezultatą. Tad neatmetama, kad šiemet teks verstis nelengvai. O ir įstaigos
finansavimo modelis pakeistas.
Anksčiau įstaiga visus metus išsilaikydavo iš lėšų, surinktų iš per Jūros šventę komercine veikla užsiimančių
asmenų. Dabar įstaigai pavesta tik surinkti rinkliavą, o pinigai guls į miesto biudžetą. Iš šiemet surinktų
465.000 Lt, savivaldybė apie 265.000 Lt skyrė Jūros šventei, o likusius pinigus padalijo regatos ir krepšinio
čempionato kultūrinėms programoms.
„Tie pinigai bus išleisti švenčių reikmėms ir gyvensime iš savo likučių. Turėtume išgyventi bent iki Naujųjų
metų, o kas paskui? Savivaldybė turės spręsti, nes įstaiga tampa lyg biudžetinė“, – nelengvus metus
prognozuoja p. Mockus.
Jis teigia, kad jo vadovaujama įstaiga anksčiau irgi neapsiribodavo viena švente per metus, vardija ir kitus
organizuotus renginius. Be to, įstaiga nebegali gauti lėšų už tam tikras paslaugas, kad ir už reklamą per
Jūros šventę.
„Savivaldybė iškėlė tikslą, kad įstaiga negali surinkti daugiau kaip 10% lėšų iš ūkinės komercinės veiklos,
nes didysis finansavimas turi ateiti iš savivaldybės. Vien tam, kad kitąmet įstaiga galėtų gauti iš
savivaldybės lėšų be konkurso“, – teigia p. Mockus.