Leidinio numeris:

2009.01.27 (17/2009)

Rodyti

Interviu

Bilietai bus brangūs, skrudžių bus mažiau

Gediminas Žiemelis, „flyLAL- Lithuanian Airlines" vadovas, dėl skrydžių bendrovės labiausiai linkęs kaltinti nepalankias sąlygas privačiai bendrovei sudariusį Vilniaus oro uostą ir problemų nemėginusią spręsti valstybę. VŽ pateikia dalį p. Žiemelio atsakymų į internautų klausimus. Visas tekstas yra vz.lt tinklalapyje. Pokalbį vedė Justina Juršytė.

Kaip vertinate valstybės sprendimą negelbėti „flyLAL“?

Kaip suprantu, visuomenės akimis, kaltininkai dėl „flyLAL“ bankroto esame mes ir asmeniškai aš. Gaila, kad nesugebėjome ir kartais negalėjome tinkamai pranešti apie tikrąsias sistemines problemas. Ministras viešai deklaruoja, kad jis paveldėjo chaosą aviacijoje, tačiau lyg ir nutyli, kad dėl to chaoso „flyLAL“ sulaukė tokio likimo. Aišku, lengviau politiškai susitikti su keleiviais, pabaksnoti aviakompanijai ir pasakyti: „valstybė nesprendžia privataus verslo problemų“. Tačiau pasakius A, reikia pasakyti ir B. Privataus verslo problemos kilo dėl to, kad valstybė laiku neįsikišo ir nesureguliavo rinkos, nesutrukdė „airBaltic“ dempingui, nesirūpino, kad dėl to nenukentėtų vartotojai.

Gaila, kad politikai elgiasi politiškai ir paviršutiniškai. Jeigu Lietuvoje nebus bazinio vežėjo, bilietai bus brangūs, tiesioginių skrydžių bus mažiau, Lietuvos biudžetas negaus ne 30 mln. Lt tiesioginių mokesčių iš „flyLAL“, praras 1,2 mlrd. Lt BVP, atsiras daugiau nei 1.000 naujų bedarbių, galės pamiršti „tranzitinės šalies“ statusą.

Įvertinant viską, mes davėme gerą pasiūlymą, siūlydami užšaldyti akcininkų paskolas ir atiduodami akcijas į valstybės rankas. Reikėjo tik nebijoti priimti sprendimų.

Gaila, kad privatūs pokalbiai, strategijos aiškinimas, korumpuoti valstybinių įmonių vadovai, pabėgę iš postų ar dar tebedirbantys jose, lieka lyg ir nuošalyje.

Prognozuoju, kad dėl nuo 200 iki 400 Lt pabrangusių bilietų per metus Lietuvos piliečiai išleis nuo 170 iki 340 mln. Lt daugiau, nes daugeliui yra būtina skristi. Ir šiuos pinigus sumokės užsienyje registruotoms bendrovėms.

Kaip bendrovė galėjo sutaupyti?

Per 2008 metus mūsų mokesčiai sudarė apie 30 mln. Lt, jeigu Vilniaus oro uoste būtume turėję Rygos oro uosto „airBaltic“ taikomą 80% nuolaidą, būtume sutaupę 24 mln. Lt. VĮ „Oro navigacija“ gali neimti vadinamojo „terminalo“ mokesčio, mes per metus mokėjome apie 4 mln. Lt. Tokio mokesčio Latvijoje „airBaltic“ nemoka.

Daliai kuro kainos įtakos turi Susisiekimo ministerija. Beje, ji apie nuolaidas jau kalba kitų šalių vežėjams. Jeigu jie jas duotų, mes būtume taip stipriai išdurti mūsų pačių valstybės, kad tikrai turėtume galvoti, kaip ginti savo teises.

Ką buvo galima padaryti, kad būtų išvengta bankroto?

Priimti mūsų pasiūlymą. Sutvarkyti oro uostų veiklą ir mokesčius. Įsileisti kaip akcininkus SAS, kurie sutiko tai padaryti per 2 metus. Skrydžių bendrovė bankrutavo, SAS skraidys su „Estonian Air“, kuri prašo milžiniškų nuolaidų, o bilietai keleiviams pabrango 200–400 Lt.

Kam dėkojate už tokią verslo pabaigą?

Mindaugui Ivanauskui (buvusiam Vilniaus oro uosto vadovui), Algirdui Butkevičiui (buvusiam susisiekimo ministrui); Valdemarui Šalauskui (Susisiekimo ministerijos sekretoriui); Ainarui Šleseriui (Latvijos susisiekimo ministrui), Arūnui Degučiui („RSS Motors“, pilančios „airBaltic“ kurą savininkui ir europarlamentarui), Eligijui Masiuliui – naujajam susisiekimo ministrui.

„flyLAL“ daug metų ginčijosi su Vilniaus oro uostu. Kodėl?

Tai vienas iš pagrindinių „flyLAL“ žlugdytojų.

Oro uosto vadovas siekė paralyžiuoti „flyLAL“ veiklą nepraėjus nė dviem dienom po privatizavimo, pateikęs ieškinį į teismą dėl iki privatizacijos susidariusios skolos.

Trukdė statyti strategiškai svarbų lėktuvų remonto angarą. 2006 m. pabaigoje trys LR Seimo nariai, tarp kurių – susisiekimo ministras p. Masiulis, kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą prašydami ištirti, ar angaras statomas teisėtai. Po to kreipimosi p. Ivanauskas ir pradėjo stabdyti statybas. Po metų pertraukos nustatyta, kad angaras statomas teisėtai.

Viešai deklaravo draugystę su „airBaltic“, kuriai buvo sudaroma smulkių privalumų prieš „flyLAL“. Pavyzdžiui: patogiau parkuoti lėktuvus Vilniaus oro uoste. Kaip vienas iš įdomių faktų, Vilniaus oro uosto direktorių nemokamai skraidino „airBaltic“.

AB „flyLAL“ – Lithuanian Airlines“ per laikotarpį nuo privatizacijos sumokėjo daugiau nei 80 mln. Lt įvairiausių oro uosto mokesčių Vilniaus oro uostui. O pastarasis ne tik už tuos pinigus nepadarė nieko naudinga, bet ir toliau jo veikla darė nepatogumų mūsų aviakompanijai ir kitoms skrydžių bendrovėms.

Kodėl SAS netapo akcininkais?

Mes atvedėme pas susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį SAS atstovus. Jie siūlė perkelti į „flyLAL“ bazę skrydžius Vilniaus oro uoste ir po dvejų metų įsigyti dalį bendrovės akcijų. Būtent tai buvo viena iš pasiūlymo perimti valstybei akcijas dalių. Būtent iki tada, kai SAS perims dalį akcijų, akcininkai įsipareigojo nereikalauti savo paskolų.

Kokios įmonės grupės dirba pelningai? Kaip jas vystysite?

Kalbant apie „flyLAL Group“, pelningai kol kas veikia tik „flyLAL Technics“ ir „VA Reals“ (nekilnojamojo turto valdymo bendrovė), tačiau jų pelningumas nėra pakankamas pagal bendrovių paskolų lygį. Bet mes turime plėtros planą, kaip į šias kompanijas toliau investuosime ir sieksime, kad jų pelningumas būtų pakankamas pagal jų paskolų lygį. Manau, nemažas perspektyvas turi „flyLAL Training“, kuriam už 30 mln. Lt buvo pastatyta speciali mokymo bazė. Be papildomų investicijų naujai sukurtos veiklos būtų nuostolingos.

Ar jūs turite planų, jog „flyLAL Group“ arba šiai grupei priklausančios įmonės imsis reguliariųjų skrydžių verslo?

Galime tikėtis, kad „flyLAL“ gali sustabdyti bankroto procedūrą. Tai reiškia, kad neturėtų likti TVOU ir navigacijos mokesčių ir kad valstybė vystytų vieną traukos centrą – Vilniaus oro uostą, ir kad suteikiama infrastruktūra būtų pakankama. Šiuo atveju valstybė turi investavusi 500 mln. Lt ir turi tris oro uostus, iš kurių šiuo momentu visi dirba nuostolingai, net ir Vilniaus, kai dabar neliko skrydžių.

Valstybė turės ne tik prisivilioti oro kompanijas, bet ir spręsti oro uostų mokumo problemas.

Kodėl nepavyksta rasti dialogo su valdžia?

Čia yra didžiulė mūsų visų politikų problema, dažniausiai jie, prieš rinkimus deklaruodami kovą su korupciją, verslo sąlygas verslui greitai pamiršta tapę vykdančiosios valdžios atstovais. Manau, panašiai vyksta ir su dabartine Susisiekimo ministerijos valdžia, kuri būdama opozicijoje buvo išsikvietę ir buvusį TVOU vadovą p. Ivanauską, ir ministerijos sekretorę, ir puikiai žinojo problemas aviacijoje, tačiau tapę ministrais suprato, kaip stipriai problemos įsisenėjusios ir kiek nepopuliarių sprendimų reikia priimti, kad jas pakeistų. Lengviau patapšnoti pirštu privatų verslą ir pasakyti, kad valstybė nespręs jo problemų, tačiau tos problemos yra dėl tos pačios valstybės kaltės.

Kokie teismo proceso dėl Rygos oro uosto ir „airBaltic“reikalai?

Apeliacinis teismas paliko galioti teismo nutartį, kuria uždėtas areštas „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turtui 200 mln. Lt ieškinio byloje. Planuojame, kad per artimiausius du tris mėnesius areštą pripažinus Latvijos teismams realiai pritaikysime ir Lietuvoje. Ši žala, dėl kurios iš esmės pablogėjo „flyLAL“ būklė, yra realus pagrindas tiek mums, tiek visiems kitiems kreditoriams atgauti skolas iš „flyLAL“.