Leidinio numeris:

2009.01.27 (17/2009)

Rodyti

Maisto pramonė. Duonos pardavimams krizė nepadarė įtakos

Sunkmečio nebelaukė ir persitvarkė anksčiau

„Vilniaus duonos“ pardavimų apimčių ekonominis nuosmukis nepalietė, bendrovė skaičiuoja 25% augimą ir planuoja tęsti įmonės restruktūrizaciją. Planuose – gamybinių pajėgumų koncentravimas ir ambicinga plėtra į Baltijos šalis.

„Pardavimų nuosmukio nėra. Paskutinius kelerius metus duonos rinka po truputį traukėsi, tačiau nuo 2007 m. iki 2008 m. rudens duonos rinka pradėjo augti. Tiesa, šiek tiek smuktelėjo metų pabaigoje. Tačiau mūsų pardavimų apimtims tai neturėjo įtakos – ir per krizę žmonės duoną valgo“, – optimistiškai kalba Rita Ramanauskienė, „Vilniaus duonos“ generalinė direktorė.


Restruktūrizacija baigta

Pernai rudenį UAB „Vilniaus duona“ (VD) baigė pirmąjį įmonės restruktūrizavimo etapą.

„Sostinėje liko dar viena kepykla iš senų naujausia. Be to, perkėlėme biurą, nuomojamės naujas patalpas“, – naujienas pasakoja verslininkė. Pirmasis restruktūrizavimo etapas įmonei kainavo per 60 mln. Lt.

Įgyvendinus antrąjį etapą įmonė veiks tik dviejose vietose – Vilniuje ir Panevėžyje. Senoji kepykla bus uždaryta. Būsimų investicijų vadovė neskelbia, nes tik šių metų pabaigoje bus baigtas planavimo procesas.

„Turime viziją ir efektyvios koncentracijos tikslą. Žinoma, pildysime vietinės rinkos poreikius bei planuojamą plėtrą į Baltijos šalis“, – sako p. Ramanauskienė.

Šiuo metu VD eksportas siekia 1,5%.

Įmonėje darbuotojų skaičius sumažėjo, bet nebuvo jokių masiškų atleidimų.

„Laiku restruktūrizavome, tuo metu žmonės ieškojo naujų, daugiau apmokamų darbų. Restruktūrizacija vyko 4 m., ir mes tiesiog nepriėmėme naujų darbuotojų. Per pusantrų metų sumažėjo apie 100 darbuotojų. Turime naują kepyklą, kuri dar nedirba planuotu pajėgumu. Mūsų tikslas – plėtra į Baltijos šalis ir kepykla veiks visą parą. Turime naujų produktų planą. Gal ir turime darbuotojų rezervą, tačiau juos saugome, nes jų reikia ir reikės“, – pasakoja ji.

VD veiklos, regis, ekonominis nuosmukis nepalies, vadovė ir šių metų perspektyvas vertina optimistiškai.

„Kaip ir kiekviena įmonė, stebime rinką ir matome grėsmes verslui bei riziką. Mums šįmet didžiausia rizika – žmonės pradės rinktis pigiausią produktą. Jau dabar pastebime, kad šiek tiek daugiau perkama pigesnių produktų. Brangieji produktai turi savo pirkėją, kurio ekonominis sunkmetis kol kas nepalietė“, – dėsto VD vadovė.

Duona nebrangs

Ponia Ramanauskienė pasakoja, jog priklausomai nuo rūšių miltai atpigo nuo 5% iki 25%.

„Mums buvo priekaištaujama, kodėl pingant miltams nepigo ir produkcija, buvo ir prekybininkų spaudimas nuleisti kainas. Tačiau kiti ištekliai, pavyzdžiui, energija brango. Duonos kainos nėra degalų kainos, kurios tiesiogiai priklauso nuo naftos. Su duonos kaina taip žaisti negali“, – aiškina ji ir pažymi, jog brangstantys energijos ištekliai ir pingantys miltai savotiškai išlygina sąnaudas. Tad, anot verslininkės, ekonominių prielaidų pirmajame pusmetyje branginti duoną tikrai nėra. Pernai VD produkcija, anot p. Ramanauskienės, brango 15%. Statistikos departamento duomenimis, lyginant su 2007 m., pernai duona brango 22%.

Kalbėdama apie padėtį duonos gamintojų sektoriuje, ji tvirtino, kad mažieji duonos gamintojai iš rinkos traukiasi ne dėl ekonominio nuosmukio. Esą tokia tendencija stebima jau kelerius metus.

„Mažiems gamintojams sunku patenkinti prekybos tinklų poreikį, o parduodant lokaliai konkuruojama kaina, tai didina sąnaudas“, – svarsto p. Ramanauskienė.

Ji pažymi, kad duonos sektorius iš esmės nėra pelningas.

„Nemalonu girdėti, kai duonininkai kalami prie kryžiaus dėl kainų ir panašiai. Reikia įvertinti, ką jie turi. Pavyzdžiui, išanalizavau mūsų sektoriaus dalyvių, kurie užima 75% rinkos, 2007 m. duomenis. Iš esmės – didžiausius duonos gamintojus. Taigi jų vidutinis pelnas iki mokesčių buvo 0,9%. Vadinasi šis sektorius balansuoja ant ribos“, – aiškina verslininkė.