Leidinio numeris:

2010.07.27 (138/2010)

Rodyti

Paskutinis puslapis. Verslininkai ir rengėjai nepatenkinti vieni kitais

Šventė atpučia lankytojų minias ir priekaištų debesis


Šį penktadienį prasidedantis didžiausias renginys pajūryje Jūros šventė verčia uostamiesčio kavines ir viešbučius raitotis rankoves. Pastaruosius metus prie išgyvenimo slenksčio atsidūręs verslas tikisi nors kiek atsigriebti per šventę, tačiau, priešingai nei ankstesniais metais, šįkart kainoraščius didėjimo kryptimi koreguoja nedaugelis.
Didžiausias uostamiesčio viešbutis „Amberton Klaipėda“ Jūros šventės dienoms laisvų vietų jau neturi. Apie
pusė viešbučio buvo užsakyta iš anksto užsienio turistams ir tai sutapo su šventės dienomis, apie 30 kambarių
čia užsakyta atvyksiančiam dainininkui Mikai ir jį lydintiems asmenis, tad likusios pavienės vietos
rezervuotos šventei. Prieš gerą mėnesį šiam savaitgaliui viešbutyje kambarius užsakę svečiai paklojo pusantro
karto daugiau nei būtų sumokėję už nakvynę prieš keletą mėnesių.
„Klaipėdos viešbučiuose iš viso yra apie 700–800 kambarių, tad vasarą ir per šventes pasiūla mažoka, nes
užsuka ir užsienio turistų. Aišku, žiūrint ne į sezoną, ir tiek yra per daug“, – kad pakeltos kambarių kainos
dėl menkos pasiūlos neatbaidė klientų, teigia Andrius Staniukėnas, viešbučio „Amberton Klaipėda“ generalinis
direktorius.
Anot jo, viešbučiai uostamiestyje visiems metams turi pelno užsidirbti per 3–4 mėnesius, o vykstantys
renginiai taip pat šiek tiek prisideda prie geresnio uždarbio.
Šventės dienomis dar keletas viešbučių neslepia šiek tiek pakėlę kainas, tačiau nemaža dalis teigia šiemet
atsisakę kainoraščių korekcijų.
„Pasaulinė praktika, rinka diktuoja, kad esant didesnei paklausai verta didinti kainas, bet mes šiemet
nusprendėme jų nekeisti dėl sunkmečio. Pas mus likę vos pora laisvų vietų, turbūt kaip ir daugelyje viešbučių
“, – sako Rita Stegvilienė, viešbučio „Aribė“ direktorė.

Kavinės nebrangins
Paprastai vykstant Jūros šventei kone visos centre dirbančios uostamiesčio kavinės sudarydavo šventinius
meniu, o patiekalų ir gėrimų kainos gerokai viršydavo įprastas. VŽ kalbintų kavinių savininkai tvirtina, kad
kainos šįkart švenčių dienomis nebus aukštesnės nei dabar yra, nes sunki ekonominė padėtis ir taip apribojo
vartojimą.
„Kelti kainas būtų gal ir negražu, todėl nieko nekeisime. Per šventę pas mus dirbs visos pamainos, lauke
pastatysime daugiau stalų, samdysimės daugiau apsaugos, kad reguliuotų srautus. Aišku, darbo padvigubės,
antplūdis bus didelis“, – dar didesnius srautus, kurių ir dabar nestokoja, rengiasi priimti Daina Kaveckienė,
UAB „Friedricho pasažas“ komercijos direktorė.
Pasaže įsikūrusios kavinės vietų švenčių dienoms nerezervuoja, kad, anot p. Kaveckienės, esant masei žmonių
nekiltų nesusipratimų.
Eugenija Odebrecht, Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos vadovė ir keleto kavinių senamiestyje
savininkė, sako, kad ankstesniais metais per Jūros šventę kavinių apyvarta išaugdavo 2–3 kartus, tačiau
šiemet esą tokių laimėjimų vargiai galima tikėtis.
„Birželį per džiazo festivalį irgi nebuvo laukto rezultato, matome, kas darosi rinkoje. Esame praradę apie
30–40% apyvartos ir per tas keletą dienų negalime atsigriebti už visus metus, tačiau kainų nedidinsime ir
mes, jos turi būti realios“, – tvirtina p. Odebrecht.

Aukšti įkainiai
Dauguma senamiesčio kavinių šįkart neketina plėsti teritorijos lauke.
Stanislovas Kusas, keleto kavinių ir restoranų savininkas, skaičiuoja, kad mokėti 61 Lt už 1 kv. m yra per
brangu.
„50 kv. m neužtenka, turi imti 100 kv. m, tad sumokėsi apie 6.000 Lt iš anksto, o jei lietus – nieko
neuždirbsi. Mano kavinės vėl taps viešuoju tualetu, kai šalia staliukų nusidriekia 50 žmonių eilė. Kam malonu
sėdėti tokioje vietoje ir valgyti – tai yra tragedija. Jei kuris nors verslininkas kruta, iš jo valdžia ir
išsunkia“, – dėl dabartinės tvarkos skundžiasi p. Kusas.
Anot jo, jei visiškai bus uždarytas eismas į senamiestį ir nebus leidžiama važiuoti net tiekėjams, kaip buvo
neseniai per festivalį „Parbėg laivelis“, kavinėms verčiau visai nedirbti.
Pernai Kruizinių laivų terminalo teritorija buvo atiduota senamiesčio verslininkams, šiemet šie susitarė
tiesiogiai su AB „Klaipėdos laivų remontas“ dėl vietų lauko kavinėms ir šešios įmonės ten ketina dirbti per
šventę. Kitoje terminalo teritorijos dalyje įsikurs vietas išsipirkę kiti verslininkai.

Nepatinka politika
„Pernai parodėme, kad galima viską padaryti pigiau, bet kokybiškai. Šiemet VšĮ „Jūros šventė“ ten pardavė
apie 30 viešojo maitinimo ir prekybos vietų. Jiems svarbu kuo daugiau parduoti, o verslininkai tegul
kapstosi. Filosofija paprasta – užsidirbti per 3 dienas, kad paskui nieko neveikianti „Jūros šventė“ galėtų
būti išlaikoma visus metus“, – kritikos šventės rengėjams ir miesto savivaldybei negaili p. Odebrecht.
Anot jos, vietinis verslas per šventę visiškai nėra skatinamas.
Remigijus Mockus, VšĮ „Jūros šventė“ direktorius, sako, kad viešojo maitinimo paslaugas teiks apie 50 įmonių,
jis pripažįsta, kad šiemet daugiau jų įsikurs Kruizinių laivų terminale nei ankstesniais metais. Tačiau
išlygų vietos verslui daryti neketinama.
„Pernai leidus terminale dirbti tik senamiesčio verslininkams, tai nebuvo išimtis, o tiesiog sugalvota
schema, kaip apeiti tarybos sprendimą, nes jie turi balsą taryboje. Visi turi elgtis taip, kaip yra
nusprendusi taryba. Šiemet niekam nedarome jokių išimčių, svarbu, kad atitiktų mūsų, mecenatų, reikalavimus“,
– pabrėžia p. Mockus.
Jo teigimu, viešojo maitinimo paslaugos lauke bus teikiamos terminale, Teatro ir Karlskronos aikštėse, Danės
krantinėje ir prie Meridiano. Senamiesčio gatvėse maitinimo palapinėms įsikurti šiemet neleista – kad būtų
tvarkingiau.