Leidinio numeris:

2010.06.08 (107/2010)

Rodyti

Prekyba. Apie muges iš lūpų į lūpas

Švenčių netrūksta, tik garsas apie jas menkas


Vasaromis Lietuvoje kasmet vis daugiau reginių ir renginių. Tačiau tiems, kurie nori šventę švęsti ar užsidirbti iš švenčiančiųjų, reikia rimtai padirbėti ieškant informacijos. Regis, Lietuvoje nesikeičia šimtametės tradicijos – žinios apie atlaidus, muges ar „kermošius“ tebeplinta patikrintu „iš lūpų į lūpas“ metodu.
Auksarankį meistrą, kuris norsi savo dirbinius parodyti ir parduoti, ar smalsų keliautoją, nusprendusį šią
vasarą į kitus pažiūrėti (aplankyti Lietuvos miestų ir miestelių šventes), galime tik užjausti – vienoje
vietoje rasti patogiai surinktą, sugrupuotą informaciją apie muges, smagias miestų ir miestelių šventes,
nebus lengva.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) skelbia dabar turinti rimtų darbų, susijusių su įvairių įstatymų
pakeitimais, tad ne miestų šventės jai galvoje.
Informacijos ieškoti apskričių administracijose beprasmiška, mat jos naikinamos ir šiuo metu daugiausia
dėmesio, matyt, skiria daiktų pakavimui. Kita organizacija, kuri į kiekvieną miestelio šventę turėtų
širdingai kviesti užsienio ir vietinius keliautojus, – Turizmo departamentas tokios informacijos nerenka ir
nesistemina.

Informacija padrika
Turizmo departamentas naudojasi UAB „Baltijos pramogų informacija“ (EB, Entertaiment Bank) sukurtu renginių
kalendoriumi. Rima Jakytė, Turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja,
pasakoja, kad bandymas kurti savą informacijos apie renginius Lietuvoje sistemą nepasiteisino, mat visoje
šalyje veikiantys turizmo informacijos centrai neteikė duomenų.
„Pasižiūrėjome, kad EB sistema yra patraukliausia. Mums galimybė naudotis jų kalendoriumi nieko nekainuoja“,
– informuoja p. Jakytė. Ji pažymi, kad didelius nacionalinius renginius finansuoja Kultūros ministerija, tad
apie juos žinios turėtų būti šios ministerijos tinklalapyje, atitinkamai informacija apie savivaldybių
renginius yra miestų tinklalapiuose.
EB pateikia nemažai duomenų, tačiau tik lietuvių kalba.
Robertas Aleksaitis, portalo „eb.lt“ vadovas, pasakoja, kad duomenis apie renginius jų organizatoriai į
tinklalapį įkelia patys. Toks kelias, anot jo, pasiteisino. „eb.lt“ planuoja permainas ir kuo daugiau žinių
pateikti anglų kalba. Be to, p. Aleksaitis mini ir apie įmonės taikomą naujovę – galimybę dvimatį kodą, kuris
leidžia telefonu nuskaityti brūkšninį renginio kodą (tarkime, afišoje), ir žinias apie jį skaityti savo
mobiliajame telefone.
Audronė Kosciuškienė, LSA atstovė viešiesiems ryšiams, tvirtina, kad informacija apie savivaldybių renginius
nėra „asociacijos misija“.
„Nerenkame tokios informacijos, tai ne mūsų funkcija. Dabar rinkimų, žemės įstatymų pataisos – mes
atstovaujame bendriesiems savivaldybių interesams. O mugės... patarėjai lieja prakaitą dėl kitų dalykų“, –
kalba p. Kosciuškienė.
Vis dėlto ieškantiesiems žinių apie didžiausias, įdomiausias šventes Lietuvoje VŽ patartų užsukti į
tinklalapį „supermama.lt“. Būtent čia yra skelbiama daugiausia asmeninės patirties, informacijos apie pramogų
kainas, prekybos vietas, lankytojų srautus.

Iš lūpų į lūpas
Audronė Lampickienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Dzūkijos skyriaus vadovė, sako, kad apie muges
tautodailininkai, amatininkai daugiausia sužino vieni iš kitų, kartais informaciją platina LTS nariai.
„Muges rengia skirtingi organizatoriai, vieni praneša internete, kiti deda skelbimus spaudoje, treti dalija
lankstinukus. Iš tikrųjų vyrauja chaosas, tačiau kam reikia, tie susižino“, – nurodo p. Lampickienė.
Anot jos, pasitaiko, kad tautodailininkai registruojasi likus 2–3 savaitėms iki mugės, o laisvų vietų jau
nebūna, tiksliau, leidimai prekiauti išparduodami per porą dienų. Veikia principas: pražiopsojai – pats esi
kaltas.
Kai kurie organizatoriai tautodailininkams daro išimčių, pavyzdžiui, priima į muges nemokamai arba suteikia
jiems geriausias vietas.
„Vilniaus Kaziuko mugė galėtų būti pavyzdys. Organizatoriai kičines prekes išstūmė į pakraščius iš centrinių
mugės erdvių. O kitose mugėse būna pikta ir skaudu stebėti, kaip centrinėse gatvėse perpardavinėtojai siūlo
visokius niekniekius“, – pasakoja p. Lampickienė.
Beje, pernai pasikeitus Kaziuko mugės organizatoriams gerokai sumažėjo prekybos leidimo kaina.
Šiaulietė keramikė Eugenija Choreva taip pat tvirtina, kad mugių dalyviai apie jas paprastai sužino vieni iš
kitų. Renkantis, į kurią mugę vykti, domimasi, kokia prekybos kaina, kaip anksčiau sekėsi prekiauti, kiek
lankytojų pritraukia renginys.
Pavyzdžiui, į Jūros šventę dalis šiauliečių nebevažiuoja – per brangu, išlaidos neatsiperka. O per Jonines
savo keramikos gaminius veža į Jonavą, Kernavę.
„Jonava – Jonų miestas, ten puikiai organizuota šventė ir mugė. Kernavės švenčių tradicijos senos, daug
lankytojų atvyksta“, – kalba keramikė.
Anot jos, pastaruoju metu mugėse papildomą litą užsidirbti bando vis daugiau žmonių. Dalis dirbinius gamina
patys, tačiau daugiausia perpardavinėjamos masinės gamybos prekės.
„Pardavėjų vis daugėja, o pirkėjų galimybės mažėja“, – pažymi p. Choreva.

Leidimų kainos
„Nors persiplėšk“, – taip juokaudami vadina šį mėnesį tautodailininkai ir smulkūs prekybininkai, mat kone
kiekviename mieste, miestelyje ir bažnytkaimyje vyks Joninių šventės. Paprastai jose vyksta mugės, tad
leidimai prekiauti dalijami jau dabar.
Kuo mažesnė savivaldybė – tuo pigesnis prekybos leidimas. Kuo mažiau žinomas renginys, tuo paprasčiau jį
gauti. VŽ duomenimis, brangiausiai prekybininkams atsieina Kaziuko mugė Vilniuje ir Jūros šventė Klaipėdoje.
Dzūkai giriasi, kad ypač daug prekybininkų būna Grybų šventėje, čia leidimas prekybai kainuoja apie 60 Lt.
Toks leidimas suteikia teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais, neprekiaujantiesiems jais leidimas perpus
pigesnis. Ignalinos mieste prekybos vieta kainuos 30 Lt, jei mugė vyksta kaimo vietovėje, – 20 Lt.
Linas Musteikis, Kauno savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotojas, informuoja, kad
leidimams prekiauti masinių renginių, švenčių, mugių, parodų metu nustatomi vienos dienos tarifai – kai
prekiaujama karštaisiais užkandžiais ir patiekalais, fasuotais maisto produktais, vaisiais ir daržovėmis
lauko kavinėse – 15 Lt už vietą; kai prekiaujama fasuotais maisto produktais, vaisiais ir daržovėmis – 10 Lt
už vietą; kai prekiaujama smulkiomis ne maisto prekėmis, suvenyrais, gėlėmis, žaislais – 5 Lt už vietą.
Biržuose leidimas prekiauti knygomis, spaudos leidiniais, suvenyrais, tautodailės kūriniais dienai kainuoja
15 Lt, norintieji prekiauti „kitomis prekėmis ar teikti paslaugas“ moka 30 Lt. Mažeikiuose leidimų kainos
svyruoja nuo 10 Lt iki 80 Lt, Ukmergėje – nuo 10 Lt iki 25 Lt, Jonavoje – nuo 36 Lt iki 72 Lt. VŽ duomenimis,
pigiausi leidimai Kupiškyje – 10 Lt.

Užsidirba Jūros šventėje
Nuo birželio paskelbus paraiškų priėmimą registruotis prekiauti didžiausioje vasaros šventėje, liepos
paskutinį savaitgalį uostamiestį vyksiančioje Jūros šventėje, organizatoriai tikina jau sulaukę nemažai
norinčiųjų. Patys tautodailininkai jau intensyviai darbuojasi, kad šventės metu nepristigtų gaminių.
„Jei jiems neatsipirktų, nedalyvautų, bet smulkiajam verslui tai yra viena iš išgyvenimo galimybių“, – tikina
Remigijus Mockus, VšĮ „Jūros šventė“ direktorius. Jis primena, kad pernai šventės metu prekiavo daugiau kaip
450 dalyvių.
Donatas Botyrius, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, sako
neabejojantis, kad prekeivių, ypač pačių smulkiausiųjų, suvažiuotų gerokai daugiau, jei įkainiai už vietą
būtų mažesni. Kaip sveikintiną pavyzdį jis pateikia pernai vykusį tarptautinį festivalį „Europiada“, kai
prekeiviai buvo visai atleisti nuo mokesčių už vietą. Tačiau giria savivaldybės priimtą sprendimą, kainas
diferencijuoti pagal vietų prekybai patrauklumą. Daugiau nei prieš metus uostamiesčio savivaldybė patvirtino
61 Lt kainą už 1 kv. m, o mokestis didėja priklausomai nuo vietos. Tad 6 kv. m gali kainuoti ir 366 Lt, o
kitoje vietoje šoktelti iki 732 Lt.
„Tiems, kuriems reikia didesnės vietos prekiauti, gali rinktis pigesnę zoną ir išsiplėsti. Tai yra
sveikintina“, – pabrėžia p. Botyrius.
Šiemet nuspręsta labiau liberalizuoti prekybos vietų Jūros šventėje įsigijimą. Anksčiau, siekdami išvengti
galimo vietų perpardavinėjimo, šventės organizatoriai prekeiviams leisdavo įsigyti ne daugiau kaip dvi
vietas, šiemet tokio ribojimo nelieka. Atsisakyta ir vietų rezervavimo bei pirkimo internetu.
„Pernai pirmomis dienomis vietų rezervavo labai daug ir žmonės, atėję į kasas, pamatydavo, kad viskas
„parduota“. Šiemet tokią prekybą naikiname, pirmiausia reikia ateiti ir įsigyti vietą kasoje“, – aiškina p.
Mockus.
Anot jo, nebent po savaitės, kai didžioji dalis prekeivių bus apsirūpinusi vietomis, gal ir bus leista
rezervuoti vietą internetu.