Leidinio numeris:

2010.05.20 (94/2010)

Rodyti

Bendradarbiavimas. Ne tik socialinė atsakomybė

Finansinė parama paspartintų sprendimus

Įmonių vadovai įsitikinę, kad studentams būtų kur kas lengviau susirasti, kur atlikti praktiką, jei būtų kompensuojama bent dalis kokybiškai praktikai reikalingų sąnaudų.
„Nėra laiko, žmonės apkrauti darbais, neaišku, ar praktikantas vėliau grįš į įmonę dirbti“, – tokiais
pasiteisinimais įmonių vadovai dažniausiai grindžia sprendimą nepriimti studentų praktikai. Vis dėlto jie
prisipažįsta suprantantys, kad verslas turi prisiimti dalį socialinės atsakomybės ir padėti jaunimui
įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau dabar, sunkmečiu, pirmiausia žiūrima, kaip išgyventi patiems, o parama ir
pagalba neretai nukeliama geresniems laikams.
Tačiau studentams rasti vietą praktikai reikia čia ir dabar. Tos įmonės, kurios nusprendė ir sunkmečiu
priimti praktikantų, kandidatų sulaukia šimtais. Tiesa, ne visiems jiems bus pasiūlyta ateiti padirbėti ir
įgauti praktinių įgūdžių, nes įmonės fiziškai nesugebėtų priimti visų norinčiųjų.
„Praktikantai įmonei – tai papildomos laiko sąnaudos: juk kiekvienam reikia papasakoti, padėti, išklausyti.
Taigi natūralu, kad bendrovių vadovai gerai apgalvoja, ar jiems apsiimti dirbti su studentais. Ypač šiais
laikais, kai verslui tenka spręsti galybę problemų“, – sako Sigutė Dindaitė, DnB NORD banko Personalo valdymo
departamento vadovė, ir priduria, kad bankas šiemet priims 90 praktikantų.
Kai kurios įmonės praktikantų nepriima dėl darbo specifikos.
„Mūsų bendrovė dirba sudėtingoje – lazerinių technologijų – srityje, todėl dažnai praktikos laikas yra per
trumpas, kad žmogus įgytų tam tikrų žinių ar įgūdžių. Mums yra tikslingiau priimti suinteresuotą studentą
nuolatiniam darbui. Priimame baigiamųjų kursų studentus, įdarbiname juos ne visą darbo dieną, kad darbą
galėtų derinti su mokslais. Tikimės, kad baigę studijas ir kartu įgiję patirties taps vertingais įmonei
darbuotojais“, – pasakoja Viltarė Syrusaitė, UAB „Ekspla“ personalo vadybininkė.

Užsimerkti negalima
Anksčiau, priimdamos praktikantus, bendrovės ir pačios turėdavo nemažai naudos, nes galėdavo pritraukti
gabių, perspektyvių būsimų darbuotojų. Dabar naujų žmonių poreikis apmažo. Tačiau įmonės, žvelgiančios į
ateitį, neabejoja, kad laikas, skirtas darbui su praktikantais, atsipirks.
„Mes turime tiek daug aukštos teorinės kvalifikacijos jaunimo. Tačiau kad jie įsilietų į darbo rinką, reikia
įgūdžių. Sunkmetis amžinai nesitęs, netrukus vėl reikės naujų darbuotojų“, – neabejoja p. Dindaitė.
Ne vien tik nauda skatina bendroves atveri duris jaunimui.
„Jaunimą reikia ugdyti. Jei visi užmerksime akis, kas bus? Todėl visada stengiamės priimti nors kelis
praktikantus“, – teigia Juozas Kniukšta, Tauragės badų gamybos UAB „Alantas“ direktorius.
Įmonių atstovai pripažįsta, kad socialinę atsakomybę gerokai sustiprintų finansinė valstybės parama, nes tai
kompensuotų dalį laiko ir kitų sąnaudų. Norint priimti praktikantą, reikia nemažai išteklių: nuo darbo vietos
ir priemonių iki atsakingo asmens, praktikos vadovo. Jei organizacija neturi planų atlikusį praktiką studentą
pakviesti dirbti įmonėje, jo praktika yra ganėtinai brangi įmonei, kalbant tiek apie finansines, tiek apie
laiko investicijas.
„Finansinė pagalba įmonėms, priimančioms praktikantus, turbūt būtų paskata priimti daugiau studentų, tačiau
reiktų, kad įmonės užtikrintų kokybišką ir naudingą praktiką. Gavus paramą, galima būtų galvoti ir apie
praktikanto atlyginimą“, – atkreipia dėmesį p. Syrusaitė.