Leidinio numeris:

2010.04.26 (76/2010)

Rodyti

Pramonė. Saulės energetikais pasitiki užsienio bankai

Atia CD, atėjo laikas saulės elementams

Per įvairias ES paramos priemones į maždaug 74 mln. Lt pretenduojantys saulės elementų gamintojai dėl projektų finansavimo tariasi su užsienio bankais ir pabrėžia: skolintis užsienyje ir paprasčiau, ir naudingiau.
Pramoninių įrašytų CD ir DVD kompaktinių diskų gamintoja UAB „BOD Group“, saulės elementų gamybai,
moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai įkūrusi įmones UAB „Baltic Solar Energy“ ir UAB „Baltic Solar
Solutions“, skelbia pradėjusi derybas dėl projekto finansavimo su didžiausiu Ispanijos banku „Banco
Santander“ ir Vokietijos „Landesbank Baden Wurttemberg“. Investicijoms siekiama pasiskolinti 55–65 mln. Lt.
Kitą finansavimo dalį, beveik 45 mln. Lt, bendrovės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ jau yra
užsitikrinusios per ES paramą arba pateikusios paraiškas gauti tokią paramą. Dar į 15 mln. Lt finansavimą
šios įmonės drauge su kitomis pretenduoja per paramą, skiriamą klasterių veiklai.
„Vietos bankai labai nori dalyvauti mūsų projekte ir siunčia pasiūlymus. Tačiau, pavyzdžiui, vokiečių
pasiūlytos sąlygos yra penktadaliu geresnės nei siūlo vietiniai, įskaitant ir mažesnes palūkanas“, – neslepia
Vidmantas Janulevičius, „BOD Group“ generalinis direktorius ir „Baltic Solar Energy“ vadovas.
Pasak jo, Lietuvos bankai reikalauja, kad prie projekto įgyvendinimo įmonė prisidėtų 20–30% pradiniu įnašu, o
užsienio bankai sutinka finansuoti, kai pradinis įnašas siekia 15%. Praėjusius metus pelningai baigusi „BOD
Group“ prie projekto planuoja prisidėti 15–16 mln. Lt.
„Jei perki įrangą, Vokietijoje įsijungia eksporto skatinimo mechanizmai ir požiūris į paskolos gavėją visai
kitoks nei Lietuvoje“, – antrina Rimvydas Karoblis, su tais pačiais bankais, kaip ir „BOD Group“, dėl
paskolos besiderančios UAB „Via Solis“ valdybos narys.
Pasiskolintos lėšos, pasak verslininkų, bus naudojamos naujai gamyklai statyti ir įrangai įsigyti. Tai bus
jau išbandytų užsienio technologijų pagrindu pastatytos saulės elementų ir modulių gamyklos. Tiesa,
naujausios, trečios kartos, kokių Europoje dar nėra.

Tegyvuoja moduliai
Kompaktinių diskų gamintoja planuoja, kad slūgstant CD ir DVD poreikiui saulės elementai ateityje leis
lengvai perorientuoti verslą.
„CD išties mažėja, tik DVD kol kas – ne. Šiuo metu DVD pats populiariausias formatas, nes kainos, kokybės ir
apimties santykis tenkina pirkėją. Tačiau, žinoma, mes žiūrime į ateitį“, – neneigia Vladas Sakalauskas, „BOD
Group“ vykdomasis direktorius ir „Baltic Solar Solutions“ direktorius.
Dvi gamyklas valdanti „BOD Group“ pabrėžia, kad iš 7 linijų dabar tik viena gamina CD, o iš 70 milijonų visų
formatų kompaktinių diskų CD sudaro mažiau nei dešimtadalį – 6 mln. vienetų.
Verslininkai aiškina suvokiantys, kad ateityje teks pertvarkyti gamybą. Tačiau kol kas produkcijos savikaina
mažėja, eksportas auga ir jie įžvelgia dar poros dešimtmečių perspektyvą. Nors per praėjusius metus „BOD
Group“ pardavimai sumenko, vis dėlto dirbta pelningai.
Akcijas – darbuotojams
Solidžią ES paramą gavusios naujai įsteigtos saulės energetikos įmonės jau didina įstatinį kapitalą nuo
10.000 Lt iki 1 mln. Lt. Po 48% akcijų abiejose bendrovėse pasiūlyta administracijos ir gamybos vadovams. Dar
po 4% abiejų įmonių akcijų galės įsigyti kiti darbuotojai ar darbuotojų giminaičiai. Taip privatūs akcininkai
turės po 52% balsų.
„Bandau sudominti akcijomis dalį darbuotojų, iš kurių tikėčiausi atsakingo darbo“, – tokio žingsnio naudą
įžvelgia p. Janulevičius.
Po 24% balsų įmonėse „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ turės vokiečių verslininkas
Sebastianas Johansenas, nekilnojamojo turto valdytojas, užsiimantis gyvenamųjų namų statyba Rytų Vokietijoje
ir atliekų perdirbimu. Šis verslininkas anksčiau buvo investavęs į „BOD Group“, tačiau vėliau akcijos iš jo
išpirktos.
Gamyklos statybas planuojama pradėti šių metų lapkritį ir baigti 2011 m. gegužę. Dar apie 7 mėnesius užtruks
įrangos montavimas. 2012 m. sausį–vasarį turėtų prasidėti gamyba. „BOD Group“ siūlo, kad UAB „Via Solis“,
planuojanti statyti gamyklą Alytuje, persigalvotų ir saulės modulius gamintų toje pačioje vietoje – Visorių
informacijų technologijų parke iškilsiančioje įmonėje. Vienose patalpose gamintojai sutaupytų apie 7% išlaidų.
Įšokti į traukinį
Pono Karoblio nuomone, pasiūlymas viliojantis, nes dirbant kartu gamyba būtų efektyvesnė. Tai esminis
pranašumas. Tačiau yra ir minusų: Alytuje „Via Solis“ jau turi patalpas, kurių eksploatavimas pigesnis nei
Vilniuje. Alytuje vidutiniai atlyginimai taip pat mažesni nei sostinėje, įmonėje būtų galima įdarbinti iš
„Snaigės“ atleistus žmones.
„Be to, jei pradėtume dirbti šiemet, galėtume išnaudoti visą gamybos pajėgumą, nes turime 100% užsakymų.
Šiemet produkcijos, kurią ruošiamės gaminti, poreikis yra labai didelis ir, jei suskubtume, galėtume įšokti į
paskutinį nuvažiuojančio traukinio vagoną“, – vaizdžiai aiškina p. Karoblis.
Ar taip bus ir kitąmet, nežinia. Anot „Via Solis“ valdybos nario, Lietuva nėra vienintelė, pasirengusi
investuoti į saulės elementų gamybą. Kad ta pačia linkme juda ir kitos šalys, rodo tas faktas, kad
fotoelektrinių modulių įrangos gamintojai turi apsčiai užsakymų. Pavyzdžiui, trys didžiosios kinų kompanijos
neseniai gavo 18 mlrd. USD paskolą saulės energetikos projektams. Tačiau „truputį skeptiku“ save vadinantis
verslininkas ragina atsižvelgti, kad konkurenciją su kinais švelnina ES muitai ir produkcijos patikimumas.
Nors pasigirsta kalbų, kad rinka jau persotinta, tačiau europietiškos kokybės gaminių nepakanka.
„Vien tai, kad pagal Kaimo plėtros programą didelė dalis finansavimo paraiškų pateikta saulės jėgainėms
statyti, rodo, jog susidomėjimas auga ir rinka kuriasi pačioje Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį p. Karoblis.
Aplenkė laiką
Prieš ketverius metus (2006 12 13, Nr. 241, p. 13) VŽ rašė apie tai, kad mokslininkų siūlymas iš Anykščiuose
iškasamo smėlio pradėti gaminti fotoelektrinį silicį, tinkamą saulės elementams gaminti, sudomino Šiaulių ir
Vilniaus prekybos bendroves. Ketinimų gaminti fotoelektrinį silicį neslėpė Šiaulių UAB „Telebaltikos importas
ir eksportas“, jos partnere turėjo tapti statybinėmis medžiagomis prekiaujanti AB „Viti“, valdanti daugiau
kaip penktadalį AB „Anykščių kvarcas“ akcijų, ir viena Rusijos įmonė.
Konradas Juzeliūnas, AB „Viti“ generalinis direktorius, sako, kad galimybė Anykščių kvarcinį smėlį panaudoti
polikristaliniam siliciui ir monokristaliniam siliciui gaminti vis dar analizuojama. Pasaulyje tokios gamybos
dar nėra, kol kas dirba tik mokslininkai.
„Didžiosios Britanijos laboratorijoje tyrimai vyksta ir laukiame rezultatų. Jei pavyks, galvosime apie
bandomąją liniją. Bet pirma reikia, kad bandymai būtų sėkmingi“, – aiškina p. Juzeliūnas.
Dėl bandomosios gamybos ketinimų protokolai pasirašyti su vokiečiais. Pasak verslininko, gaminti modulius iš
pirktų plokštelių – įprastas dalykas. O kaip iš kvarcinio smėlio pagaminti polisilicį – išradimas, prie kurio
dar turės padirbėti mokslininkai. Jei tyrimo rezultatai bus sėkmingi, inovacija galės pasinaudoti ir
Lietuvoje kuriama saulės energetikos pramonė.