Leidinio numeris:

2009.08.28 (164/2009)

Rodyti

Politika. Ardant LEO LT, mestas šešėlis VST privatizavimo teisėtumui

Nusprendė pakapstyti VST privatizavimą


Vakar LEO LT antrinė įmonė AB VST pranešė, kad teismui apskundė buvusią akcininkę – „Maximos“ savininkų valdomą UAB „NDX energija“ – už tai, kad ši prieš beveik šešerius metus už paskolą įsigijusi skirstomuosius tinklus, skolą bankams perkėlė ant pačios nusipirktos bendrovės pečių.
Prieš pusantrų metų „NDX energija“ turėtus 97,1% VST akcijų iškeitė į 38,3% nacionalinio investuotojo AB LEO
LT akcijų, bet VST bendrovėje iki šio rugpjūčio dar buvo likę „NDX energijos“ skirtų žmonių, generaliniu
direktoriumi dirbo privataus investuotojo atstovas Aidas Ignatavičius. Į teismą „NDX energiją“ VST padavė jau
vedama naujo vadovo, rugpjūtį paskirto valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos nario (šiuo metu
sustabdžiusio narystę) Vytauto Kazimiero Aranausko.
Ieškinyje taip pat prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti „NDX energijos“ turtą, lygų
išieškomai sumai.
Vilniaus apygardos teismui pateiktu civiliniu ieškiniu iš „NDX energijos“ VST nori prisiteisti 520.830.706
Lt. Ieškinyje nurodoma, kad prieš daugiau nei penkerius metus privatizavusi VST, „NDX energija“ iš bankų
gautas paskolas perkėlė jai pačiai. Taip esminę akcinės bendrovės VST privatizavimo kainą realiai sumokėjo ne
„NDX energija“, o pati VST.
Pasak pranešimo, VST manymu, tuo buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo ir ES direktyvų nuostatos,
draudžiančios bendrovės lėšomis finansuoti savų akcijų įsigijimą.

Kumščiai po mūšio
Ramūnas Petravičius, VST atstovaujančios „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ teisininkas,
atkreipia dėmesį, kad teismas dar nepriėmė ieškinio, jis tik paduotas.
„Taip galėjo nukentėti smulkiųjų VST akcininkų interesai, nes vieno akcininko skola finansuojama visos
bendrovės ir kitų akcininkų sąskaita – mokamos palūkanos bankams. Be to, buvo padaryta labai daug veiksmų,
kapitalas didintas ir mažintas, mokami dividendai iš VST perkainojimo. Atsiranda palūkanos bankams, sukuriama
finansinė našta, atitinkamai peržiūrimi elektros tarifai ir už tai, gali būti, galiausiai sumoka vartotojai“,
– aiškina p. Petravičius.
Jis teigia, kad prie ieškinio gali prisijungti ir smulkieji VST akcininkai.
Tačiau Tomas Rymeikis, advokatų kontoros „Foigt ir partneriai/Regija Borenius“ advokatas, partneris, įmonių
susijungimo ir įsigijimo praktikos vadovas, VŽ teigia, kad išties Akcinių bendrovių įstatyme yra įtvirtintas
vadinamasis finansinės pagalbos draudimas, numatantis, kad bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš
anksto mokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo tretiesiems asmenims, jeigu taip
siekiama sudaryti sąlygas įsigyti tos bendrovės akcijų. Tačiau toks draudimas egzistuoja iki bendrovės akcijų
įsigijimo momento. Tad jeigu VST būtų paskolinusi ar garantavusi lėšų „NDX energijai“ ar kitaip padėjusi
gauti paskolą iš bankų iki jos perėjimo į „NDX energijos“ rankas, tai būtų laikoma pagalba.
„O visi tolesni VST ir „NDX energijos“ veiksmai bei tarpusavio sandoriai po akcijų nuosavybės teisės perėjimo
„NDX energijai“ momento neturėtų būti vertinami, nebent juose būtų įtvirtintos kokios nors iki šiol nelabai
viešai žinomos aplinkybės bei faktai“, – teigia p. Rymeikis.
Pasak jo, toks scenarijus, kai kokiai nors bendrovei įsigyti steigiama specialios paskirties bendrovė, yra
dažnas. Tokiais atvejais bankų finansavimą įsigijimui gauna ši specialios paskirties bendrovė, prie kurios
vėliau prijungiama įsigyta bendrovė, tad paskolos grąžinimo našta pereina po susijungimo veiksiančiai
bendrovei.

Valstybės planas
Arvydas Sekmokas, energetikos ministras, VŽ teigia, kad ieškinys teismui yra Vyriausybės samdytų teisininkų
vertinimo rezultatas ir idėja.
„Aš pats tokių idėjų negalėčiau siūlyti, nes neturiu tam teisinės kompetencijos“, – pripažįsta p. Sekmokas.
Pasak ministro, „NDX energija“, sutikdama likviduoti LEO LT, įvardijo, kad norėtų atgauti anksčiau turėtą VST
bendrovę ir jos dividendus, kuriuos paliko LEO LT, o štai Vyriausybė „mato platesnį kontekstą“.
Ministras kartoja neseniai žiniasklaidoje išsakytą mintį, kad LEO LT nebus ardoma restitucijos būdu –
Vyriausybei grąžinant turėtas bendroves Rytų skirstomieji tinklai ir AB „Lietuvos energija“, o „NDX
energijai“ grąžinti VST.
„Restitucijai nėra teisinio pagrindo. Tai viena. Antra, per tą laiką, kai buvo sukurta LEO LT, atsirado
antrinių šios bendrovės įmonių, kyla klausimas, kaip už vieną litą turi būti atskirta Kruonio
hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė. Neturime aklai sekti restitucija“, – kalba ministras.
Paklaustas, ar kitu atveju iš LEO LT išeidama „NDX energija“ turėtų gauti po dalį nacionalinį investuotoją
sudarančių bendrovių, p. Sekmokas atsakė: „Kalbėdami apie gavimą po dalį visų bendrovių, kalbame taip,
tarytum VST privatizavimas būtų pagrįstas. Teisininkai sako, kad privatizavimas neatitiko įstatymų, tad po to
vykę veiksmai, energetikos bendrovių turto vertinimas, proporcijų nustatymas LEO LT, irgi buvo iš principo
neteisingi.“ Ministras aiškino, kad „NDX energijos“ į teismą nepadavė pati Vyriausybė, nes toks žingsnis
reikštų, kad Vyriausybė skundžia pati save.
„Pats ieškinys ir sako, kad privatizavimas neatitiko įstatymų. Būtų keista, jei pati Vyriausybė kreiptųsi į
teismą, nes valstybė buvo sandorio dalimi. Ir visiškai nesvarbu, ar tai buvo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, ar
Andriaus Kubiliaus“, – teigia p. Sekmokas.

Tik spaudimas
Ignas Staškevičius, „NDX energijos“ valdybos pirmininkas, kaltinimus vadina spaudimu ir viliasi, kad teismas
nustatys, kaip yra iš tikrųjų.
„Esame pasirengę teisme įrodinėti argumentais tokią poziciją. Nebuvo nei ketinimų pirkti bendrovės jos pačios
lėšomis, nei galimybių tai padaryti. Reikia rasti dokumentus, pakviesti dalyvavusius asmenis“, – dėsto p.
Staškevičius.
Jo žodžiais, dabartiniais kaltinimais norima paspausti „NDX energiją“, kad ji nereikalautų savo teisių
artėjančiame LEO LT akcininkų susirinkime: „Ministras jaučia, kad yra padaręs pažeidimų sutartyje tarp
Vyriausybės ir „NDX energijos“ ir už juos gali tekti atsakyti.“
Apkaltintos bendrovės vadovas sako, kad Vyriausybė turi problemų dėl artėjančio AB LEO LT akcininkų
susirinkimo, esą yra akivaizdu, kad rugsėjo 4 d. dar nebus sprendžiamas likvidavimo klausimas. Tokius
spėjimus jis aiškina Vyriausybės sprendimu dėl balsavimo per LEO LT akcininkų susirinkimą.
„Tame nutarime gana painiai, bet teisiškai aiškiai išdėstyta nuostata, kad tikrasis bendrovės likvidavimas
bus sprendžiamas daug vėliau. Manau, kad ne mažiau kaip metams Vyriausybė nori nutempti galutinį sprendimą
dėl likvidavimo akcininkų susirinkime. Ieškoma šalutinių problemų, kaip kad VST privatizavimas“, – teigia p.
Staškevičius.
VST buvusios akcininkės atstovas sako, kad nukeliant likvidavimą atsiranda laiko „susodinti giminaičius ir
partijos bičiulius prie finansinių srautų“: „Tai – tokia tema, kuri traukia visuomenės dėmesį ir yra tinkama
gąsdinti visuomenei. Energetikos ūkį daug sunkiau tvarkyti nei vaidinti cirką su LEO LT.“
Ponas Sekmokas savo ruožtu tvirtina, kad rugsėjo 4 d. „vienaip ar kitaip bus priimtas sprendimas dėl LEO LT
likvidavimo“.